„Lietuvoje sukurti sprendimai kosmoso industrijai taikomi globaliu mastu, o lietuviški palydovai tampa įprastu reiškiniu. Daugelis Lietuvos įmonių jau dirba su NASA, Europos kosmoso agentūra ir kitomis su kosmoso sritimi susijusiomis organizacijomis. Tačiau bendradarbiavimą su NASA planuojame dar labiau išplėsti: planuojame, kad jau šiais metais turėtų būti pradėta įgyvendinti akceleravimo skatinimo programa, padėsianti šalies verslui ir mokslui lengviau įsilieti į NASA projektus ir pasiūlyti savo žinias bei sprendimus", - sako V. Sinkevičius.
Platesnes bendradarbiavimo galimybes kosminių technologijų srityje ministras ketvirtadienį aptarė susitikime su NASA Tarptautinių ir tarpžinybinių ryšių administratoriumi Al Condesu. Kaip daugiausia potencialo turinčias bendradarbiavimo sritis V. Sinkevičius įvardijo IT, optikos ir optoelektronikos technologijų sritį ir robotiką.
Lietuvos mokslui ir verslui kosmoso pramonė nėra naujovė - ne viena įmonė yra dirbusi arba dirba su NASA, EKA ar kitomis su kosmoso industrija susijusiomis organizacijomis. Tai „Ekspla" su savo pažangiais lazeriais, „Lidaris", testuojantis lazerinę techniką, lazerinių optomechaninių prietaisų gamintoja „Standa", geoinformatikos įmonė „Geomatrix", kurianti žemėlapius pagal kosminius duomenis ir kt.
Lietuvos ir NASA bendradarbiavimas prasidėjo 2014 m., kai buvo paleistas erdvėlaivis su krovinine kapsule „Cygnus", kurioje buvo pirmieji du Lietuvos palydovai „LituanicaSAT-1" ir „LitSat-1". Tais pačiais metais MITA ir NASA pasirašė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl tarptautinės stažuočių programos ir Lietuva pateko tarp 3 Europos ir 12 pasaulio šalių, turinčių sutartis su NASA ir galinčių siųsti savo studentus stažuotis. Iki šiol šioje programoje jau dalyvavo 21 Lietuvos studentas, šiais metais planuojama į NASA stažuotis išsiųsti iki 8 studentų iš Lietuvos.
Kosmoso veikla turi labai didelį inovacinį potencialą ir horizontaliai apima iš esmės visas mokslo kryptis ir technologijas. Kosminės technologijos yra vienos iš pažangiausių, tad didindamos bendrąją inovacijų kultūrą užtikrina ir šalies konkurencingumą. Pagal kosmines technologijas įvairiuose pramonės sektoriuose yra kuriami didžiausios pridėtinės vertės sisteminiai produktai ir paslaugos.