Žadama, kad vietos nustatymo paslaugos bus geresnės nei kada nors anksčiau.
Pirminės paslaugos bus nemokamos naudotojams visame pasaulyje. Jomis bus galima naudotis išmaniuosiuose telefonuose bei navigacijos įrenginiuose, kuriuose jau yra su „Galileo“ suderinti lustai.
Pasak projektą finansuojančios Europos Komisijos, kai kuriems įrenginiams prireiks tiesiog atnaujinti programinę įrangą ir bus galima pradėti naudotis paslauga.
„Galileo“ padidins vietos nustatymo tikslumą dešimteriopai“, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marosas Sefcovicius prieš ketvirtadienio paleidimą.
Žmonės vis labiau yra priklausomi nuo vietos nustatymo. Naudodamiesi šia paslauga jie ieško įvairių dalykų: nuo barų, vaistinių ar trumpiausio maršruto per atostogas, iki stovėjimo aikštelėse pastatytų automobilių ar Alzheimerio liga sergančių pasiklydusių žmonių.
Iš pradžių 18 palydovų šiuo metu turinčios sistemos „Galileo“ signalas gali būti šiek tiek silpnas, tačiau jį sustiprins amerikiečių kurta Pasaulinė vietos nustatymo (GPS) sistema.
Ilgainiui jis taps dar stipresnis ir labiau nepriklausomas, nes į tinklą, skriejantį 23 222 km virš Žemės, vis paleidžiami nauji palydovai.
„Galileo“ kūrėjai, Europos Komisija ir Europos kosmoso agentūra sakė, kad jų projektas turėtų pradėti visiškai veikti iki 2020 metų ir teiks laiko ir vietos nustatymo duomenis precedento neturinčiu tikslumu.
Nemokama „Galileo“ paslauga leis nurodyti vietovę vieno metro tikslumu, kai tuo tarpu analogiškos JAV sukurta GPS ir rusų GLONASS sistemos leidžia tai padaryti kelių metrų tikslumu.
Mokama paslauga suteiks galimybę gauti dar tikslesnius duomenis – centimetrų tikslumu.
Strateginė svarba
Toks tikslumas gali būti neįkainojamas saugesniam autonominių automobilių naudojimui bei branduolinių elektrinių veikimui.
„Kai „Galileo“ paieškos ir gelbėjimo paslauga veiks visiškai, surasti jūroje ar kalnuose dingusį žmogų užtruks ne tris valandas, o 10 minučių po pavojaus signalo aktyvavimo“, – sakoma „Galileo“ tinklapyje.
Sistemos signalas galiausiai pasieks vietas, kur šiandien jis nėra įmanomas: kelių tuneliuose ir maršrutuose, kur aukšti pastatai užstoja kelią palydovų skleidžiamoms radijo bangoms, sklindančioms horizonte.
Civilių valdoma paslauga taip pat turi didelę strateginę svarbą Europai, nes dabar naudojamų kariniams tikslams sukurtų paslaugų GPS ir GLONASS nepertraukiamas veikimas nėra užtikrintas.
Projektas, pavadintas italų astronomo Galileo Galilei garbei, iš pradžių buvo patvirtintas su maždaug trijų milijardų eurų biudžetu ir buvo planuota, kad jis pradėsiąs veikti 2018 metais.
Visgi projektas patyrė keletą techninių ir biudžetinių nesėkmių. Pavyzdžiui, 2014 metais du palydovai nepasiekė planuotos orbitos. Dabartiniais skaičiavimais, iki 2020 metų projektas kainuos apie 10 mlrd. eurų.
Europos Komisija tikisi, kad šis projektas galiausiai taps svarbia komercine veikla ir prie ES ekonomikos per pirmuosius 20 veikimo metų jis prisidės apie 90 mlrd. eurų.
Manoma, kad šiuo metu nuo palydovinės navigacijos priklauso beveik 10 proc. Europos bendrojo vidaus produkto. Šis skaičius iki 2030 metų turėtų išaugti iki 30 procentų.
Šios sistemos novatorišką tikslumą lemia geriausi atominiai laikrodžiai, kokie kada nors yra buvę panaudoti navigacijai. Kiekviename palydove yra įmontuota po vieną tokį laikrodį, kuris išlaiko vienos sekundės trims milijonams metų tikslumą.
Be to, „Galileo“ turės daugiau palydovų nei GPS ar GLONASS bei skleidžia daugiau informacijos nešančius signalus.