Bendrovei „Apple“ taikytos mokestinės lengvatos, dėl kurių ES kaltina Airiją, yra panašios į tas, kurios yra dažnos ir legalios Jungtinėse Valstijose, rašo „The Business Insider“.
Kas nutiko?
Štai ką sako ES: Kalifornijoje įsikūrusi „Apple“ Airijoje įsteigė dvi bendroves – „Apple Sales International“ ir „Apple Operations Europe“. Pasak Europos Komisijos, šios bendrovės neturėjo darbuotojų ir realios būstinės, tačiau vis tiek gaudavo didžiulį pelną. „Apple“ Airijoje, ar kokioje kitoje valstybėje, iš esmės nemokėjo jokio pelno mokesčio dėl anksčiau Airijoje galiojusio įstatymo. Paskutiniais metais, 2015-aisiais, kuomet dar galiojo tas įstatymas, „Apple Sales International“ sumokėjo tik 0,005 proc. pelno mokestį, teigia Komisija.
Europos Komisijos vykdytam „Apple“ veiklos tyrimui vadovavo komisarė Margrethe Vestager, Danijos socialliberalų partijos narė. Komisija nėra mokesčių tarnyba, jos darbas yra užtikrinti sąžiningumą tarp ES valstybių narių. Svarbiausia šios istorijos dalis: Komisija sako, kad minėtas įstatymas buvo specialiai sukurtas bendrovei „Apple“.
Kai „Apple“ pardavinėjo savo produkciją ES bendrajai rinkai priklausančioje šalyje, pavyzdžiui, Prancūzijoje, anot Komisijos, gautą pelną bendrovė pervesdavo iš Prancūzijos į Airiją ir nemokėdavo mokesčių nė vienoje iš dviejų šalių. Tačiau visa ši istorija yra labiau susijusi ne su „Apple“ mokesčių vengimo strategijomis, kurios jau yra liūdnai pagarsėjusios.
Europos Komisijai labiau užkliūva ne „Apple“, o Airija.
ES vadovai nemato problemos tame, kad skirtingos valstybės narės taiko skirtingus pelno mokesčius. Štai kodėl visiškai normalu, kad Airijoje pelno mokestis yra 12,5 proc., o Prancūzijoje – 33,3 proc.
Tai yra labai svarbu, nes valstybės narės nori išlaikyti savo fiskalinės politikos autonomiškumą. Tai yra dalis vykstančios kovos tarp atskirų valstybių narių ir Europos Sąjungos. Tačiau nepriimtina yra tai, ką ES vadina „valstybės parama“, kuomet šalis siūlo specialias palankias sąlygas konkrečiai bendrovei.
Ir tokia pagalba gali būti tikrai paprasta. Pavyzdžiui, Prancūzijos šiaurėje bendrovės apmokestinamos mažiau nei pietuose. ES požiūriu, tai yra valstybės parama. Lygiai tas pats būtų skatinti Vokietijos kompaniją perkelti savo veiklą į Daniją ir pasiūlyti mažesnius nekilnojamojo turto mokesčius, kurie būtų taikomi jos naujai būstinei.
„Esmė yra ta, kad mokesčių, kuriuos moka visi, netaikymas vienai bendrovei prilygtų tam, jeigu tiesiog duotumėte pinigų tik tai vienai bendrovei“, – sakė teisininkų įmonės „Jones Day“ Briuselio atstovybės partneris Philippas Werneris, atstovaujantis tarptautinėmis bendrovėms, skundžiančioms sprendimus dėl valstybinės paramos.
Jeigu „Apple“ Airijoje būtų mokėjusi standartinį 12,5 proc. peno mokestį, šalis nebūtų supykdžiusi Briuselio. Tačiau dabar Komisija sako, kad Airija nuo 1991 metų bendrovei „Apple“ sukūrė specialias sąlygas ir iš esmės sutiko, kad „Apple“ pervestų pinigus į nė vienos valstybės jurisdikcijai nepriklausančią „būstinę“, kuri nevykdė jokios realios veiklos.
„Todėl tik labai nedidelis procentas „Apple Sales International“ pelno buvo apmokestinta Airijoje, o likusi dalis nebuvo niekur apmokestinta“, – sakoma Komisijos pranešime spaudai.
Airija teigia, kad jos standartų tai nepažeidė. Tačiau ES ginčija, jog tokia tvarka „suteikė „Apple“ nesąžiningą pranašumą, kuris yra neteisėtas remiantis ES valstybinės paramos taisyklėmis“.
„Apple“ susitarė su Airija, kad nemokės jokio pelno mokesčio“, – sakė USC Gouldo teisės mokyklos tesės ir verslo profesorius Edwardas Kleinbardas. „Apple“ Airijai mokėjo palyginti mažą sumą pinigų mainais į miglotą pažadą išlaikyti šalyje darbo vietas, sakė jis.
„Apple“ ir Airija nėra pirmieji Komisijos taikiniai. Panašius sprendimus ji jau yra priėmusi dėl „Starbucks“ pelno apmokestinimo Nyderlanduose bei „Fiat“ padalinio veiklos Liuksemburge.
„Apple“ ir Airijos pozicija skiriasi
„Apple“ buvo viena iš pirmųjų didžiųjų technologijų kompanijų, pradėjusių veiklą Airijoje. Tuo metu, 1980-aisiais, Airijos ekonominė padėtis buvo prasta: nedarbo lygis buvo aukštas, ir daug žmonių išvyko iš šalies ieškoti laimės užsienyje.
Mažas pelno mokestis buvo vienas iš būdų, padėjusių Airijai pagerinti savo ekonominę padėtį ir pritraukti stambių bendrovių. Ir „Apple“ buvo viena pirmųjų, kurios suskubo tuo pasinaudoti.
Airijos finansų ministras Michaelas Noonanas kategoriškai atmeta kaltinimus, kad su „Apple“ buvo sudarytas specialus susitarimas.
„Airijos mokesčių tarnyba tokių susitarimų nesudaro, – rugpjūčio 30 d. televizijos kanalui CNBC sakė jis. – Ji pateikia savo nuomonę ir paaiškina individualių bendrovių mokestinę situaciją, tačiau mes nesudarome susitarimų.“
Ministras taip pat pabrėžė, kad „Apple“ Airijai nėra skolinga jokių mokesčių. „Jie galbūt yra skolingi kažkur kitur, bet ne Airijos valdžiai“, – sakė jis.
M. Noonanas taip pat apkaltino Komisiją kišantis į suverenių valstybių politiką. Savo ruožtu „Apple“ vadovas Timas Cookas atvirame laiške Europos Komisijai parašė, kad ji „stengiasi perrašyti „Apple“ istoriją Europoje, ignoruoja Airijos mokesčių įstatymus ir šio proceso metu verčia aukštyn kojomis tarptautinę mokesčių sistemą“.
Tačiau Airija ir pati „Apple“ teigia, kad bendrovė tapo svarbia Airijos ekonomikos dalimi, nes bendrovė šioje šalyje sukūrė 6 tūkst. darbo vietų. Ir T. Cookas kritikuoja Komisijos sprendimą dėl jo retroaktyvumo. Remiantis ES taisyklėmis, Briuselis gali pareikalauti, kad šalis surinktų mokesčius už praėjusius 10 metų nuo pirmosios užklausos datos.
Kaip su viskuo susijusios Jungtinės Valstijos?
Dar vienas ironiškas faktas: galėtumėte pamanyti, kad JAV sveikintų pastangas išsireikalauti mokesčius iš JAV registruotos tarptautinės bendrovės, kuri naudojasi antrinėmis bendrovėmis Airijoje, kad mokėtų mažiau mokesčių ar jų nemokėtų visai. Tačiau yra kelios priežastys, kodėl JAV iždo departamentas taip kategoriškai priešinasi ES veiksmams prieš „Apple“ ir kitas JAV bendroves, tokias, kaip „Amazon“.
Viena paprasta priežastis: Vašingtonas nori apsaugoti amerikiečių įmones, ir todėl Iždo departamentas teigia, kad ES nesąžiningai taikosi į JAV verslą.
Antra, JAV nori apsaugoti mokestines pajamas, kurias tikisi vieną dieną susigrąžinti.
Tokios bendrovės, kaip „Apple“, sako, kad Amerikoje mokesčiai yra per dideli, todėl užsienyje išlaiko uždirbtą pelną. Tačiau JAV Kongresas jau ilgą laiką svarsto, kaip priversti amerikiečių bendroves sugrąžinti į šalį bent jau dalį šių lėšų. JAV iždo departamentas sako, kad jeigu Komisija laimės šią bylą, JAV bendrovės gali panaudoti Europoje sumokėtus mokesčius, kad jų sumokėtų mažiau Amerikoje. Tai, departamento teigimu, „iš esmės reikštų, kad pajamos pervedamos Europos Sąjungai iš JAV vyriausybės ir mokesčių mokėtojų kišenės“.
O kaip yra su kitomis Europos šalimis?
Savo jau minėtame laiške T. Cookas pareiškė, kad „bendrovės pelnas turi būti apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė“. O tai jau visai kitas klausimas: jeigu „Apple“ pinigus uždirbo Prancūzijoje, tačiau pelną realizavo Airijoje, dėl to turėtų skųstis Prancūzija, o ne ES.
Pagrindinė priežastis, kodėl „Apple“ verslas Europoje vykdomas iš Airijos, yra dėl mokestinių privalumų. Vienintelis klausimas yra susijęs su tuo, ar „Apple“ sulaukė neteisėto išskirtinio vertinimo.
Palaukite. O ar tokios mokestinės lengvatos reguliariai netaikomos Amerikoje?
Viena priežastis, kodėl visa ši padėtis gali pasirodyti keista amerikiečiams, yra ta, jog toks „specialus elgesys“, dėl kurio kaltinama Airija, yra panašus į teisėtas skatinimo priemones, kurių Amerikos valstijos nuolat imasi, kad prisiviliotų bendrovių.
Pavyzdžiui, Masačusetsas 145 mln. JAV dolerių vertės skatinimo priemonėmis įtikino bendrovę „General Electric“ persikelti iš Konektikuto į Bostoną. Ir nors dažnai tokie susitarimai nepasiteisina, politikai nenustoja jų siūlyti.
Kai „Tesla“ paskelbė norinti pastatyti milžinišką baterijų gamyklą, Kalifornijos, Naujosios Meksikos ir Nevados valstijos suskubo siūlyti dosnias mokestines lengvatas. Galiausiai Nevada pasiūlė 1,2 mlrd. JAV dolerių vertės mokestinių lengvatų, kad prisiviliotų šią bendrovę. O jeigu Prancūzija atsiviliotų bendrovę iš Danijos, tai būtų neteisėta pagal ES taisykles.
Kas dabar?
Pelningiausia pasaulyje bendrovė „Apple“ ir vienus mažiausių pelno mokesčių turinti Airija tapo lengvais Europos Komisijos taikiniais. Tačiau ji akivaizdžiai neketina sustoti. Komisijai jau užkliuvo „McDonald's“ už tai, jog faktiškai nemokama jokio pelno mokesčio Liuksemburge. Komisija tai pat domisi ir „Amazon“.
Airija veikiausiai neabejotinai skųs Komisijos sprendimą dėl „Apple“, nes ant kortos pastatyta daugiau negu 13 mlrd. eurų.