Leidinys „Le Monde“ rašo, jog prancūzų specialiosios tarnybos naudojasi sistema, kuri seka vartotojų ryšio seanso meta duomenis tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Surinkti duomenys apdorojami superkompiuterių, kurie patalpinti DGSE – Prancūzijos žvalgybos agentūros – pastate.
Spendžiant iš publikuotos informacijos, kitos šalies vyriausybinės tarnybos taip pat turi prieigą prie surinktų apie šalies gyventojus duomenų. Remiantis Prancūzijos teisės aktais, tokia praktika yra neteisėta. Antra vertus, kas kuria įstatymus, tas ir nustato žaidimo taisykles (o kartu jas gali ignoruoti arba apeiti).
Edwardas Snowdenas, kuris visam pasauliui papasakojo apie visuotinę vartotojų sekimo programą PRISM, taip pat teigė, jog į amerikietišką bei prancūzišką panašią sistemą turi D. Britanija – čia ji vadinasi Tempora (matyt, gali kilti asociacijos su žodžiu „laikina“, tačiau kaip žinia, nėra nieko amžinesnio už tai, kas laikina).