Bendrovė „Apple“ ir JAV teisingumo departamentas turėtų jaustis pastūmėti į gana keblią situaciją, mat JAV vadovas ką tik išreiškė nuomonę, galinčią privesti iki atviro santykių aiškinimosi, rašoma portale theverge.com.
Socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodžiusioje D. Trumpo žinutėje nurodoma, kad „Apple“ atsisako vykdyti patriotinę savo pareigą – atrakinti du „iPhone“ telefonus, siejamus su praeitą mėnesį Pensakolos (Floridos valstija) karinėje jūrų bazėje įvykusiomis šaudynėmis.
Štai kas konkrečiai buvo parašyta:
Sausio 13 d. generalinis prokuroras Williamas Barras pateikė „Apple“ bemaž tokio pat turinio kaltinimus. Jis pareiškė, kad technologijų kūrimo įmonė, atsisakydama atrakinti šaudžiusio asmens telefoną, nesuteikė FTB būtinosios pagalbos. Vis dėlto reikia pripažinti, kad aptariamas reikalas daug subtilesnis nei gali pasirodyti.
Pradėkime kad ir nu to, jog „Apple“ atstovai tvirtina be atvangos padėję FTB ir vykdę prašymus, susijusius su Pensakolos šaudynių kaltininkams priklausiusiais telefonais, t. y. pateikę iš įrenginių į „iCloud“ serverius perkeltus duomenis ir paskyros informaciją. „Apple“ teigia perdavusi tyrėjams kelis gigabaitus duomenų, ir į kiekvieną užklausą sureagavusi ne lėčiau kaip per kelias valandas. „Apple“ taip pat nurodė, kad FTB, iš visko sprendžiant, suteiktos informacijos pakako – dar prieš kelias dienas šitaip tikrai buvo galima manyti. „Tik sausio 6 d., vadinasi, praėjus mėnesiui po išpuolio, FTB vėl kreipėsi su prašymu padėti“, – buvo nurodoma „Apple“ pranešime.
Atsisakymo atrakinti „iPhone“ telefonus federaliniai pareigūnai negali laikyti paprastu, eiliniu reikalu, net jeigu „Apple“ ir išties nesutiko įvykdyti prašymo, kas dar kol kas neaišku. Kad taip yra, galėjome suprasti dar 2016-aisiais, kai „Apple“ iš tiesų viešai atsisakė atrakinti San Bernardino šaudynių vykdytojui priklausiusį „iPhone“ telefoną. Šiuo savo veiksmu įmonė pradėjo ilgą teisinę kovą, kurios finalas užtraukė gėda federalinei vyriausybei, mat paaiškėjo, kad „Apple“ pagalbos pareigūnams apskirtai nereikėjo – iš dalies dėl to, kad buvo galima sumokėti trečiajai šaliai už priemonę, leidusią įsilaužti į tą „iPhone“, ir iš dalies todėl, kad tyrėjai sugebėjo savarankiškai išsiaiškinti slaptažodį.
Aiškumo dėlei galima darsyk pakartoti: 2016-aisiais „Apple“ pranešė, kad neturi jokios realios galimybės atrakinti klientų – net jei jie būtų įtariami žudikai – „iPhone“ telefonų ir pateikti federaliniams pareigūnams jų turinio, be to, nenori šitokiu veiksmu pakišti minties apie užkulisinę prieigą prie bet kurio „iPhone“ telefono, nes tada atsirastu spraga, kuria tikrai galėtų pasinaudoti programišiai.
Po visko, kas pasakyta, telieka paminėti, kad, sprendžiant iš visuomenės apklausos rezultatų, amerikiečiai mano, jog „Apple“ turi patenkinti FTB reikalavimus, nors taip, savaime aišku, sumažėtų ir jų pačių duomenų saugumas. Tokį žmonių nusistatymą D. Trumpas galėtų vertinti kaip pritarimą, kurio labai tikisi sulaukti.
Kaip buvo rašyta „The New York Times“, „Apple“ patylomis rengiasi visiškai naujos rūšies teisinei kovai, per kurią teks ginti „iPhone“ telefonuose saugomų duomenų šifravimo standartus ir pasipriešinti vyriausybės norui turėti užpakalines duris. Tiesa, matyt, yra ir tai, kad bendrovė jaučia nuoskaudą ir nerimą – juk Teisingumo departamentui neprireikė galybės laiko, kol, naudojantis trečiosios šalies pateiktomis priemonėmis, pavyko atrakinti šaudžiusiam asmeniui priklausiusius „iPhone 5“ ir „iPhone 7 Plus“ – įrenginius, kuriems nėra pritaikyti sudėtingiausi „Apple“ šifravimo protokolai. Remiantis „The New York Times“ ir „Bloomberg“ kalbintų ekspertų žodžiais, naudojantis iš trečiosios šalies gautomis mobiliųjų telefonų atrakinimo priemonėmis, veikiausiai pavyktų įsilaužti ir į išpuolio Pensakoloje rengėjų telefonus. Nors abu įrenginiai buvo sugadinti (po bandymo sunaikinti), FTB pavyko juos įjungti.
Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU) išplatino „Apple“ palaikantį pareiškimą. Jame akcentuojama būtinybė apsaugoti tiek JAV, tiek užsienyje naudojamus asmeninius įrenginius patikimomis šifravimo priemonėmis.
„Vyriausybės reikalavimas kelia pavojų ir prieštarauja konstitucijai. Dėl jo gali sumažėti begalės „iPhone“ telefonų saugumas, – nurodė ACLU žvalgybos ir kibernetinio saugumo advokatė Jennifer Granick. – Kadangi šifravimas nekelia abejonių, genocido grėsmę patiriančios religinės mažumos (tarkim, uigūrai Kinijoje), taip pat Meksikoje veikiančių galingų narkotikų kartelių machinacijas tiriantys žurnalistai jaučiasi saugūs bendraudami tarpusavyje, prisijungdami prie žinomų šaltinių ir megzdami ryšį su išoriniu pasauliu. Nei „Apple“, nei kuri nors kita įmonė neturi galimybės suteikti FTB prieigos prie užšifruotos komunikacijos taip, kad ta prieiga liktų uždrausta autoritarinėms užsienio šalių vyriausybėms ir nesumažėtų apsauga nuo nusikaltėlių ir programišių.“
Dabar „Apple“ yra pastačiusi ant kortos daugiau nei 2016-aisiais, nes pakartotinai pristatė save kaip privatumą gerbiančią įmonę, tarsi būtų vienintelė pasitikėjimo verta technologijų kūrėja. Šią žinią skelbiančios reklamos tikrai nestinga. Nepaisant keleto klaidų, davusių pagrindą suabejoti privačių duomenų apsauga, privatumą gerbiančios įmonės įvaizdis yra tai, ko „Apple“ visomis išgalėmis siekia.
Beje, tai, kad geri santykiai su D. Trumpu „Apple“ išėjo į naudą, yra gryna tiesa. Tiktai kalbėti reikia ne viena apie prekybą. Gal gali būti, kad prezidentas nori pasakyti, jog tai dėl „Apple“ iki šiolei delsiama su jo paties pasiūlytų telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams taikomų tarifų įteisinimo?
D. Trumpo paskelbtos „Twitter“ žinutės „Apple“ pakomentuoti nesuskubo.