Šį penktadienį „Neuralink“, kurios veikla iki šiol buvo gaubiama paslapties, turėtų paskelbti viešą „pažangos ataskaitą“.
Artėjant šiai didžiai ataskaitai, E. Muskas leido pažvelgti į kompanijos kuriamas technologijas. Pirmasis žvilgsnis buvo prieš metus, kai „Neuralink“ komanda pademonstravo mažyčius elektrodus ant plonų, lanksčių zondų, kurie, jos teigimu, sugebės prasiskverbti į smegenų audinius su minimalia žala ir galiausiai padės atkurti smegenų funkcijas žmonėms, patyrusiems galvos smegenų traumas. Komanda juos jau išbandė su žiurkėmis ir primatais.
Ar iš tikrųjų šie prietaisai sugebės pasiekti proveržį, kurį žada E. Muskas? Apžvelkime tai, ką jau žinome apie šį E. Musko startuolį: naujausius teiginius, technologijas ir tai, ką neuromokslininkai tvirtina esant iš tikrųjų įmanoma.
Teiginys: „Neuralink“ netrukus galės implantuoti savo technologijas žmonėms
Gegužės 7 d. E. Muskas pasirodė populiarioje tinklalaidėje „Joe Rogan Experience“ ir pateikė neeilinį pareiškimą apie „Neuralink“: esą, startuolis „sugebės implantuoti žmogui nervinę jungtį per mažiau nei metus“.
Prognozė iš tiesų nėra tokia stulbinanti, kaip galėtų pasirodyti. E. Muskas apibūdino procedūrą, kuri gana dažnai atliekama pacientams, sergantiems epilepsija ar Parkinsono liga, nepaisant galimai mirtinos rizikos, tokios kaip smegenų hemoragija.
Justinas Sanchezas, kuris padėjo finansuoti „Neuralink“ mokslininkų atliekamus tyrimus, kai vadovavo biologinių technologijų biurui Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūroje, skaičiuoja, kad visame pasaulyje yra maždaug 200 000 žmonių, kurių smegenyse yra implantuota kokia nors neurotechnologija. Tiesą sakant, šiuo metu technologijos yra taip išvystytos, kad Battelle’io memorialinis institutas, kurio narys yra J. Sanchezas, sukūrė neurotechnologijomis paremtą neimplantuojamą prietaisą, kurio grandiozinis tikslas – padėti žmonėms pagerinti golfo smūgius.
Kitas svarbus E. Musko pareiškimo elementas – tai, kad „Neuralink“ iki kitų metų ketina pradėti bandymus su žmonėmis. Norint taip greitai pereiti prie bandymų su žmonėmis, kompanija turėtų gauti Maisto ir vaistų administracijos atleidimą nuo įprasto ilgamečio reguliavimo proceso. Tai visai įmanoma – kiti smegenų implantai taip pat gavo tokius atleidimus. Tačiau „Neuralink“ įrenginys gali susidurti su papildomais iššūkiais.
Šiuo metu kompanija naudoja lanksčius polimerus, kurie vargu ar išsilaikys žmogaus organizme visą dešimtmetį – trumpiausią laiko tarpą, kurį FDA siekia matyti medicinos prietaisuose, kurių negalima lengvai pašalinti. „Jei nori patikrinti, ar kažkas gali ištempti 10 metų, teks palaukti 10 metų“, – sako Mattas Angle’as, Ostine (Teksasas) įsikūrusios smegenų-mašinos sąsajas kuriančios kompanijos „Paradromics Inc.“ vadovas.
Šią savaitę sveikatos naujienų svetainėje „Stat News“ paskelbta ataskaita išsamiai aprašė įtampą „Neuralink“ viduje, cituodama buvusius darbuotojus, kurie teigė, jog kompanijos kultūra gali būti chaotiška ir kad ji greitai išsunkia mokslinius talentus. Pasak dviejų buvusių darbuotojų, pageidavusių likti anonimais, ji galimai apėjo JAV reguliavimo procesą, atlikdama bandymus su žmonėmis Kinijoje ar Rusijoje.
Teiginys: „Neuralink“ įtaisai galės gydyti priklausomybę ir depresiją
Liepos 10 d. E. Muskas tviteryje paskelbė dar vieną drąsų pareiškimą. Vienas tviterio vartotojas E. Musko paklausė, ar „Neuralink“ bus galima panaudoti treniruoti tai smegenų daliai, kuri atsakinga už priklausomybę ir depresiją. E. Muskas atsakė: „Žinoma. Tai sykiu nuostabu ir baugu.“
Neuromokslininkai sutinka, kad elektrodų įdiegimas į smegenis gali padėti sušvelninti šiuos sutrikimus. Tiesą sakant, „Neuralink“ mokslininkai šiuo metu kaip tik tai ir daro – įskaitant Aliką Widge’ą, psichiatrą ir biomedicinos inžinierių iš Minesotos universiteto. Gydymas apima elektrodų įvedimą į smegenų tašką, vadinamą vidine kapsule, stimuliuojant ryšius su prefrontaline žieve, siekiant pagerinti kognityvines funkcijas, tokias kaip suvokimas ir sprendimų priėmimas. Apie 200 pacientų visame pasaulyje jau išbandė šį depresijos gydymo metodą, teigia A. Widge’as.
Kai kuriose šalyse nuo opioidų priklausomiems žmonėms elektrodai implantuojami į smegenų sritis, kontroliuojančias priklausomybę. Tai daroma ir JAV, kur vienam vyrui iš Vakarų Virdžinijos ši procedūra buvo atlikta praėjusių metų pabaigoje WVU Rockefellerio neurologijos institute. Nuo to laiko jis nebevartoja opioidų, patvirtino universiteto atstovė. Dar vienam nuo opioidų priklausomam pacientui ta pati operacija buvo atlikta šio mėnesio pradžioje.
Nors egzistuoja kliūtys platesniam šio metodo taikymui, nėra jokios priežasties, kodėl „Neuralink“ negalėtų ateityje jo išbandyti. 2018 m. atlikę giluminės smegenų stimuliacijos ir jos poveikio depresijai tyrimų apžvalgą mokslininkai nustatė, kad rezultatai „atrodo perspektyvūs“, ta
iau technika išlieka eksperimentinė. „Psichiatrai, su kuriais apie tai kalbėjausi, sakė, kad nori pamatyti kur kas stipresnius efektyvumo duomenis“, – sakė A. Widge’as.
Teiginys: Startuolis pajėgs sušvelninti tokius negalavimus kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas
Liepos 18 d. vienas tviterio vartotojas pasidomėjo, ar „Neuralink“ galės padėti žmonėms, ken
iantiems nuo obsesinio kompulsinio sutrikimo (OKS), ir ar galės paskatinti oksitocino, serotonino ir kitų cheminių medžiagų išsiskyrimą. E. Muskas atsakė paprastai: „Taip“.
Įvairios programos visoje šalyje tai jau daro, todėl tikėtina, kad vieną dieną tai pavyks ir „Neuralink“, teigia ekspertai. Tačiau mokslininkų įsivaizdavimas, kaip tiksliai veikia ši technologija, kol kas nevienareikšmis. „Kol kas turime supratimą apie atskirus varžtelius ir sraigtelius“, – sako Rachel Davis, OKS ir neuromoduliacijos programų direktorė iš Kolorado universiteto Anschutzo medicinos mokyklos, kuri dirba su šia technologija.
Daugelis mokslininkų šioje srityje mato didelį potencialą, daugiausia dėl to, kad egzistuojantys vaistai retai padeda OKS ir panašiems sutrikimams. „Kitas svarbus šios stimuliacijos technologijos pritaikymas bus nuotaikos sutrikimai“, – teigia Dave’as Rosa, „NeuroOne Medical Technologies Corp.“ generalinis direktorius.
Teiginys: „Neuralink“ galėtų „išspręsti“ smegenų traumas ir gydyti tokius sutrikimus kaip autizmas ir ŠAS
Liepos 18 d., atsakydamas į E. Musko darbo pasiūlymą žmonėms, kurie norėtų padėti „išspręsti“ smegenų ir stuburo traumas, vienas tviterio vartotojas paklausė, ar „Neuralink“ galėtų padėti neįgaliesiems, gyvenantiems su traumomis, autizmu ir šonine amiotrofine skleroze (ŠAS). E. Muskas atsakė, kad „Neuralink“ turi tokį potencialą.
Giluminė smegenų stimuliacija arba gydymas elektrodais, implantuotais į smegenis, jau naudojamas trauminiams smegenų pažeidimams gydyti. Daugeliui pacientų ši procedūra jau buvo atlikta, o rezultatai atrodo daug žadantys. Taip pat atsiranda padrąsinančių ženklų, kad tokios technologijos galėtų padėti ir autistams. Elektrodų implantavimas autistiškų žmonių smegenyse daugeliu atvejų padėjo palengvinti simptomus.
Visgi ŠAS gydymas gali pasirodyti sudėtingesnis. Vikashas Gilja, buvęs „Neuralink“ darbuotojas, dabar dėstantis Kalifornijos universitete San Diege ir vadovaujantis ten įsikūrusiai neuronų inžinerijos tyrimų laboratorijai, teigia, kad smegenų-mašinos sąsajos šią ligą sunkiai įveiktų, nes ji pažeidžia plačias smegenų sritis. „Veikiau sulauksime farmacinių šios ligos gydymo būdų“, – sako V. Gilja.
Teiginys: Kompanija galės transliuoti muziką tiesiai žmonėms į smegenis
Liepos 19 d. vienas tviterio vartotojas pasidomėjo, ar „Neuralink“ implantą turintis pacientas galės transliuoti muziką „tiesiai iš lusto“, pavadindamas tai „dideliu privalumu“. Vėlgi, E. Muskas atsakė paprastai: „Taip“.
Nors teiginys skamba abejotinai, neuromokslininkai tvirtina, kad tokia funkcija ryškiai nesiskirtų nuo esamos technologijos. „Techniškai tai visiškai įmanoma, – teigia M. Angle’as iš „Paradromics“. – Klausos kanalai yra labai gerai išnagrinėti.“
Kai kurie mokslo bendruomenės atstovai kompanijos pažadus stebi su atsarga, bijodami, kad jie gali paskatinti nukentėjusius žmones atidėti būtinas procedūras. „Vienas iš nuolat iškylančių klausimų yra melagingos vilties teikimo etika“, susijusi su nežinomais terminais, sako V. Gilja, UCSD profesorius ir buvęs „Neuralink“ darbuotojas. „Suteikti pacientams vilties – geras dalykas, ta
iau ne toks geras, jei pacientai pradės abejoti, ar verta toliau gydytis.“ Jie gali tikėti, kad netolimoje ateityje laukia geresnis sprendimas, nors iš tiesų laukti gali tekti metų metus.
E. Muskas netvirtina, kad „Neuralink“ gali viską. Daugelį metų jis ignoravo žmonių klausimus – nuo šiurpių (pvz., ar tai palengvins galvos persodinimą) iki banalių (pvz., ar tai padės išlaikyti pusiausvyrą). „Kaip „Neuralink“ pasitarnaus kulinarijos menui?“ – pasiteiravo vienas tviterio smalsuolis. E. Musko atsakymas: tyla.