Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad išgirdus tokį teiginį pirmiausia gali susidaryti įspūdis, kad jie apie save tiesiog per gerai galvoja. Bet sužinojus daugiau apie tai, kokius projektus jie vykdo, kaip ieško sprendimų įvairioms įmonės viduje kylančioms situacijoms, kaip sklandžiai įgyvendina savo iniciatyvas, ši nuomonė neabejotinai keičiasi. Nemaža dalimi prie to prisideda ir faktas, kad jie dirba vidiniame įmonės IT padalinyje.
Pasikeitusi kryptis
Prieš kelerius metus į Lietuvą kojas įkėlę dideli ir pasaulyje garsių įmonių paslaugų centrai galimybėmis suviliojo didelę dalį lietuvių IT specialistų. Tuo metu lietuviškiems darbdaviams teko su tam tikru kartėliu stebėti patyrusių specialistų migraciją pas konkurentus iš užsienio.
Pastaruoju metu pastebima priešinga tendencija – paslaugų centruose patirties įgiję specialistai linkę grįžti į vietos bendrovių IT padalinius. Tuo metu universitetus ką tik baigę studentai šalies įmones taip pat vertina kaip niekuo nenusileidžiančias darbovietes, kurios tam tikrose srityse siūlo ir pranašumų.
„Paslaugų centruose procesų nepakeisi, ten taisyklės kaip įsakymai yra iškaltos akmenyje ir privalai jų laikytis. Vis dėlto kartais susidaro įspūdis, kad procesas egzistuoja dėl proceso ir, nors jis visus erzina, pakeisti to neišeina. Vietos įmonėse požiūris daug lankstesnis ir čia kur kas lengviau gali inicijuoti pokyčius ir greitai patobulinti tas sritis, kuriose darbai labiausia stringa“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ Informacinių sistemų vadovė Baltijos šalims Dalia Švirmickienė, kuri anksčiau daugiau nei penkerius metus dirbo viename iš tarptautinių IT paslaugų centrų.
Šiems pastebėjimams pritaria ir kita lietuviška bendrovė – telematikos sprendimus kurianti „Ruptela“. Ji pastaruoju metu taip pat fiksuoja didesnį IT specialistų kiekį iš tarptautinių paslaugų centrų, kurie dairosi naujų karjeros galimybių. Dažniausiai tai būna aukštesnio lygio profesionalai, paslaugų centruose sukaupę nemažą profesinių žinių bagažą ir matantys ribotas karjeros perspektyvas.
„Visus juos motyvuoja panašūs lūkesčiai: prasmingesnis darbas bei daugiau laisvės priimant sprendimus. Tarptautiniuose paslaugų centruose jie įgyja nemažai patirties ir išugdo įgūdžius, tačiau pritrūksta laisvės įgyvendinti savo idėjas, nes dažniausiai teturi atlikti konkrečias ir aiškiai apibrėžtas užduotis. Taip pat jų patirtis rodo, kad bet kokie pokyčiai ar naujovių diegimai vyksta nepalyginamai lėčiau. Todėl tokios vietos kapitalo bendrovės, veikiančios visame pasaulyje, kaip mes, neturinčios sudėtingos hierarchijos ar biurokratinių barjerų ir leidžiančios prisidėti prie sprendimų kūrimo bet kuriame jo etape, savo idėjomis jį patobulinti ir vėliau matyti, kad jis naudojamas visame pasaulyje, itin vilioja“, – sako telematikos sprendimų bendrovės „Ruptela“ žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Neringa Smailienė.
Tuo metu Darius Bagdanavičius, „Lietuvos draudimo“ Verslo analizės sistemų programuotojas – analitikas, tarptautinį paslaugų centrą taip pat išmainęs į darbą „Lietuvos draudimo“ IT komandoje, atkreipia dėmesį, kad pasikeitusi konkurencinė aplinka vietos įmones privertė pakeisti požiūrį į IT padalinio veiklą.
„Anksčiau IT skyriaus darbas vietos įmonėse buvo kur kas chaotiškesnis, IT funkcija buvo laikoma šalutine. Paslaugų centrai privertė susigriebti, labiau integruoti IT padalinius į pagrindinę veiklą, sukurti atitinkamus procesus. Todėl požiūris į IT specialistus yra analogiškas, tai leidžia dirbti našiai ir pasiekti rezultatų, kurie yra svarbūs visos įmonės mastu“, – teigia D. Bagdanavičius.
Dar vienas kiek netikėtas darbo vietos bendrovėje pranašumas – mažas komandiruočių skaičius. Nors galimybė keliauti į kitas šalis ir tobulinti savo žinias skamba viliojančiai, ją ne visuomet lengva suderinti su šeimos poreikiais. „Galbūt iš pradžių tos komandiruotės skamba patraukliai, tačiau kai per metus po kelis mėnesius tenka praleisti toli nuo namų ir šeimos, jas imi vertinti visai kitaip“, – sakė D. Bagdanavičius.
Mažiau hierarchijos – daugiau bendravimo
Didesnėse bendrovėse „savi“ IT padaliniai padeda geriau pastebėti tam tikras problemas ir iš karto imtis jų sprendimo. Šis aspektas svarbus ir patiems IT specialistams. Jie gali greičiau pastebėti trūkumus ar galimybes patobulinti vieną ar kitą dalyką bei imtis darbo nelaukdami, kol informacija „suvaikščios“ per kelias organizacijos grandis, o iš aukščiau bus sulaukta galutinio sprendimo.
„Užtenka vieno skambučio verslo kolegoms, kad suprastum, kokia problema ir ko reikia imtis. Bendraudamas tiesiogiai su užsakovu, kuris šiuo atveju yra tavo kolega, labai aiškiai gali matyti, kaip IT priemonėmis jam padėti išspręsti rūpimus klausimus. Pavyzdžiui, tau sako, kad užpildyti atitinkamą ataskaitą užtrunka 2 valandas, o tu matai, kad automatizavus kelis procesus, šis darbas sutrumpėtų iki 10 minučių“, – sako D. Bagdanavičius.
„Didelės IT įmonės pirmiausia vertina pinigus ir dažniausiai prieina išvadą, kad vienam ar kitam dalykui pakeisti prireiks didelių resursų, ar kad jo įtaka bus nežymi, todėl liekama prie senos tvarkos. Tuo metu vidinių IT padalinių sąnaudos tiems dalykams mažesnės, o darbo kokybė kur kas geresnė“, – pastebi D. Švirmickienė.
Anot jos, svarbiau tai, kad iniciatyva ateina iš pačių darbuotojų, kurie pamato, kaip galima padaryti geriau, siūlo ir padaro. „Tokiais atvejais, kai matai pokyčius visos įmonės mastu, labai aiškiai gali pajusti savo darbo vertę“, – pastebėjo D. Švirmickienė.
Įmonės viduje dirbantys IT specialistai šiandien dažnai tampa jungiamąja grandimi tarp skirtingų padalinių, atliekančių skirtingas funkcijas. Klausimai, kuriuos jiems patikima išspręsti, yra susiję ne su kompiuteriais ar sistemomis, o tiesiogiai su verslo procesais.
Nuo euro iki mygtuko „mėgstu“
„Lietuvos draudime“ iš viso veikia daugiau kaip 30 skirtingų IT sistemų. Pagrindinę TIA sistemą, kuria yra paremti pagrindiniai bendrovės verslo procesai, prižiūri apie 10 specialistų. Likę 24 komandos nariai rūpinasi kitais projektais. Jie 2014 m. sėkmingai įgyvendino perėjimą prie euro valiutos, paleido savitarnos portalą „Savas LD“, taip pat įmonės darbuotojams skirtą vidinį portalą, o per praėjusius metus bendrovės sistemas pritaikė SEPA atsiskaitymams.
„Kai bandome paprastai papasakoti apie savo atliekamas funkcijas, sakome, kad mūsų užduotis yra tai, kas anksčiau buvo atliekama popieriuje, perkelti į kompiuterio ekraną. Tai vadiname verslo procesų optimizavimu, kurio tikslas, kad visi bendrovės darbuotojai kuo daugiau laiko skirtų savo tiesioginėms funkcijoms atlikti ir kuo mažiau laiko praleistų ruošdami ir derindami pranešimus, ataskaitas ir kitus dokumentus“, – pasakojo D. Švirmickienė.
D. Bagdanavičius priduria, kad jų kuriamoms ir tobulinamoms sistemoms keliami iš tiesų dideli reikalavimai. „Juokaujame, kad jei kas nors pagal mums keliamus standartus kurtų automobilius, tai jie niekada negalėtų įvažiuoti į medį, nuslysti nuo kelio ir visada apsaugotų nuo bet kokių neapdairių veiksmų. Kompiuterinės sistemos turi būti pritaikytos net ir neįgudusiems vartotojams, kas IT specialistams kartais tampa tikru iššūkiu“, – sakė D. Bagdanavičius.
Kita vertus, kartais sprendimus pasiūlo neįgudę vartotojai. Tokiu keliu „Lietuvos draudime“ kuriant vidinį tinklalapį – intranetą, kolegos prie naujienų ir kitų pranešimų pasiūlė pridėti virtualų mygtuką „mėgstu“ („like“). Ir nors iš pradžių visas IT skyrius į tai žvelgė skeptiškai, įdiegus šią paprastą funkciją darbuotojai ją ėmė aktyviai naudoti.