Gydytojas greitai pasiruošia – kai širdis sustojusi, negalima laukti. Staiga jis liepia visiems atsitraukti, prispaudžia elektrodus prie herojaus krūtinės ir šis visas sudreba nukrėstas elektros srove. Keli bandymai ir jis vėl kvėpuoja – galės kovoti dar vieną dieną. Bet ar tikrai taip būna?
Filmuose vaizduojama daugybė mitų – mes prie jų jau pripratome. Kai kurie iš jų yra medicininiai – pavyzdžiui, choloformas buvo naudojamas medicinoje, nors filmuose kažkodėl juo svaiginami žmonės. Neperšaunamos liemenės irgi veikia ne taip, kaip rodoma filmuose. Tačiau defibriliatoriaus naudojimas gali būti labiausiai išpūstas ir neteisingai parodomas siužeto motyvas.
Visų pirma pradėkime nuo to, kad žmogaus niekas taip stipriai nenupurto. Atsiminkite, kad stiprūs elektros šokai yra skausmingi ir gali padaryti žalos. Impulsas, kurio įtampa dažnai siekia daugiau nei 300 voltų (AC) yra labai trumpas ir, nors gali sutraukti raumenis, pacientas niekur nuo žemės nepašoka. Filmuose taip pat dažnai rodoma, kad abi defibriliatoriaus mentelės (elektrodai) yra dedamos ant tos pačios krūtinės vietos – taip niekas šio įrenginio nenaudoja. Vienas elektrodas dedamas aukščiau ant krūtinės, kitas – žemiau kitoje pusėje. Stengiamasi, kad širdis atsidurtų maždaug tarp jų.
Tačiau svarbiausia tai, kad defibriliatoriai nėra naudojami, kai širdis nebeplaka. Pamirškite tai – jie taip neveikia ir gydytojai tokiais momentais tokių priemonių nenaudoja. Defibriliatorius naudojamas tada, kai širdies skilveliai virpa vietoj ritmingų susitraukinėjimų. Skilvelių virpėjimas nutinka dėl išsiderinusių elektrinių signalų širdies raumenyje. Taigi, defibriliatorius turi tarsi perkrauti širdį ir leisti skilveliams vėl pumpuoti kraują bei ritmingai susitraukinėti. Pakartosime – jei širdis sustojo, defibriliatorius niekuo negali padėti.
Bet gal herojaus širdis dar nėra visai sustojusi, todėl jį ir pavyko atgaivinti? Žinoma, tačiau tuomet vienintelis kelias yra į ligoninę. Skaičiuojama, kad ilgesnį laiką taip atgaivinti žmonės išgyvena tik 21-50 proc. atvejų. Šių žmonių sveikata yra prasta, tačiau jie gali pagerinti savo padėtį sveikai maitindamiesi, gerdami vaistus, lengvai mankštindamiesi, kai leidžia gydytojas. Savo padėties jie nepagerins, jei vos defibriliuoti ims bėgioti su ginklu.
Kalbant apie ginklus – nors šautinės žaizdos į kūną gali sukelti skilvelių virpėjimą, žmonės dažniausiai miršta nukraujavę. Taigi, ir tokiu atveju defibriliatorius mažai kuo gali padėti. Svarbiausia, nepamirškite, kad jei elektrokardiografas pypsi su tiesa linija ekrane, defibriliatorius nebus naudojamas.