Sunku išsiskirti iš šimtų panašių mikroprogramų, dar sunkiau – įkalbėti vartotoją pirkti mikroprogramą. Žmonės vis labiau ir labiau renkasi nemokamas mikroprogramas arba mikroprogramas su reklamomis, o vis daugiau programų kūrėjų abejoja, kaip spręsti „mokama ar nemokama“ problemą.
Keturios apmokestinimo strategijos? Tiesą sakant, tik dvi
Kūrėjai turi kelias apmokėjimo galimybes – kiekviena jų turi savo reikalavimus ir spąstus. Prieš svarstant tolesnę strategiją, kūrėjai turėtų apsvarstyti kelis klausimus, ir tik tada spręsti pagrindinį klausimą - „kaip man apmokestinti savo mikroprogramą“?
1.Ar mano programa patraukli, kad vartotojai naudotų ją nuolat?
2.Kiek žmonių nusiteikę mokėti už mano programą, jos dar neišbandę?
3.Kaip elgiasi konkurentai ir kiek sėkminga jų strategija?
Jei paklaustumėte daugumos kūrėjų, jie išvardintų keturias pagrindines mikroprogramos apmokestinimo strategijas:
1.Pardavinėti mikroprogramą parduotuvėje („AppStore“, „Google Play“ ir t.t.)
2.Siūlyti nemokamai, mikroprograma išlaikoma prenumerata
3.Siūlyti nemokamai, mikroprograma išlaikoma vidiniais apmokėjimais (pvz. už papildomą funkcionalumą)
4.Siūlyti nemokamai, mikroprograma išlaikoma reklamomis
Bet strategijos iš tiesų tik dvi: ar už mikroprogramą mokės vartotojai, ar reklamdaviai?
Kas moka daugiau?
Kalbant apie vartotojus – didžioji jų dalis tiek „Android“, tiek „iOS“ sistemose išvis nėra linkę mokėti - nei už pačią mikroprogramą, nei jos prenumeratą, nei galimybių išplėtimą. Žymiai mokesni už vartotojus yra reklamuotojai. Juk kaip ir pačių mikroprogramų kūrėjų atveju, jie nori parduoti savo paslaugą ar prekę.
Reklamos skvarba visų rūšių mikroprogramose – tiek mobiliosiose, tiek skirtose klasikinei kompiuterijai – nuolat didėja, bet kadangi didžiausias augimas yra būtent mobiliajame sektoriuje (praėjusiais metais pajamos iš reklamos mobiliojoje sferoje išaugo beveik pusantro karto ir pasiekė 1,6 mlrd. JAV dolerių), rinkos analitikai daugiausia dėmesio skiria būtent šiai sričiai.
Reklama - akivaizdi pajamų iš mikroprogramų ateitis. Kembridžo Universiteto tyrimas parodė, kad 73 proc. „Android“ sistemos mikroprogramų yra nemokamos, ir 80 proc. šių aplikacijų savo pagrindiniu verslo modeliu renkasi reklamą.
Nemokamos mikroprogramos gali pasigirti ir gerokai dažnesniu parsisiuntimu. Tik 20 proc. mokamų mikroprogramų parsisiunčiamos daugiau nei 100 kartų ir tik 0,2 proc. mokamų mikroprogramų parsisiunčiamos daugiau nei 100 000 kartų. Tuo tarpu 20 proc. nemokamų mikroprogramų yra parsisiunčiamos 100 000 ar net ir daugiau kartų.
Geros naujienos: vis dar galite naudoti kelias strategijas
Nors nemokamos aplikacijos populiariausios tarp vartotojų, kurie nelinkę mokėti ir beveik niekada neperka mikroprogramų, egzistuoja ir ta vartotojų dalis, kuri yra linkusi vengti reklamos ir renkasi mokamas mėgstamiausių programų versijas.
Kūrėjai gali įtikti abiems stovykloms, kurdami dvi tos pačios mikroprogramos versijas: mokamą ir nemokamą. Toks pasirinkimas visai populiarus ir tarp stambesnių žaidėjų. Pavyzdžiui, britų dienraštis „The Guardian“ bando dvi mikroprogramas: nemokamą - reklamų išlaikomą - skirtą „Android“ ir mokamą - „Apple“ įrenginiams. Taip pat elgiasi ir „Echofon“ - siūlo dvi skirtingas aplikacijas, visose platformose.
Apibendrinant – mikroprogramų kūrėjams TechCrunch siūlo gerai ištyrinėti reklamos galimybes. Yra tikrai nemažai reklamos tinklų, tad reikėtų įvertinti skirtingus CPM (angl. cost per thousand impressions, liet. kaina už tūkstantį parodymų) ir CPC (angl. cost per click, liet. kaina už reklaminio skydelio ar nuorodos paspaudimą), o taip pat – kiek sudėtinga integruoti reklamą į jūsų produktą.
Bet svarbiausia – įvertinti, kokią įtaką reklama padarys vartotojo patirčiai (angl. user experience). Juk reklamos turėtų būti tokios, kurios sėkmingai įsiterpia į vartotojo patirtį, o ne tokios, kurios jį atbaido.