Nenoriu jums perrašyti visų techninių parametrų, našumo ir ekologiškumo. Noriu papasakoti apie feelingą, kurį žmogus pajaučia priėmęs į šeimą naują gyventoją, šeimos narį, tikrą draugą ir nepakeičiama gyvenimo kompanioną, kurio nesinori paleisti jau po pirmųjų pažinties akimirkų. Žmonės, robotų draugija yra tarsi duona ir sviestas, tarsi automobilis ir senas geras benzinas, tai tiesiog puiku!
Ką gi, apie viską nuo pradžių. Atidarai gražią pakuotę, kurioje yra robotas. Jo tikrasis vardas yra Hobot Legee 688. Pakuotėje randame patį monsinjorą Hobotą, šluoščių rinkinį pradžiai ir ateičiai, grindų plovimo skysčio koncentratą ir dozatorių, pakrovimo sistemą ir visus kitus priderančius rakandus. Susidraugauti su robotu yra paprasta, instrukcijoje yra QR kodas, kurį nuskanavęs, gauni aplikaciją į savo telefoną. Tada pripildai roboto ertmes skysčiais, duodi elektros ir viskas, gyvenimas pasikeičia. Draugystę pradėjau paskubomis, su šeima traukėme į lauką pasivaikščioti. Vaikai nekantravo, tad viską dariau paskubomis, bet patikėkit, viskas daugiau nei paprasta.
Einant lauke apima keistokas jausmas: tu sau džiaugiesi gyvenimu, bendrauji su žmona ir vaikais, o namie vyksta darbas, dirbtinė gyvybė siurbia ir plauna tavo namus, blizgina grindis. O tu sau pagalvoji, gal neskubėkime, gal eikime paskanauti ledų, atsigerkime kavos, neskubėkime, leiskime robotui atlikti savo būties paskirtį. Vis užmeti akį į telefoną, pamatai, kad robotas jau prasibrovė ir į didįjį kambarį, kad apėjo aplink stalą, kad dabar jau kilimo, vaikų kambario ir virtuvės eilė. Jis braižo telefono ekrane savo įspūdžius apie naujus namus, jau žino kur sofa, stalas ar vaiko maitinimo kėdutė, o tu sau geri kavą kažkur mieste, toli nuo namų.
Smalsumas ir laikrodis nugali: metas namo, juolab ir robotas skundžiasi, kad jau vanduo į pabaigą ir dulkių konteineris darosi sunkus. Praveriame duris: na, nėra taip, kad tūkstančiai pelenių valandų valandas blizgino grindis, bet rezultatas matomas ir juntamas. Akivaizdu, kad naujas draugas savo darbą atliko gerokai geriau nei aš tai darau, o toks rezultatas man yra daugiau nei gerai.
Žmonės, kurie jį nusiperkate, neatsukite jam nugaros, nors pirmas dienas pastebėkite. Tai tikrai nevargina, tai filmas, tai net geriau nei scrolinti facebooke ar instagrame. Pastebėkite, su kokiu laukiniu atkaklumu naujas jūsų šeimos narys plauna grindis, bando pasiekti atrodo nepasiekiamus užstalės kampelius, virtuoziškai išsisuka nuo keturių kėdės kojų, lenda po komoda ir bando iš po jos išsiurbti viską. Jei matote, kad jam sunku, žmonės, padėkite mažiesiems draugams, pastumkite stalą į šoną. Duokite jam prieigą, prie tų kelių likusių dulkelių, leiskite jam pabaigti misiją.
O šviesūs žmonijos protai, tikiuosi jau netrukus, o gal kaip tik jau dabar, robotams fabrikų konvejeriuose diegia naują programą į procesorius, kuri jiems leis suprasti, kad vis dėl to kilimas nėra neįveikiama siena, kad slenkstis prie durų nėra geležinė uždanga. Gal po metų ar kitų, jie bus tikri ir savarankiški šaunuoliai. Dabar yra tekę visiškai išsekusį ir pasimetusį hobotą palydėti iki maitinimo vietos, aiškiai parodyti kelią į taip trokštamą pasikrovimo stotelę. Bet mes su jumis. Žinau, kad jau tuoj, tuoj ir mums žmonėms padėsite prireikus rasti kelią į išsiilgtus namus.
Vaikams tai yra neapsakomas įspūdis. Mano vyresnėlė dukra po kelių akimirkų įstojo į robotų draugijos klubą, nuliūdo sužinojusi, kad jis pas mus tik laikinas svečias, o ne viso gyvenimo draugas. Tėti, bet juk hobotas yra mano draugas, kodėl tu ji išneši? Gal jis galėtų gyventi su mumis? Atsidėkodamas hobotas savo žvaigždžių karų filmo balsu, tarsi jo išgalvotas draugas R2D2, pritariamai sukryštauja savo roboto kalba. Žmona, po kelių akimirkų pakrikštijo vieno trumpai bebuvusio Lietuvos Prezidento vardu, vis postringavo, kad tvarka bus ir ji nemelavo. Ačiū tau, drauge robotai, kad šią nepilną savaitę buvai su mumis ir išvalei ten, kur mes senokai norom ar nenorom pamiršdavome, ačiū už tavo pavydėtiną atkaklumą ir atsidavimą. Tik jaunėlė dukra, valgydama savo grikių košę, vis numeta jam ant grindų trupinėlius ateičiai, o jis nepyko.
Mums, kaip gerokai įpusėjusiai trisdešimtuosius savo gyvenimo metus šeimai, ši draugystė buvo tikrai labai miela, su žmona jau galvojame, kad hobotą priimsime į šeimą ir visam laikui. Tai padeda, tai sutaupo laiko, jėgų ir energijos. Gali sau rašyti šį tekstą, o nepailstantis bičiulis tvarkys namus.
Taip, tai kainuoja, bet laikas su šeima yra neįkainuojamas: gal atsiras daugiau laiko paisivaikšiojimams lauke, o ne keliais su šluoste aplink stalą. Viskas turi savo kaina, bet draugas Hobotas to tikrai vertas.
Tokio įrenginio kaina? 499,99 eur.