Kariuomenės poreikiai visada buvo viena pagrindinių technologinės pažangos varomųjų jėgų.
ARPANET, vienas svarbiausių interneto pirmtakų, buvo ne kas kita, kaip Pentagono projektas, o didelė dalis „iPhone“ technologijų gimė ne kur kitur, o JAV gynybos departamente.
Šiandien kariuomenės visame pasaulyje toliau plečia technologijos galimybių ribas. Nuo naujojo tūkstantmečio pradžios technologiškai pažangi ginkluotė pakeitė ne vieną žaidimo taisyklę.
Tiek savadarbės pakelės bombos – pigūs, primityvūs ir mirtinai pavojingi ginklai, tiek daugiamilijoniniai aviacijos lazeriai transformavo konvencinius kovos metodus ir pakoregavo pasaulio technologinį ir politinį peizažą.
Svetainė businessinsider.com pristato 19 svarbiausių pastarųjų 15-os metų ginklų.
Masyvios prasiskverbiančios aviacinės bombos
„Boeing“ sukurta „Massive Ordnance Penetrator“ (MOP) bomba gali pramušti 18 m storio sutvirtinto betono sieną ar sprogti iki 60 m siekiančiame gylyje. Tai reiškia, kad nuo šios bombos negali būti apsaugotas joks bunkeris.
2007 metais atlikus pirmuosius sėkmingus MOP bombos bandymus, JAV karinės oro pajėgos užsisakė visą šių megabombų arsenalą.
Kinijos priešpalydovinė programa
Per šį vienintelį plačiai pasmerktą epizodą Kinija militarizavo kosmosą. Galbūt toks žingsnis buvo ir neišvengiamas – kuri nors valstybė anksčiau ar vėliau tikrai būtų pabandžiusi tai padaryti – bet ilgalaikės jo pasekmės gali būti stulbinančios. Jeigu palydovai taptų teisėtais kariniais taikiniais, tokios atakos galėtų sukurti nuolaužų laukus, kurie išmuštų ištisas orbitas ar sukurtų grandinines reakcijas, kurios galėtų sunaikinti gyvybiškai svarbius ryšio prietaisus ar pozicijos nustatymo ir navigacijos palydovus. Jei nebūtų paisoma draudimo kariauti kosmose, šalys taip pat galėtų dislokuoti kosmose ginkluotę, kuri naikintų taikinius ant Žemės paviršiaus.
Jeigu toks nerimą keliantis blogiausias scenarijus kada nors taps realybe, ateities kartos sėkmingą 2007 metų bandymą galės laikyti momentu, kai kosmosas tapo kariniu frontu. Šis bandymas taip pat atskleidė Kinijos troškimą kurti ginklus, kurių varžovės niekada nenaudotų. Tai pavyzdys, kaip valstybė gali pasitelkti asimetrines priemones, kad sumažintų atsilikimą nuo galingesnių varžovų.
X-47B
Įmonės „Northrop Grumman“ sukurtas bepilotis lėktuvas gali ore prisipildyti kuro, verstis 360 laipsnių kampu ir būti aprūpintas puolamaisiais ginklais. Šis orlaivis pirmą kartą per visą aviacijos istoriją pats prisipildė ore kuro ir pakilo bei nutūpė ant lėktuvnešio.
Jis gali skristi greičiu, prilygstančiu pusei garso greičio, ir turi sparnus, kurių bendras ilgis siekia 18,6 m. X-47B gali įveikti mažiausiai 3840 km, o tai yra dvigubai daugiau, negu nuskrenda bepilotis orlaivis „Reaper“.
Bepiločiai orlaiviai „Reaper“
Bepiločiai „Reaper“ sukurti taip, kad pasitarnautų tiek žvalgybai, tiek palaikymui iš oro. Šie orlaiviai gali nuskaityti automobilio registracijos numerius per didesnį nei 3 km atstumą, skrisdami 15 km aukštyje.
„Reaper“ gali gabenti 225 kg bombas ir raketas „oras – žemė“ bei „oras – oras“. Galėdami ore išsilaikyti iki 36 valandų, šie bepiločiai orlaiviai suteikė Jungtinėms Valstijoms galimybę staigiai ir tyliai smogti taikiniams visame pasaulyje, nerizikuojant savo karių gyvybėmis.