Mobiliųjų telefonų evoliucija: nuo lagamino dydžio telefono iki miniatiūrinio kompiuterio

Mokslininkai neabejoja – kišenėje telpantis išmanusis telefonas ateityje išstums dalį tradicinių įrenginių. Šia tendencija sunku suabejoti: kelis kilogramus svėrę mobilieji telefonai, naudoti sovietmečiu, po kelių dešimčių metų išmanumu prilygsta kompiuteriams. Vis garsiau kalbama ir apie tai, kad populiarumu telefonai netgi pralenks kompiuterius.

Tai, kad mobilieji įrenginiai pakeis piniginę, galės stebėti kūno temperatūrą, parinks optimaliausią kelionės maršrutą, taip pat nebėra tik tolimos ateities vizija.

Pirmoji mobilioji sistema skirta automobiliams

Pirmieji tikrieji mobilieji telefonai – sistemos „Altaj“ - Lietuvoje pradėti naudoti aštuntajame dešimtmetyje. Šios sistemos veikė Vilniuje ir jo apylinkėse. Signalus gaudavo iš antenų, įrengtų televizijos bokšte. Mobiliojo telefono „Altaj“ pagrindą sudarė kelių kilogramų svorio siųstuvas ir imtuvas – jis buvo įrengiamas automobilio bagažinėje. Telefonas buvo valdomas nuotolinio valdymo pultu su klaviatūra ir telefono rageliu, kurie laikyti automobilio salone, prie vairuotojo kėdės.

Besinaudojančiųjų mobiliuoju telefonu „Altaj“ buvo labai mažai: paprastai – to meto aukšto rango valstybiniai funkcionieriai, milicijos, KGB darbuotojai. „Altaj“ sistema buvo gana patikima ir labai patogi, leisdavo tiesiogiai skambinti įprastiems fiksuoto telefono tinklo abonentams ir, kas svarbiausia, anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Telekomunikacijų inžinerijos katedros vedėjo dr. Artūro Medeišio, pokalbiai nebuvo apmokestinami, mat sistema nuo pat pradžių buvo skirta valstybės tarnautojams.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, telefonai „Altaj“ paplito kiek labiau, tačiau jų skaičius vis dar buvo fiksuotas, apribotas planinės sistemos talpos, todėl dar beveik dešimtmetį pirmieji mobilieji telefonai sėkmingai naudoti kartu su tuo metu jau pradėta diegti plataus vartojimo vakarietiška sistema NMT-450. Galiausiai „Altaj“ sistemos buvo atsisakyta dėl ekonominių sumetimų: joje nebuvo numatyta galimybė apmokestinti abonentų pokalbius.

Nuo devintojo dešimtmečio kolūkių darbuotojai taip pat gavo galimybę naudotis belaidžiu ryšiu, jiems diegtos „Lion“ stotelės. Kolūkio administracijoje įrengdavo centrinę stotelę, o mobiliosios stotelės buvo įrengiamos kolūkio automobiliuose, netgi traktoriuose. Tokiu būdu kolūkio vadovybė galėjo operatyviai susisiekti su darbuotojais, koordinuoti žemės ūkio darbus.

Mobiliųjų telefonų mažėjimas

Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais iškart pradėti naudoti pirmos kartos viešojo korinio mobiliojo ryšio telefonai – tuo metu veikė operatorius „Comliet“, kuris diegė skandinavišką analoginio ryšio sistemą NMT-450. Pirmoji NMT-450 mobiliojo telefono įranga jau tilpo vienoje dėžėje, kurią buvo galima nešioti kaip lagaminą. Tačiau tuomet kaip tik prasidėjo elektronikos miniatiūrizacijos amžius, telefonai pradėjo sparčiai mažėti ir pigti. O nuo 1993-ųjų Lietuvoje pradėta diegti jau ir skaitmeninė antros kartos mobiliojo ryšio sistema GSM, eksploatuojama ir iki šiol.

Antros kartos mobiliuosiuose telefonuose atsirado ir pirmųjų išmanumo požymių, savotišką vartojimo revoliuciją sukėlė trumpųjų žinučių siuntimo paslauga, netrukus pradėti siųsti duomenys. Mobilieji telefonai tapo ne tik ryšio priemone, bet ir žaidimų, muzikos aparatais. O pastarojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje pradėtos naudoti trečiosios kartos mobiliojo ryšio sistemos, su kuriomis atėjo ir mobiliojo duomenų perdavimo revoliucija, o trumposios SMS žinutės tapo MMS žinutėmis. Ilgainiui mobiliųjų telefonų teikiamų funkcijų tik daugėjo. Viena pagrindinių – skambinti – tapo vis mažiau svarbi.

Telefonai išstums tradicinius įrenginius

Šiandien mobilieji telefonai, VGTU mokslininko teigimu, iš esmės – miniatiūriniai kompiuteriai, kurių funkcionalumo spektras vis plečiasi. Mobilieji telefonai naudojami išmaniųjų sistemų valdymui, populiarėja įvairiausios mobiliosios programėlės, pritaikomos kasdieniame gyvenime.

Manoma, kad ateityje išmanieji mobilieji telefonai taps pagrindiniais daugiafunkciniais žmogaus asistentais ir praktiškai išstums iš rinkos daugelį kitų šiandien plačiai naudojamų vartotojiškų prietaisų – fotokameras, MP3 grotuvus, navigacines sistemas, netgi nešiojamuosius kompiuterius. Manoma, kad išmanieji telefonai taps neatsiejami nuo vis labiau besiplečiančio „Daiktų interneto“ (angl. Internet-of-Things, arba Internet-of-everything).

„Daiktų internetas“, planuojama, sies daugelį mus supančių įtaisų, vis modernesni jutikliai ir įterptinės valdymo mikrosistemos bus diegiamos į daiktus ir prietaisus, kurie šiandien nėra prijungti prie interneto: pvz., televizijos imtuvas. Pirmuosius išmaniuosius televizorius, prijungtus prie interneto, jau galima įsigyti ir šiandien. Ateityje, neabejoja A. Medeišis, bus galima įsigyti ir išmanųjį šaldytuvą, skalbiamąją mašiną, automobilį, dviratį ir t.t. Gali būti, kad netgi striukė ar paltas įgis elektroninį įdėklą, kuris, pvz., stebės aplinkos ir žmogaus kūno temperatūrą bei perspės apie peršalimo pavojų, matuos judėjimo tempą, parodys sudegintas kalorijas. Tokios sistemos pasirodys netrukus, pirmieji prototipai aktyviai bandomi universitetų ir gamintojų laboratorijose.

Industriniai analitikai prognozuoja, kad iki 2050 metų prie „Daiktų interneto“ bus prijungta apie 50 milijardų įvairiausių prietaisų, t. y. vidutiniškai po kelis kiekvieno planetos gyventojo buityje naudojamą prietaisą. Ir tuomet išmanieji telefonai taps tikrais mūsų langais į tą „Daiktų interneto“ pasaulį, leis stebėti ir analizuoti įvairių mus supančių prietaisų darbą, juos valdyti. Pavyzdžiui, šaldytuvas baigiantis darbo dienai atsiųs jums pranešimą, kad namuose pasibaigė pienas, o automobilis parinks ir telefono ekrane atvaizduos optimaliausią kelionės maršrutą, atsižvelgiant į oro sąlygas ir eismo situaciją miesto gatvėse. Jums pajudėjus iš darbo, įsijungs namų šildymo sistema. Sugrįžus namo jums beliks išsitiesti sofoje ir per išmanųjį telefoną parinkti įdomų filmą, parsisiųsti jį į savo televizorių peržiūrai. Po to naudojantis telefonu įvertinti, ar patiko žiūrėtas filmas.