DELFI skaitytojas, aptikęs internete siūlomas šiuo metu geidžiamiausių telefonų klastotes, labai nustebo ir pasipiktino.
„Vis daugiau žmonių apsiperka internetinėse parduotuvėse ir nevengia įsigyti įvairių klastočių: ar tai būtų vardiniai rūbai, telefonai, kvepalai, kosmetika...
Tik aš nesuprantu vieno: Lietuva lyg ir kovoja su klastotėmis, bet kažkaip man keista, kodėl jos parduodamos taip laisvai lietuviškuose skelbimuose ir niekas net piršto nepajudina? Didžiausias skelbimų portalas skelbiu lt. net sudarė tam puikias sąlygas – mobilių telefonų kategorijoje sukūrė dar vieną kategoriją „klonai ir kopijos“. Ir tai padarė prieš daug metų. Ir niekas nieko! Visiems gerai“, – laiške DELFI piktinosi savo vardo neatskleidęs skaitytojas.
Lietuvos muitinės duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo sulaikyta beveik 5 mln. vnt. klastotų prekių, ir tai yra daugiausiai tarp ES valstybių. Praėjusių metų duomenys vis dar apdorojami, tačiau pareigūnai tikina, kad skaičiai turėtų būti dar įspūdingesni.
Kodėl į Lietuvą patenka žinomų prekių ženklų klastotės? Kodėl jomis galima taip paprastai prekiauti? Kas turėtų pasirūpinti, kad jų neliktų? O gal prekyba kopijomis yra legali?
Jei nėra skundo, nėra ir problemos
Skelbimų portale skelbiu.lt išties yra atskira kategorija, kurioje parduodamos telefonų kopijos. DELFI kreipėsi į portalo vadovus ir paklausė, kodėl leidžiama prekiauti kopijomis.
Lietuvos muitinės Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotoja Henrika Rukšėnienė tikina, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra paremta prekės ženklo savininko (ar jo įgalioto atstovo) ir muitinės bendradarbiavimu.
„Prekės ženklo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kreipiasi į muitinę su prašymu pritaikyti jo prekės ženklui muitinės priežiūros priemones, išdėsto, kaip atpažinti originalą, pateikia kitą su saugomu ženklu susijusią informaciją.
Muitinės pareigūnai, tikrindami prekes ir įtarę, kad importuojama iš trečiųjų šalių prekė gali pažeisti intelektinės nuosavybės teises, ją sulaiko ir apie sulaikymą praneša prekės ženklo savininkui ar jo atstovui. Sprendimą – sunaikinti prekę (nes ji yra klastotė) ar išleisti ją į laisvą apyvartą – priima prekės ženklo savininkas, ir apie tai informuoja muitinę.
Norime pabrėžti, kad muitinė kontroliuoja prekes, importuojamas iš trečiųjų šalių (gabenamas per išorinę sieną). Už prekybą suklastotomis prekėmis šalies viduje yra atsakinga policija“, – sakė H. Rukšėnienė.
Kaip policija kovoja su klastotėmis?
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis tikino, kad policijos pareigūnai vykdo reguliarius patikrinimus galimose tokių prekių pardavimo vietose, stebi internetinę erdvę ir analizuoja iš fizinių asmenų bei kitų institucijų (Mokesčių inspekcijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir kt.) gaunamą informaciją apie vykdomą neteisėtą prekybą įvairiomis suklastotomis prekėmis.
R. Matonis taip pat pabrėžė prekių ženklų savininkų bendradarbiavimo tiek su muitinės, tiek ir su policijos pareigūnais svarbą.
„Prekių ženklų savininkų pareigūnams pateikiama informacija, susijusi su originalių ir suklastotų prekių išskirtinėmis savybėmis, originalių ir suklastotų prekių gaminimo vietomis, oficialiais ir nelegaliais gamintojais, importuotojais, distributoriais, padeda tiek muitinės, tiek ir policijos pareigūnams greičiau ir efektyviau kovoti su klastotėmis“, – DELFI sakė policijos atstovas.
Už suklastotų prekių laikymą ar gabenimą komerciniais tikslais yra numatyta bauda nuo 280 iki 600 eurų, o už pakartotinai padarytą nusižengimą – nuo 600 iki 800 eurų.
Už prekybą prekių ženklų klastotėmis bei tokių prekių neteisėtą pažymėjimą svetimu prekių ženklu yra numatyta dar griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Oficialūs atstovai klastotėmis nesidomi
Vadinasi, klastočių šalinimas iš rinkos turėtų būti pirmiausia „Apple“, „Samsung“, „Nokia“ ir kitų populiarių telefonų gamintojų atstovų iniciatyva. Tačiau DELFI kalbinti garsių prekės ženklų atstovai neatrodė labai susidomėję parduodamomis klastotėmis.
„Kiekvienas vartotojas turi laisvę nuspręsti, iš kur ir kokius prietaisus įsigyti. Kita vertus, mes rekomenduojame „Samsung“ produkciją pirkti tik iš gerai žinomų, patikimų pardavėjų arba firminių parduotuvių, siūlančių tik originalią produkciją. Tik tokiu atveju būsite tikri, kad įrenginys atitiks aukščiausius standartus ir kokybę, o taip pat turės jam priklausančią garantiją“, – sakė Liga Bite, „Samsung Electronics Baltics“ Komunikacijos vadovė Baltijos šalims.
Oficialaus „Apple“ atstovas Lietuvoje yra bendrovė „AVAD Baltic“, tačiau panašu, kad ir jie nesiruošia kovoti su prekyba kopijomis.
„Mes esame „Apple“ įgaliotasis platintojas, atsakingas už „Apple“ įgaliotųjų pardavėjų ir paslaugų teikėjų tinklo vystymą.
Galime suteikti informacijos tik apie „Apple“ įgaliotųjų pardavėjų parduodamus įrenginius. Apie tai, kokius įrenginius ir už kokią kainą privatūs žmonės parduoda skelbimų portaluose, galėtų atsakyti tik jie asmeniškai“, – rašoma bendrovės atsakyme.
Atkeliauja ne tik telefonų klastotės
Pasak Lietuvos muitinės pareigūnų, daugiausia klastotų daiktų aptinkama smulkiose pašto siuntose, kai internetu, dažniausiai iš Kinijos užsakytuose siuntiniuose, siunčiami garsiais ženklais pažymėti drabužiai, sporto avalynė, mobilieji telefonai ir jų priedai, vaikiški žaislai, rankinės, piniginės, kvepalai ar kosmetika.
2016 m. vasarą muitininkų įtarimą sukėlė paštu iš Kinijos atkeliavusi siunta su „iPhone SE Apple“ dėžutėmis ir priedais. Dėžučių viduje buvo sudėti įkrovikliai, ausinės ir naudojimo instrukcijos, tačiau pačių „iPhone“ telefonų jose nebuvo. Darydami prielaidą, kad tai gali būti klastotės ir telefonai arba jų dalys yra siunčiamos kita siunta, o vėliau surenkama ir pardavinėjama Lietuvoje, muitininkai šias klastotes sulaikė. Kad tai tikrai klastotės, netrukus patvirtino ir prekės ženklo atstovai.
Padirbiniai į Lietuvą bandomi gabenti ir lėktuvais vykstančių keleivių lagaminuose. Pietų Europos ar Šiaurės Afrikos kurortuose atostogaujantys lietuviai susigundo pasipuošti prabangiais ženklais pažymėtais ir pusvelčiui pardavinėjamais daiktais ir pripildo savo lagaminus klastotų drabužių, rankinių, saulės akinių ir kitų smulkių prekių.
Oro uostuose dirbantys muitininkai pasakoja nuolat susiduriantys taip pat ir su piliečiais, kurių lagaminuose randamos klastotės yra vežamos siekiant gauti turtinės naudos – perparduoti jas patikliems prekeiviams lietuviškose interneto tinklapiuose ar nelegaliose prekyvietėse.