Miestas-valstybė sukūrė įspūdingą planą, kaip toliau plėstis po žeme

5,6 mln. Singapūro gyventojų gyvena išties ankštokai. Jiems tenka gyventi tokiame plote, kuris prilygsta maždaug dviem trečdaliams Niujorko. Be to, Singapūro vyriausybė tikisi, kad jos gyventojų populiacija iki 2030 metų padidės dar 1,3 milijonais gyventojų.

Nuo to momento, kai Singapūras tapo nepriklausoma valstybė, jis pradėjo „atkovoti“ žemę iš jūros, tačiau tai yra ne tik ekologiškai netvaru, bet dėl kylančio jūros lygio ir pavojinga bei ekonomiškai nenaudinga. Tad ką daryti, kai jau dabar trūksta gyvenamos erdvės?

Singapūras nusprendė, kad reikia kastis po žeme.

Yingxin‘as Zhou‘as, šachtų kasybos inžinierius teigia, kad „mes neturime aukso, naftos ar deimantų, bet mes kasame, kai ką ypatingo – erdvę“.

Siekdamas patenkinti visų šalies gyventojų poreikius, Singapūras stato požeminius miestus su visa infrastruktūra. Jis tampa pasauliniu lyderiu požeminio urbanizmo srityje.

Jau dabar Singapūre yra didelis požeminis traukinių tinklas, prekybos centrai, keleivių požeminiai judėjimo keliai ir penkių juostų požeminis greitkelis „Marina Coastal Expressway“, kuris sudaro 10 proc. visos šalies greitkelių tinklo.

Be šių gana įprastų objektų, Singapūras po žeme „paslėpė“ net ir šalies ginkluotųjų pajėgų šaudmenis, įrengė didžiausias pasaulyje požeminio vėdinimo ir vandens valymo sistemas.

Ir šis Singapūro augimas po žeme dar toli gražu nebaigtas. Singapūras investuoja 188 milijonus dolerių į požeminių technologijų tyrimus ir plėtrą bei pakeitė žemės nuosavybės įstatymus. Tai reiškia, kad namų savininkams teisė į žemę baigiasi ties rūsiu, o kas žemiau yra Singapūro valstybės nuosavybė. Tai leidžia vyriausybei gana spėriai vykdyti šiuos projektus ir neįsivelti į konfliktus su žemės savininkais.

2019 metais vyriausybė tikisi jau pademonstruoti dalį šio „Underground Master Plan“ projekto įgyvendintų objektų. Galimi projektai apima komunalinių linijų perkėlimą, vandens rezervuarų kūrimą ir geležinkelių plėtrą.

Singapūras elgiasi išmintingai, kad investuoja į mokslinius tyrimus ir vykdo plėtrą palaipsniui. Vykdant tokio mąsto projektus, net ir smulkiausia klaida gali tapti finansiškai nepakeliama.

„Jei ketinate užsiimti požeminėmis statybomis, tai turite daryti tinkamai. Statyti aukštus pastatus yra lengva. Po žeme? Kur kas sunkiau“, – teigė „ARUP“ inžinierius Mark‘as Wallace‘as.

Jei Singapūro „Underground Master Plan“ projektai bus sėkmingai įgyvendinti, jie tikrai padės susitvarkyti su augančia gyventojų populiacija. Ir tai galėtų tapti geru pavyzdžiu kitiems miestams. Juolab, kad gyventojų skaičius Žemėje tik auga ir jau dabar didžiųjų šalių (Kinijos, Indijos) miestai yra perpildyti.