Lietuvoje atotrūkis mažėja lėtai
Kaip rašoma pranešime spaudai, nors ir yra kuo didžiuotis Lietuvai ir pokyčiai juntami, tačiau esminiai iššūkiai išlieka. Pagal naujausius „Sodros“ duomenis, atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų šalyje šiuo metu siekia 16,6 proc. ir lenkia ES vidurkį. Moterų algos didėja truputį sparčiau nei vyrų, tačiau atlyginimai joms kyla tik tų specializacijų, kur jie tiesiog buvo per maži, pastebi pirmosios moterims skirtos mentorystės ir konsultacijų programos Lietuvoje „Women Go Tech“ bendraįkūrėja Žydrūnė Vitaitė. Darbo užmokestis labiausiai auga aukštesnę kvalifikaciją turintiems bei paklausiems specialistams, tarp jų ir IT sferos. Tačiau kvalifikuotų IT specialistų vyrų algos yra iki pusantro karto didesnės nei moterų.
Taip pat šie iššūkiai juntami ne tik darbo užmokesčio, bet ir darbuotojų sferoje. Pavyzdžiui, „Invest Lithuania“ tyrimas atskleidė, kad, pagal 2016 m. duomenis, net 80 proc. iš dirbančių inžinerijos specialistų Lietuvoje yra vyrai. O iš visų šalyje dirbančių moterų tik 1,4 proc. jų dirba technologijų sferoje.
„Tokios tendencijos lemia ne tik mažesnes moterų užimtumo perspektyvas ir mažesnį užmokestį darbo rinkoje, bet ir ekonominius praradimus visam regionui. Todėl moterų įsitraukimą skatinančios iniciatyvos ieško būdų, kaip įveikti visuomenėje įsišaknijusius stereotipus ir efektyviau panaudoti darbo rinkos potencialą, – teigia Ž. Vitaitė. – Pavyzdžiui, remiantis Europos lyčių lygybės instituto tyrimu, iki 2025 m. Lietuvoje darbo pasiūla informacijos ir komunikacijos technologijų sektoriuje išaugs 21 proc. Suteikus galimybę daugiau moterų siekti karjeros šioje srityje, užtikrinti pakankamą talentų kiekį būtų lengviau.“
Skandinavija susiduria su tokiais pat iššūkiais
Skandinavija yra labai pažengusi lyčių lygybės klausimais, tačiau technologijų srityje šis regionas susiduria su tokiomis pat problemomis: talentų šiame sektoriuje trūksta, o moterys vis dar rečiau renkasi šį profesinį kelią. Tą atspindi darbo rinkos statistika, todėl reikia imtis atitinkamų veiksmų moterims paskatinti.
„Visos ateities prognozės aiškiai rodo, kad darbo rinkai didelės įtakos turės skaitmenizacija. Įvairių technologijų sričių specialistų paklausa auga, o Šiaurės šalyse vis dar per mažai moterų renkasi studijuoti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką. To pasekmė – kad, šiose srityse atsirandant naujoms darbo pozicijoms, moterys turi mažesnes galimybes jas užimti. Tai reiškia, kad moterys nepakankamai dalyvauja kuriant naujas technologijas ir skaitmeninius sprendimus. Ilgainiui tai gali paveikti visą darbo rinką Šiaurės regione“, – svarsto Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje vadovė Helén Nilsson.
H. Nilsson teigimu, šiandien esminė užduotis yra suvokti, kodėl Šiaurės šalių merginos bei moterys nesirenka siekti aukštojo išsilavinimo ir karjeros minėtose srityse. „Nepaisant fakto, kad mergaitėms mokslo ir technologijų dalykai mokykloje sekasi taip taip pat gerai arba dar geriau nei berniukams, mažuma jų renkasi tai studijuoti universitete“, – teigia H. Nilsson.
Šiaurės ministrų tarybos siekis – visapusiškai plėtoti Šiaurės šalių bendradarbiavimą. Taryba inicijuoja tyrimų projektą, siekdama išsiaiškinti, kokie sprendimai geriausi šiai situacijai spręsti viso regiono mastu.
Būdai iššūkiams spręsti
Ž. Vitaitės teigimu, svarbiausia suprasti, kad sprendžiant, kaip merginas ir moteris paskatinti sieti karjerą su technologijomis, dirbti turi ne viena grandis, o visa sistema: „Technologijų rinkoje specialistų trūksta, todėl svarbu skirti daugiau resursų jų paruošimui – čia svarbus vaidmuo tenka tiek mokykloms, universitetams, kolegijoms, profesinėms mokykloms, tiek privatiems kursams ir įvairioms programoms, tokioms kaip „Women Go Tech“, kurios ne tik paskatintų, bet ir suteiktų galimybių rinktis šias specialybes. Nors Lietuva daug nesiskiria nuo Europos, kryptingu darbu galime pirmauti ir tapti pavyzdžiu kitoms šalims abiejų lyčių specialistų dalyvavimu tech sektoriuje.“
Tokį išskirtinį pavyzdį vertėtų pradėti kurti buriant bendruomenes, kurios suvoktų mokymosi visą gyvenimą svarbą. Taip pat reikėtų laužyti ir stereotipus: plačiau apie tai diskutuoti visuomenėje, dalytis sėkmės istorijomis. Žinoma, moterų integracijos į technologijų sritį iššūkius sparčiau padėtų spręsti ir mentorių bei nuomonės lyderių vyrų įsitraukimas eskaluojant šią temą.
H. Nilsson priduria, kad reikia pakeisti komunikacijos būdus, kuriais siekiama, kad daugiau merginų ir moterų rinktųsi šias sritis. Reikėtų įtraukti moteris kuriant mokymosi programas, paskatinti jas atsiverti ir padėti sukurti draugišką moterims mokymosi aplinką.
Lietuvos pavyzdys Skandinavijos šalims
Ž. Vitaitė tvirtai tiki, kad profesinis tikslas, o ne lytis yra esminis veiksnys kuriant technologijų srities bendruomenę. Svarbu, kad susibūrę kalbėtume ne apie lytį ir ką galime, ko ne – o diskutuotume apie sprendimus, produktus, technologines inovacijas ir kurtume ne tik lytimi, bet ir amžiumi bei patirtimi besiskiriančių talentų komandas progresui skatinti. Būtent to siekia ir „Women Go Tech“, leidžianti pasiekti geresnių rezultatų tiek individualiai jos dalyviams, tiek bendrąja prasme keičiant visuomenės požiūrį į galimybes technologijų srityje.
„Ketvirtus metus kuriame bendruomenę Lietuvoje ir, su Šiaurės ministrų tarybos palaikymu, šiemet žengiame į tarptautinę rinką: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje dalysimės savo patirtimi ir drauge kursime iniciatyvų tinklą, siekiant didesnio moterų įsitraukimo į technologijų sektorių“, – pasakoja Ž. Vitaitė.
„Sėkminga „Women Go Tech“ mentorystės programos patirtis, kaip ir kitų Baltijos šalių įgyta gera praktika, leis mums atrasti daugiau galimybių ir sukurti stipresnius ryšius su kitomis tokio tipo organizacijomis Baltijos jūros regione, su kuriomis kartu sieksime bendro tikslo – sumažinti lyčių atotrūkį tiek technologijų sektoriuje, tiek apskritai darbo rinkoje“, – apibendrina Šiaurės ministrų tarybos biuro vadovė H. Nilsson.