Su „Founders Space“ vadovu Steve. Hoffmanu susitinkame Rygoje vykstančioje konferencijoje „5G techritory“. Į Latviją jis buvo pakviestas kaip pagrindinis pranešėjas. Būtent jis susilaukė daugiausiai visų dėmesio, o žurnalistai laukė eilėse, kad galėtų pakalbinti bestselerių autorių.
– Pirmasis klausimas yra susijęs su kaštais: naujos infrastruktūros kūrimas 5G ryšiui atsieis nemažą kiekį pinigų. Kas už tai sumokės ir ar visi turėsime prieigą?
– Telekomunikacijų bendrovėms 5G atsieis nemenką sumą pinigų, tačiau ši investicija yra to verta. Kai žinai, kad tau to reikia, jog konkuruotum – pinigai visada atsiranda. Kai tai valdžiai nėra prioritetas – pinigų nėra. Nori rengti meninius performensus? Oi, mes neturime pinigų. Nori investuoti milijardus į 5G? Mes rasime pinigų (juokiasi – DELFI). Mano atsakymas – kaštai nebus barjeras, kuriant 5G infrastruktūrą.
Tačiau manau, kad vienas aspektas sustabdys masinį 5G naudojimą. Tai išlaidos, kurios atiteks vartotojams. Su 5G gali parsisiųsti itin aukštos raiškos vaizdo įrašą. Net dabar aš turiu planą, kuris man duoda 5 GB per mėnesį. Tačiau neturiu neriboto mobilaus interneto plano. Žiūrint itin aukštos raiškos vaizdo įrašą – tie GB dings labai greitai. Ar man telekomunikacijų bendrovės duos didesnį GB limitą? Ar duos pakankamai didelį GB limitą?
Man teks mokėti brangiau, jei norėsiu 5G. Manau, kad dauguma vartotojų šiandien tikrai nenorės mokėti papildomai. Kol kas privalumai jiems nėra pakankamai dideli. Žmonės nenorės mokėti daugiau už 5G.
Bijau, kad didieji infrastruktūros diegėjai, telekomunikacijų bendrovės, šiandien investuodamos, vėliau norės atgauti pinigų iš vartotojų. O aš nemanau, kad vartotojai norės tiek išleisti.
– Ar teisingai suprantu, kad čia irgi išvysime tam tikrą socialinę atskirtį: tie kurie turi pinigų, naudosis 5G, o vargingesni – ne?
– Matysime rinkos pasiskirstymą: žmonės, kuriems kaina nėra svarbi, naudos 5G, o kiti – 4G. Taip buvo ir su 4G, tačiau žmonės, kurie negalėjo sau pradžioje leisti 4G ryšio, šiandien jį naudoja. Prireiks laiko.
Bet pirmiausia pamatysime, kad atpigs įrenginiai. Be to už įrenginius mokame tik kartą, tad žmonės gali sau leisti šioje srityje išlaidauti. Tačiau žmonės jautriau reaguoja į išlaidas, kurios būna kas mėnesį. Todėl, jei 5G paslauga kainuos daug brangiau nei 4G, 5G naudos tik pasiturintys arba tie, kurių gyvenime technologijos yra labai svarbu. Aš patenku į šią kategoriją.
– O kodėl mums apskritai reikia 5G, jei šviesolaidinis internetas yra greitesnis nei 5G?
– Aš šviesolaidinį internetą turiu namuose. Ar man namuose reikia 5G? Ne. Man to nereikia, tai nieko nepakeis. Bet žmonės vis labiau yra mobilūs, mes daug keliaujame. Aš daug keliauju. Ar aš noriu 5G kiekvienoje šalyje, kurioje apsilankysiu? Taip, jei tik tai yra įmanoma ir kaina nėra per didelė. Tai turės didelį poveikį.
Šiandien dominuoja išmanieji telefonai, o ne kompiuteriai. O išmanieji televizoriai yra apskritai nepasisekęs įrenginys – tai neišpildyti pažadai. Telefonas yra visad su mumis, mes juo puikiai gebame naudotis, viskas jame yra personalizuota, pritaikyta mums. Jei turiu 5G, galbūt nebenaudosiu šviesolaidžio ir taip sutaupysiu. Viskas priklauso nuo kainos. Kam pirkti ir šviesolaidį, ir 5G paslaugas, jei galiu turėti tik 5G? Aš visur norėčiau naudoti savo mobilųjį internetą.
– Vienoje iš savo kalbų klausėte ar 5G nėra tik didžiulis lūkesčių burbulas, kuris nepasiteisins. Kodėl žmonės turėtų laukti ir norėti 5G?
Pirmoji priežastis yra susijusi ne tik su tuo, ką 5G technologija gali padaryti. Reikia suprasti, kad5G yra ekosistemos dalis. 5G yra tinklas. Jei pirmaisiais metais, kai atsirado internetas, būtumėt paklausę bibliotekininko ar kelininko, kodėl jie turėtų džiaugtis internetu, jie atsakymų – nežinau. Nežinau, kuo tai keičia mano gyvenimą.
Jie nežinojo. Net ir interneto kūrėjai tais laikais negalėjo tada pasakyti, kam bus naudojamas internetas. Žmonėms galėjai tada sakyti, kad interneto pagalba galėsi apsipirkti, o atsakymas būtų buvęs – bet aš neapsipirkinėju internetu. Galėjai jiems sakyti, kad per internetą galėsi bendrauti su savo draugais, siųsti jiems nuotraukas. O jie sakytų – aš to nedarau ir man to nereikia.
Galiu pasakysiu, kad 5G technologija sukurs daug naujų paslaugų, kurios šiandien dar nėra konceptualizuotos. Mes 5G naudosime tokiais būdais, kurių dar negalime įsivaizduoti. Čia prakalbame ir apie verslininkų vaidmenį – jie visad mus nustebina. Kai atsirado „Skype“, galėjai pagalvoti: o kam man naudoti jį, jei galiu paskambinti telefonu? Bet greitai kaina dideliu argumentu: „Skype“ yra pigiau.
Manau, kad vis daugiau žmonių dirba nuotoliniu būdu. Jie nuotoliniu būdu bendrauja su draugais. Dėl 5G pasikeis bendravimas. Turėsime geresnį turinį, daugiau vaizdo turinio. Gal net hologramas turėsime. Dabar net yra išleistų holograminių telefonų. Jie nėra geri, bet tai bandymas.
O kas, jei dabar aš sėdėčiau Silicio slėnyje, o jūs mane matytumėte taip aiškiai ir ryškiai, kaip dabar? Su tokia pačia rezoliucija, lyg aš būčiau čia? Man nereikėtų atvykti į Latviją, kad iš manęs paimtumėte interviu.
– Tačiau per 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimus vienas iš kandidatų Jean-Luc Mélenchonas pasinaudojo holograma ir dviejose vietose buvo vienu metu. O ką jau kalbėti apie holograminius Michael Jacksono koncertus.
– Taip ši technologija yra, bet ji nėra prieinama plačiajai publikai. Įsivaizduok, kad dabar nori susėsti papietauti su savo draugėmis, o viena yra Italijoje, o kita – Kinijoje. Ir nors jūs esate skirtingose vietose, galite kartu susėsti valgyti – tą leis daryti 5G. 5G leis projektuoti, pasitelkti praturtintą realybę (angl. augmented reality – DELFI).
Jau ir dabar visi socialiniuose tinkluose retušuoja savo išvaizdą. Aš daug laiko praleidžiu Kinijoje. Ten visos moterys retušuoja savo veido bruožus, prisideda blizgučių ir kitų dalykų. Toks elgesys yra labai būdingas žmonėms – mes tą patį darėme su makiažu. Tą patį galėsime daryti ir su praturtinta realybe realiu laiku.
– Mes kol kas kalbame tik apie 5G ir jos įgalinamų technologijų naudą. Tačiau turite įžvelgti ir rizikų. Kokios jos?
– Visos šios technologijos yra lyg dviašmenis peilis – yra geroji jų pusė ir blogoji. Yin ir Yang. (juokiasi – DELFI). Tikrai yra rizikų. Jei kas nors paklaustų žmonių prieš 10 metų ar jūs praleistumėte valandų valandas žiūrėdami į savo telefoną, rašydami ir besikeisdami informacija su savo draugais, net jei esate viešoje aplinkoje, o jūsų draugai yra visai šalia tavęs? Jūs per telefoną bendraujate su kitais draugais, kurių dabar šalia nėra, ar taip darytumėte? Manau, kad atsakymas būtų: ne, jei mano draugas yra kambaryje, tai tiesiog į šalį padėčiau savo telefoną.
Bet telefonas tapo toks gundantis įrenginys. Jis integruotas į mūsų gyvenimą. Dabar tai atrodo normalu, nes ir tavo draugas daro tą patį. Seniau turėjome minutę pagalvoti, o dabar – nuolatos naudojamės savo telefonais. Tai tapo mūsų gyvenimo dalimi.
Socialinės izoliacijos rizika yra reali, mes tai jau matome. Daugybę jaunų žmonių mokosi koledžuose, tačiau jie visą laiką žaidžia mobiliuosius žaidimus arba bendrauja per socialinius tinklus. Jie nesugeba užmegzti santykių su žmonėmis, kurie yra aplink juos, kurie gyvena šalia, tame pačiame bendrabutyje. Kai aš lankiau koledžą, neturėjau jokio pasirinkimo – gyvenimas buvo daug įdomesnis, nei tai, ką galėjai nuveikti internete. O dabar žmonės tampa vis labiau socialiai izoliuoti. Žmonės būna namuose, neina niekur.
Tai yra rizika, tačiau ji tėra viena iš daugelio.
Didžiosios korporacijos renka mūsų duomenis. Pavyzdžiui, „Facebook“, naudodami savo dirbtinį intelektą, jūsų gali paklausti, kokius vaizdo įrašus žiūrite, kokius straipsnius skaitote. Galite atsakyti, kad darysi taip ir anaip. Tačiau jie paklaus savo algoritmo: jis yra geriau pritaikytas atspėti, ką jūs darysite, nei jūs patys. Nes jūs galite sakyti, kad esu labai inteligentiškas žmogus, kai tik išeis vaizdo įrašas apie mokslą, aš jį žiūrėsiu. Bet kai naujienų sraute pasirodys vaizdo įrašas su katėmis, tai jūs tikrai tai žiūrėsite.
Visas „Facebook“ yra algoritmas. Mes nematome, ką mato mūsų draugai. Mes matome tai, ką „Facebook“ pasirenka mums rodyti, pasirinkęs tik dalis to, ką mato mūsų draugai.
Aš amerikietis. Ir jūs visi galite klausti: kaip amerikiečiai galėjo prezidentu išsirinkti Donaldą Trumpą? Ir aš amerikietis klausiu: kaip amerikiečiai galėjo išsirinkti Donaldą Trumpą? Nesu jo sekėjas, nepatenku į tą socialinių tinklų burbulą. Gyvenu savo liberaliame Silicio slėnio burbule (juokiasi – DELFI).
Jis toks pasibjaurėtinas ir blogas žmogus. Taigi kaip kas nors galėjo už jį balsuoti? Tai yra todėl, kad jų gaunama informacija yra visai kitokia. Jie yra savo socialiniame burbule ir tai turi milžiniškus padarinius demokratijai, visuomenei.
Jei pažiūrėsite į demokratiją, tai demokratijos pagrindas yra informacija. Jei negauni informacijos, tu negali priimti gerų sprendimų. Šiuo metu informacija yra manipuliuojama skirtingų jėgų. Jos gali naudotis technologijomis, socialiniais tinklais taip, kad pakeistų tai, kaip žmonės suvokia pasaulį ir manipuliuoti tai, kaip žmonės mato pasaulį, tam, kad priverstų žmonės daryti tai, kas jiems yra nenaudinga. Mane tai gąsdina. Ir mes jau matome to rezultatus.