Kritikai sako, kad šis įstatymas yra žingsnis link cenzūros ir, galbūt, izoliuoto tinklo kaip Šiaurės Korėjoje.
Įstatymui po neįprastai audringų debatų Valstybės Dūmoje buvo pritarta 334 balsais. „Prieš“ balsavo 47 žemųjų parlamento rūmų nariai.
Daug deputatų iš mažų partijų kritikavo projektą kaip pernelyg brangų ir akcentavo, kad jį parašė ne ekspertai.
Tačiau iniciatyvos autoriai sako, jog Rusija privalo užtikrinti savo tinklo saugumą JAV prezidentui Donaldui Trumpui pernai pristačius naują Amerikos kibernetinio saugumo strategiją.
Naujai politikai pritarta po to, ką JAV pareigūnai vadino Rusijos, Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos kibernetinių atakų banga, perspėdami, kad nuo šiol į bet kokius būsimus priešiškus įsiveržimus reaguos ir puolimu, ir gynyba.
Pasak įstatymo projekto autorių, juo siekiama sukurti „gynybos mechanizmus ir užtikrinti ilgalaikį stabilų interneto tinklų funkcionavimą Rusijoje“, jei JAV imtųsi kokių nors veiksmų prieš juos kibernetinėje erdvėje.
Įstatymu siūloma įkurti centrą, kuris „užtikrintų ir kontroliuotų interneto duomenų srauto maršruto parinkimą“. Be to, reikalaujama, kad interneto paslaugų teikėjai instaliuotų „technines priemones“, kuriomis būtų galima „atsispirti grėsmėms“.
Įstatymu taip pat pavedama rengti reguliarias „pratybas“ siekiant patikrinti, ar Rusijos internetas gali funkcionuoti izoliuotas.
Už interneto laisvę kovojantys aktyvistai sako, kad šis įstatymo projektas yra dar vienas cenzūros bandymas po ankstesnių pastangų Rusijoje kontroliuoti pasaulines socialinių tinklų platformas ir blokuoti susirašinėjimo programėlę „Telegram“.
Nors skelbiama, kad įstatymo projektas skirtas spręsti išorės grėsmes, tai būtų tiesiog dar vienas įstatymas, kuriuo „leidžiama riboti teises ir laisves internetui“ Rusijoje, sakė Artiomas Kozliukas, vadovaujantis su interneto reguliavimu kovojančiai organizacijai „Roskomsvoboda“.
Jo nuomone, įstatymo projekte numatytos priemonės galėtų atsieiti daugiau kaip 100 mlrd. rublių (1,35 mlrd. eurų) per metus iš valstybės iždo ir privačių kišenių.
„De facto tai padarys rimtą ekonominį poveikį... viskas vyks lėčiau ir bus brangiau“, – sakė A. Kozliukas.
Nors kai kurie kritikai yra sakę, kad Rusija svarsto galimybes sukurti Kinijos stiliaus užkardą, pigiau ir lengviau būtų pritaikyti Šiaurės Korėjos visos šalies intraneto modelį, pažymėjo A. Kozliukas.
„Šiaurės Korėjos patirtis rodo, kad įmanomas visiškai autonomiškas internetas“, – sakė jis.
„Interneto „Brexit“
Atsakinėdami į klausimus įstatymo projekto autoriai negalėjo nurodyti ilgalaikių kaštų, grėsmių, kurias bus galima atremti, ir net to, kaip tai veiktų, bet sakė, kad ekspertų nuomonę būtų galima įtraukti antram svarstymui.
„Kiek jūsų čia yra IT ekspertai, pakelkite rankas. Vienas? Tuomet kaip galime balsuoti už įstatymo projektą, kurio nesuprantame?“ – sakė Valerijus Gartungas iš kairiojo sparno partijos „Teisingoji Rusija“.
Kiti prognozavo, kad tai išprovokuotų trikdantį „interneto „Brexit“, ar kėlė klausimus dėl to, kaip Rusija sukurs techninę infrastruktūrą, atitinkančią teisinius reikalavimus.
„Rusija negamina jokios aparatinės įrangos, išskyrus kabelius, galbūt kai kas turėtų ant jų pasikarti“, – šaukė deputatas Sergejus Ivanovas iš nacionalistinės Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR).
Vienas projekto autorių atmetė bet kokią kritiką ir akcentavo potencialios Vašingtono grėsmės mastą.
„Tai ne vaikų darželis!“ – šaukė Andrejus Lugovojus, vienas pagrindinių įtariamųjų byloje dėl Kremliaus kritiko Aleksandro Litvinenkos nužudymo Didžiojoje Britanijoje 2006 metais.
JAV anksčiau yra išjungusios „visas svetaines Sirijoje“, tvirtino jis.
Kritikai teigia, jog šis įstatymo projektas parodo tęsiamas valdžios pastangas apriboti interneto laisves nepaisant didžiulių viešų ir privačių kaštų.
„Tai labai rimta“, – sakė Andrejus Soldatovas, vienas knygos apie interneto stebėjimą Rusijoje autorių.
„Tai kelias link Rusijos izoliavimo... nuo interneto“, – pabrėžė jis.