„Vystant naująsias technologijas inžinierių poreikis itin didelis. Be to, statybos inžinieriai visada bus paklausūs, nes žmonės statė, stato ir statys“, – sako D. Pupeikis.
Nors statyboje, kaip ir daugelyje pramonės šakų skaitmenizavimas neišvengiamas, inovacijų diegimas sukelia ir nemažai iššūkių.
„Reikia skaitmenizuoti visą užstatytą aplinką ir jos kūrimo procesus – planavimą, projektavimą, statybą“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) docentas D. Pupeikis.
DI plėtra statyboje – vis dar vangi
D. Pupeikio teigimu, iššūkiai kyla ne dėl to, kad trūksta pažangių medžiagų ar mechanizacijos priemonių, o todėl, kad statyba – itin fragmentuota. Dažnai projekto sėkmė ir darnus vystymasis priklauso nuo sklandaus bendradarbiavimo ir komunikacijos tarp projekto dalyvių, jų gebėjimo efektyviai pasikeisti informacija.
„Dirbtinio intelekto (DI) paplitimas statyboje vis dar nėra ženklus, nors eksperimentinių projektų pasitaiko vis dažniau“, – teigia docentas.
Skaitmenizavimas sprendžia daug problemų, tačiau tuo pačiu tai yra iššūkis plačiam specialistų ratui dalyvaujančiam visame statinio gyvavimo cikle: planavime, projektavime, statyboje, naudojime.
Statybos įmonės įvardija įvairius veiksnius, kurie riboja didesnį naujų technologijų integravimą į vykdomas veiklas. Statistikos duomenimis, 38 proc. įmonių trūksta specialistų, išmanančių naujas technologijas, 38 proc. riboja biudžetas, 34 proc. susiduria su darbuotojų abejingumu, o 30 proc. – su valdžios neryžtingumu. 29 proc. įmonių tikina, kad joms apskritai trūksta žinių apie prieinamas technologijas.
„Lietuvos statybos pramonę išskirčiau kaip ganėtinai konkurencingą ir, svarbiausia, greitai prisitaikančią prie itin dinamiškos aplinkos, todėl yra tikrai gerų pavyzdžių tarp didžiųjų generalinių rangovų, kuriais galima didžiuotis visame pasaulyje“, – pastebi D. Pupeikis.
Pastatą projektuoti padeda jo virtualus „dvynys“
Kalbėdamas apie inovacijas ir išradimus, kurie labiausiai per pastarąjį dešimtmetį paveikė statybų ir architektūros sektorių, D. Pupeikis pažymi, kad tai neabejotinai skaitmenizavimas: pavyzdžiui, statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modeling, BIM) ar skaitmeninių dvynių technologijos, kurios įgalina turėti statinio ar kito materialaus objekto virtualų atitikmenį perteikiantį geometriją, išvaizdą, savybes, realaus laiko sensorių duomenis (temperatūrą, drėgmę, CO2 kiekius, oro ar skysčio srautų greičius, vaizdo stebėseną).
„Vis daugiau Europos ir kitų šalių taiko BIM metodologiją viešojo ir privataus sektorių statybos projektuose. Daug mokslinių ir praktinių patirčių įrodė, kad taikyti BIM verta tiek ekonominiu, tiek socialiniu ar techniniu požiūriais“, – pastebi D. Pupeikis.
Pagrindinė BIM vertė yra skaitmeninė informacija, kuri leidžia kompiuterizuoti procesus, atlikti darbus efektyviau, priimti racionalesnius sprendimus pagrįstus skaičiavimais ir analizėmis, užtikrinti sklandų duomenų mainų bei integracijos procesą.
„BIM galėtume detalizuoti pagal panaudojimo būdus, kurių mokslinėje literatūroje teoriškai galima priskaičiuoti iki šimto: tarkim, 3D modeliavimas, planavimas, turto valdymas, kainos nustatymas, kolizijų valdymas ir kontrolė, įvairios simuliacijos ir daugelis kitų“, – vardija KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas.
Kelti kompetencijas privalo daugelis specialistų
Kadangi statybos inžinerija šiuo metu aktyviai skaitmenizuojama, sugeneruojama vis daugiau skirtingo pobūdžio skaitmeninių duomenų.
„Šie duomenys, apdoroti dirbtinio intelekto algoritmais, gali būti panaudoti sprendimų priėmimui, analizei, monotoniškiems inžineriniams darbams ar kitiems tikslams, kurie paprastai statyboje koreliuoja su „apvaliomis“ finansinėmis išraiškomis“, – atkreipia dėmesį D. Pupeikis.
Tačiau tam reikalingi naujos kartos tarpdisciplininiai statybos inžinerijos, matematikos ir informacinių technologijų specialistai. Būtent tai šiandien yra vienas pagrindinių trūkumų, trukdantis dirbtiniam intelektui dar labiau plėstis statybų inžinerijoje.
„Tokie specialistai, kurie taiko dirbtinį intelektą, įgalina inžinerinius sprendimus atlikti efektyviau ir juos grįsti skaičiavimais“, – tikina KTU SAF docentas.
Jis pastebi, kad šiais laikais nuolatos plūstančios inovacijos neabejotinai reikalauja mokytis daugelį statybos pramonės dalyvių.
„Vis dėlto patirtis rodo, kad ne visi specialistai yra linkę greitai priimti naujoves ir nuolatos semtis naujų žinių ir gebėjimų. Mokymasis visą gyvenimą šiai dienai yra tapęs būtinu pramoniniu standartu“, – pažymi D. Pupeikis.
Anot jo, statybos sektoriuje dirbantiems specialistams neišvengiamai kyla poreikis pasižymėti aukštesnio kompiuterinio raštingumo, informacinio modeliavimo ir kitomis naujomis kompetencijomis.
„Aukštosioms ir kitoms mokykloms taip pat teko itin svarbus uždavinys – prisitaikyti prie pokyčių ir ruošti naujos kartos inžinierius“, – sako docentas.
Dirbtinis intelektas žmonių nepakeis
Dažnai diskutuojama apie tai, kad dirbtinis intelektas pakeis žmones, todėl kai kurie specialistai liks be darbo. D. Pupeikis įsitikinęs, kad teisingiau būtų sakyti, kad DI pakeis ne specialistus, o kai kurias jų atliekamas funkcijas. Tačiau išaugs poreikis naujų kompetencijų, kadangi DI reikės kurti, prižiūrėti ir nuolatos tobulinti.
„Supraskime, kad dirbtinis intelektas yra kaip gyvas organizmas, kurį nuolatos turi „maitinti“ duomenimis ir tobulinti. Jei specialistas žengs koją kojon su inovacijomis, jam neteks konkuruoti su skaitmenizacija ir dirbtiniu intelektu“, – teigia jis.
Pasak jo, naujos kartos statybos inžinierių ir naujų kompetencijų poreikis šioje srityje neabejotinai ir toliau augs.
„Statybos inžinieriai visada buvo, yra ir bus paklausūs, nes žmonės statė, stato ir statys. Statyba yra milžiniškas verslas, industrija, kurios poreikis vis auga dėl didėjančios populiacijos, pragyvenimo lygio, žmonių migracijos į miestus. Tam reikalingas naujos infrastruktūros, statinių ir pastatų kūrimas“, – tikina KTU SAF docentas.
Kalbėdamas apie reikalingas kompetencijas būsimiems statybų inžinieriams, jis pirmiausia išskiria inžinerinius įgūdžius, kurie paremti klasikiniais mokslais, tokiais kaip fizika ar matematika. Kitas prioritetas – kompiuterinis raštingumas.
„Visgi būtina įvertinti ir tai, kad bet kokiu atveju svarbūs išliks tiek socialiniai įgūdžiai, tiek papildomos kompetencijos, tokios kaip kalbų mokėjimas, darbo komandoje ar vadybiniai gebėjimai“, – pažymi D. Pupeikis.