Naujos tyrimo išvados, paskelbtos žurnale „Nano Letters“ sufleruoja, kad priartėjome prie dar vieno didelio šuolio nanopasaulyje. Patvirtinta, kad buvo sukurti neįtikėtinai maži robotai, kurie automatiškai pašalina įtrūkius elektros grandynuose. Jie taip pat gali būti pritaikyti užtaisant plyšius biologinėse sistemose, įskaitant ir žmogaus organizmą.
„Ši technologija yra svarbus žingsnis link savarankiškai susitaisančių biomimetinių nanosistemų sukūrimo“, – teigia autoriai.
Nanobotai tikrai nėra naujas išradimas. Dar 2012 metais buvo pademonstruota, kaip DNR „origami“ (iš atskirų DNR segmentų išlankstyta 3D struktūra) gali atakuoti agresyvius navikus.
Kai kurios iš šių „origami“ struktūrų gali būti naudojamos, kaip „Trojos arkliai“, kurie įsiskverbia į vaistams atsparias vėžines ląsteles ir sunaikina jas iš vidaus. Tačiau naujoji technologija pasitelkia nanobotus ne tam, jog naikintų, tačiau tam, kad taisytų ir kurtų audinį.
Šie nanobotai veiktų panašiai, kaip kraujyje esantys trombocitai, kurie yra atsakingi už kraujo krešėjimą atsiradus žaizdai. Elektroniniuose įrenginiuose tai atliktų „Janus“ dalelės – sudarytos iš dviejų skirtingų cheminių pusrutulių (aukso iš vienos pusės ir platinos iš kitos).
Patalpinus į vandenilio peroksido tirpalą, platinos pusrutulis chemiškai reaguoja ir išskiria deguonies srautą. Šis srautas yra pakankamai galingas, kad priverstų šias 1/10 žmogaus plauko dalies pločio daleles judėti. Tuo tarpu auksinė pusė padeda užpildyti nepageidaujamą įbrėžimą, nes ją energetiškai pritraukia pats atsivėręs tarpelis.
Kadangi abu metalai yra laidūs elektros srovei, grandynas vėl gali veikti. Eksperimento su LED technologijomis metu, nutrūkusi grandis vėl atsikūrė vos per 30 minučių.