Nors mobiliųjų telefonų kelias į rinką buvo gana sudėtingas – komercinė jų prekyba prasidėjo tik po dešimtmečio nuo pirmojo skambučio – tačiau tą kelią galima būtų palyginti su sniego gniūžtės ridenimusi nuo kalno: iš pradžių lėtai, kliūnant už kiekvienos kliūties, tačiau vėliau įgyjama tokia masė, kad gniūžtė pradeda nesustabdomą sniego laviną. Tiesa, pats žmogus, kurį galima vadinti mobiliojo telefono krikštatėviu, prieš pat mobiliojo ryšio paslaugų komercializavimą paliko kompaniją „Motorola“ ir ėmėsi savų verslų – kartu su partneriais įsteigė keturias sėkmingas, inovatyvias bendroves.
Apie sentimentus, svajonių mobiliuosius įrenginius ir išmaniųjų technologijų ateitį šis inžinierius papasakojo ir DELFI:
Ar 1973 metais – kuomet oficialiai registruotas mobiliojo telefono išradimas – būtumėte prognozavęs, kad šie įrenginiai po 40 metų taps tokiais įprastais visame pasaulyje? O gal turėjote viziją, kad telefonai pasaulį užkariaus anksčiau arba vėliau?
Mobilųjį telefoną 1973 metais sukūrėme dėl to, jog supratome, kad žmonės iš prigimties yra mobilūs. Laidiniai telefonai, įkalinę žmones jų namuose ir biuruose, buvo kliūtis, trukdis. Žinojome, kad vieną dieną laidiniai telefonai taps atgyvena. Bet niekada negalėjome prognozuoti, kad telefonai taip pat bus ir galingi kompiuteriai, ir interneto prieigos priemonė, ir skaitmeninis fotoaparatas, nes 1973 metais nė vienas iš tų dalykų neegzistavo. Neegzistavo ir didelio masto integrinių grandynų gamyba – be jos visa tai nebūtų įmanoma.
Kokią mobiliuosius telefonus gaminančią kompaniją pavadintumėte „inovatyviausia“ žvelgiant į pastarųjų penkerių metų laikotarpį? Ir kokia yra inovatyviausia praėjusių metų kompanija?
„Inovatyviausios kompanijos“ titulas keičiasi bėgant metams. Ilgą laiką šis titulas akivaizdžiai priklausė „Apple“, kurie dabar pardavinėja dainas, o HTC tuo tarpu gamina puikius telefonus. Aš pats naudojuosi „Moto X“, kuris pasižymi keliomis unikaliomis funkcijomis – manau, jos ateityje bus labai svarbios ir išplis. Su savo „Moto X“ galiu atlikti daug veiksmų nespausdamas nė vieno mygtuko. Mobiliųjų įrenginių naudojimo paprastumas – pats didžiausias iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria telefonų kūrėjai.
Bendrovėje „Motorola“ dirbote nuo 1954 iki 1983 metų. Tai – pakankamai ilgas laikotarpis, kad susiformuotų gilūs jausmai įmonei – jei labiau teigiami ar neigiami? Kaip dabar vertinante tą bendrovę? Ir kuri „Motorola“ dalis yra ta tikroji „Motorola“, kurioje dirbote? „Motorola Solutions“ ar „Motorola Mobility“?
„Motorola“ buvo nuostabi kompanija, suteikusi man galimybę sukurti daug produktų ir realizuoti savo svajones. Deja, prieš keletą metų ji išklydo iš tako ir iki šiol neatsigavo. Tačiau puikių inžinerinių išteklių jie vis dar turi. Galbūt „Lenovo“ padės jiems kažką pakeisti.
Kokio telefono norėtumėte dovanų savo gimtadieniui?
Telefonas, kurio norėčiau savo gimtadieniui, dar nėra sukurtas. Norėčiau, kad jis būtų pritaikytas specialiai mano asmenybei ir poreikiams ir be jokių nereikalingų funkcijų bei komplikacijų. Norėčiau telefoną prisitaikyti sau atsakinėdamas į paprastus kasdiene kalba užduodamus klausimus be poreikio tai daryti žvilgčiojant į vartotojo instrukcijas. Toks telefonas turėtų turėti gebėjimą susiderinti su dėvimais įrenginiais, kurie naudojami sveikatos būsenos priežiūrai, sportavimui ir galbūt netgi skambinimui. Tačiau man svarbiausia – kad paslaugų kaina būtų pakankamai žema, kad mobiliųjų telefonų naudą galėtų patirti dauguma pasaulio žmonių.
Mėgstate save vadinti „istoriniu futuristu“ - ką prognozuotumėte ateičiai? Ar mobiliajame bendravime ir interneto naudojime atsiras naujų įrenginių tipų? O gal išmanieji telefonai tiesiog palengva evoliucionuos per daug nekisdami?
Ateities technologijos – visos technologijos, ne tik belaidės – yra apibūdinamos vienu žodžiu: pritaikomumu. Nematau priežasties, dėl kurios kiekvienas mūsų turėtų tampytis po universalų įrenginį, kuris daro viską kiekvienam žmogui, tačiau nė vienos iš tų užduočių neatlieka labai gerai. Pavyzdžiui, telefono funkcija mobiliajame telefone evoliucionuos į įrenginį, kuris įtvirtinamas už ausies arba netgi įsodinamas po oda netoli ausies. Tiesa, tam vis vien reikės nešiotis kažkokį didesnį įrenginį – aš jį vadinu „asmeniniu serveriu“ - kuris jūsų garsinius signalus perkeltų į ryšių tinklą. Tačiau tai bus optimalus telefonas – norint su tokiu bendrauti nereikės nepatogios dėžės kelti prie ausies. Šiame telefone bus ir galingas kompiuteris, kuris reaguos į jūsų balso komandas, kad niekada nereikėtų spausti nė vieno mygtuko. Ši ir panašios inovacijos jau egzistuoja prototipų pavidalu – netrukus jas pamatysime visi.