Ar ši baimė pagrįsta? Lietuvos verslininkai pasakoja, kaip technologijos veikia darbo rinką.
„Dažniausiai būna blogai, jei pradedame savo darbą nuo technologijų. Reikia pradėti nuo žmonių. Pradžioje turi būti žmonės, jų patirtis, idėja, kuri gali būti įdomi kitiems, ir tik tuomet prieiname prie technologijų. Pastačius reikalingą įrangą, atsiranda poreikis ją aptarnauti, prasideda produktų gamyba. Tuomet yra galvojama apie technologijas, kaip jas aprūpinti darbu. Jei įmonė turi tinkamą kryptį, darbo vietų skaičius didėja. Taip pat atsiranda poreikis vystyti naujas technologijas ir įmonės veikloje“, – Kauno technologijos universiteto pranešime cituojamas stiklo apdirbimo įmonės „Stiklita“ direktorius Rimantas Nemeikštis.
Deja, nepakanka kvalifikuotų darbuotojų, kurie mokėtų dirbti su naujomis technologijomis.
„Teorinės žinios yra, o praktinių tikrai trūksta. Kaip žinome, darbui stiklo pramonėje žmonės ruošiami nėra. Atėję čia dirbti žmonės turi didesnius ar mažesnius kompiuterinio raštingumo įgūdžius, tačiau neturi finansinio raštingumo, planavimo žinių. Šių žinių jauniems žmonėms tenka mokytis įmonėje. Taigi, vien teorijos nepakanka, reikia ir praktikos“, - sakė jis.
Tam, kad žmogus darbo rinkoje išlieka svarbus ir reikalingas, pritaria ir nestandartinius baldus gaminančios „Ardos“ įkūrėjas Darius Bartkevičius.
„Technologijų diegimas reiškia, kad Lietuvos darbo rinkai reikia naujų specialistų. Įmonės automatizuoja savo verslus, taip sukurdamos specifinių darbo vietų paiešką. Tam visada reikia išsilavinusio ir gebančio dirbti tokį darbą specialisto“, – sako D. Bartkevičius.
Pasak jo, gerų specialistų, kurių labai reikia norint išlaikyti veiklos efektyvumą ir konkurencingumą šiandieninėje rinkoje, paklausa tik didėja.
„Rinkoje vyraujant tik vadybos arba tik technologijų specialistams, technologijų įmonės susiduria su sunkumais rasti darbuotojų, turinčių tiek technologijų, tiek vadybos žinių ir įgūdžių. Baigusieji šią kombinuotą programą turės stiprų pranašumą rinkoje prieš kitus panašaus profilio studijų absolventus. Kaip ypatingą šios programos bruožą akcentuočiau įgytų kompetencijų lankstumą, savalaikiškumą ir atitikimą šiuolaikinio technologinio verslo poreikiams“, – sako „Littelfuse“ personalo vadovė ir „Talent Europe“ vadovė Kristina Keršienė.
Oksfordo Žmonijos ateities instituto tyrėja Katja Grace ir jos kolegos iš „Dirbtinio intelekto poveikio“ (angl. AI Impacts) projekto ir Kalifornijos Berklio „Mašinų intelekto tyrimų instituto“ apklausė 352 mokslininkus ir sujungė jų atsakymus vertinant, kiek laiko reikės mašinoms pakeisti tam tikros profesijos žmones.
Greičiausiai robotai pakeistų rankinį darbą atliekančius žmones, pavyzdžiui, lankstančius skalbinius, po to rikiuojasi tokia kategorija kaip transporto vairuotojai ir pardavėjai. Manoma, kad šių trijų profesijų atstovus automatizuoti sprendimai pakeis greičiau nei per 25 metus.
Nuo 25 iki 50 metų prireiks tam, kad mašinos pakeistų rašytojus, gebančius parašyti „New York Times“ bestselerį, chirurgus, matematikus.
Prognozuojama, kad visus tyrėjus pakeisti automatizuotais sprendimais reikės nuo 75 iki 100 metų ir yra yra 50 proc. tikimybė, kad visiška darbų automatizacija įvyks po 100-125 metų.
Tyrime dalyvavo garsiausi pasaulio įrenginių savaiminio mokymosi ekspertai, kurių keli Yannas LeCunas vadovaujantis dirbtinio intelekto tyrimams socialiniame tinkle „Facebook“, Mustafa Suleymanas iš „Google“ projekto „DeepMind“ ir Zoubinas Ghahramani, vadovaujantis „Uber“ dirbtinio intelekto tyrimams.