Daugkartinio naudojimo klijai yra pakankamai sudėtingos struktūros medžiaga. Kai du suklijuoti daiktai yra atskiriami, cheminiai ryšiai yra nutraukiami. Tam, kad klijai būtų daugkartiniai, tie ryšiai privalo būti atkuriami. Šiuo atveju tą cheminių ryšių atsikūrimą lemia boro esteriai, kuriuos mokslininkai įterpė į modifikuotą SEBS (polystyrene-b-poly(ethylene-co-butylene)-b-polystyrene) plastiką. Boro esteriai tapo tiltu tarp silicio nanodalelių.
Mokslininkai pastebėjo, kad boro esteriai gali perorganizuoti vandenilio-deguonies grupes, taip tarsi atsakydami į mechaninį stresą. Taip SEBS buvo paverstas klijais, kuriuos mokslininkai pažymėjo „SiNP“.
Ką gali „SiNP“? Vienas kvadratinis šių klijų centimetras užteptas ant kieto stabilaus paviršiaus gali išlaikyti 136 kg svorį. Mokslininkai atliko lyginamuosius bandymus ir „SiNP“ pasirodė geriau už bet kokius pramoninius klijus. Tiesą sakant, „SiNP“ – viena iš tvirčiausių mokslininkams žinomų medžiagų.
„SiNP“ paslaptis ne tik ypatingas lipnumas, bet ir cheminis reagavimas į mechaninį stresą. Be to, šie klijai yra gan elastingi, todėl, vaizdžiai tariant, juos sunku perlaužti. Tie dinaminiai ryšiai tarp nanodalelių paverčia „SiNP“ ypatingai patrauklia medžiaga pramonei. Bet tai dar ne viskas.
„SiNP“ nepraranda savo savybių ir 204 laipsnių Celsijaus karštyje. Tai reiškia, kad šie klijai galėtų būti naudojami ir įvairiuose moksliniuose bandymuose, kosminiuose zonduose. Tačiau jei „SiNP“ medžiaga nuo objekto visgi yra pašalinama, ją galima perdirbti arba naudoti iš naujo. Mokslininkai teigia, kad „SiNP“ klijai būtų naudingi aplinkai, nes juos galima gaminti perdirbant plastiką, jie patys yra perdirbami, o būdami tokie tvirti jie leis lengviau taisyti daiktus, kurie įprastai būtų išmetami.