Portalas lrytas.lt paskelbė, kad „visi didieji mūsų šalies operatoriai prašo leidimo taikyti papildomas priemokas, o Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) linkusi jų prašymus tenkinti“.
Tekste remiamasi pokalbiu su RRT direktoriaus pavaduotoju Giedriumi Pūru.
G. Pūras tokią informaciją DELFI paneigė: tarnyba yra tik gavusi prašymus iš operatorių, kuriuos analizuoja, tačiau jų nėra patvirtinusi ar iš anksto linkusi patvirtinti.
„Ne, tai tikrai dar nepatvirtina, - sakė G. Pūras. - Mes sulaukėme prašymų, bet nieko nepatvirtinome.“
Pasak jo, RRT nėra „linkusi prašymus tenkinti“.
„Mes analizuojame informaciją ir mūsų pareiga yra patikrinti, ar mobiliojo ryšio operatorių pateikti skaičiavimai yra teisingi, tuo mes ir užsiimame. Pagal reglamentą, mes tam turime mėnesį. Jokių sprendimų dar nėra priimta“, - kalbėjo jis.
Kiek vėliau iš paskelbto lrytas.lt pavadinimo buvo pašalintas žodis „patvirtinta", o tekste formuluotė „linkusi jų prašymus tenkinti“ pakeista „svarsto, ar jų prašymus tenkinti".
Tarnyba, kai priims galutinį sprendimą, jį ruošiasi paskelbti viešai.
„Šiandien galime patvirtinti tik tai, kad gavome prašymus taikyti išimtį iš visų didžiųjų mobiliojo ryšio operatorių, bet sprendimo dar niekas nepriėmė“, - sakė G. Pūras.
Jei RRT nuspręstų išimtį taikyti, papildomo derinimo su Europos institucijomis nereikėtų.
Išimties esmė: ji leistų Lietuvoje veikiantiems mobiliojo ryšio operatoriams taikyti papildomą priemoką savo klientams, kurie išvyksta į užsienį ir ten naudojasi paslaugomis, dėl to, kad savo šalyje jie už paslaugas moka dar mažiau, nei numato naujasis Europos sprendimas.
Tačiau ta priemoka nebūtų didesnė, nei Europos Sąjungoje numatyta kainos riba.
Šios priemokos tikslas - kompensuoti mobiliojo ryšio operatorių nuostolius Lietuvoje, nes Lietuvoje taikomas apmokestinimas yra žemesnis nei nustatytos naujosios ribos Europos mastu.
Tai reiškia, kad Lietuvoje veikiančios mobiliojo ryšio bendrovės, dėl to, kad namų rinkoje, t.y., Lietuvoje, taiko žemesnę kainodarą, turėtų ją taikyti ir užsienyje, bet didesnėmis kainomis mokėti kitų šalių operatoriams ir dėl to patirtų nuostolių.
„Labai svarbu pabrėžti, kad ES numato išimtis, pagal kurią operatoriams leis taikyti priemoką už roamingą šalims, kur vietiniai tarifai yra mažesni už didmenines tinklų sujungimo kainas. Tačiau ES nenumato pačių operatorių sprendimo, kokio dydžio ta priemoka gali būti. ES patvirtino skaičiavimo metodiką, į kurią operatoriai sudeda savo skaičius, o formulė automatiškai paskaičiuoja, kokią priemoką operatorius galėtų taikyti“, - DELFI komentavo „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys.
Jo nuomone, skaičiavimo metodika yra akivaizdžiai ydinga.
„Teiginys, kad mėnesio mokesčiai apima ir mokesčius už roamingo paslaugą, nėra teisingas, nes kol kas už roamingo paslaugas klientai moka atskirai. Taigi, mėnesio mokestis yra už vietines paslaugas. Tokiu būdu metodika sako „nuostolingą roamingo paslaugą kompensuokite iš vietinių paslaugų“, kurių kainos ir taip mažiausios Europoje“, - piktinosi jis.
Jo nuomone, dėl to galimos priemokos už roamingą operatoriams bus mažesnės, nei tinklų sujungimo sąnaudos.
„Kita ydinga metodikos vieta – ji išvis nenumato priemokos už įeinančius skambučius ES. Pagal naujas didmenines tinklų sujungimo kainas įeinančio skambučio ES vienos minutės kaštai yra 0,01 Eur (be PVM). O priemoka negalima jokia. Tas aiškiai numatyta skaičiavimo metodikoje. Taigi, vėl tiesiai pasakoma – subsidijuokite šią paslaugą iš vietinių paslaugų pajamų, - komentavo P. Kuisys. - Tad, mūsų įsitikinimu, priemoka turi būti ne mažesnė, nei tokia, kuri leistų operatoriams padengti tiesiogines roamingo sąnaudas, tai yra didmeninės tinklų sujungimo kainas ES.“
Pasak jo, bendrovės esami mokėjimo planai, kuriuos pristatėme dar pernai liepą, atitinka pereinamojo laikotarpio ES reguliavimą ir atitiks galutinį reguliavimą po 2017 m. birželio 15 d.
„Mes kreipėmės palyginti neseniai, - kalbėjo „Tele2“ atstovas spaudai Anrdrius Baranauskas. - Mes prašome taikyti išimtį ir Europos Sąjungos reguliavimas tai leidžia.“
„RRT esame pateikę prašymą leisti taikyti išimtis, atsakymą tikimės gauti pačiu artimiausiu metu. Šiuo metu svarstome, kurį kelią pasirinkti, sprendimo nesame priėmę“, - kalbėjo „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Kaip susidaro nuostoliai: pavyzdys
Europos Parlamento sprendime numatyta, kad didmeninės kainos negalės viršyti 3,2 cento už minutę pokalbio ir 1 cento už SMS žinutę. 1 GB duomenų iš pradžių galės būti įkainotos iki 7,7 euro, o nuo 2022 m. sausio 1 d. - ne daugiau kaip 2,5 euro.
„Palyginimui – šiandien siūlome neribotų pokalbių ir SMS mokėjimo planą su 3 GB duomenų, kainuojantį 11,3 euro. Jei vartotojas su šiuo planu išvažiuos į užsienį ir išnaudos visus 3 GB ten, užsienio operatoriui turėsime sumokėti 3 kart 7,7 euro, tai yra 23,1 euro. Akivaizdu, kad sumokėsime dvigubai daugiau, nei gausime, ir prarasime 11,8 eurų“, - anksčiau DELFI pavyzdžiu situaciją iliustravo „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas.
Dabar Lietuvos mobiliojo ryšio klientams vienas MB interneto, pavyzdžiui, Lenkijoje kainuoja 0,0605 euro, tad 1 GB kainuotų 61,95 eurus.
„EK galutinai patvirtinus tarptinklinio ryšio kainas, pasitvirtino faktas, kad didmeninės tarptinklinio ryšio kainos yra ženkliai didesnės, nei vidutinės mobiliojo ryšio paslaugų kainos Lietuvoje, todėl mobiliojo ryšio operatoriai patirs nuostolių. Todėl dabar svarstome variantus, kokiais būdais galėtume įgyvendinti reguliavimą, išlaikant mažiausias kainas Europoje, tęsiant suplanuotas investicijas ir minimizuojant galimus nuostolius“, - yra sakęs P. Kuisys.
„EK dabar svarstomos didmeninės tarptinklinio ryšio kainos yra ženkliai didesnės nei mūsų taikomos mažmeninės kainos Lietuvoje. Todėl tai yra didelis iššūkis visam sektoriui rasti kompromisą tarp privalomo kainų vienodinimo ir naudos vartotojui. Lietuva šiuo atveju turi didžiulę dilemą – skirtumą tarp to ką moka vartotojai už ryšį šalyje ir išvykę į užsienį. Šiuo metu svarstome, kurį kelią pasirinkti, sprendimo nesame priėmę. Aišku viena: savo klientams toliau sieksime išlaikyti žemiausias komunikacijų kainas Europoje", - anksčiau kalbėjo „Telia“ teisės reikalų vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.