Apie tai įspėjimą išplatino Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT).
Atitinkamus pranešimus sukčiai siunčia ir elektroniniais laiškais.
CERT-LT ragina vartotojus būti budrius ir nepakliūti į sukčių pinkles. Trumpąsias žinutes siunčiantys asmenys informuoja apie gautą ar atliktą naują mokėjimą, apie būtinybę atlikti kokį nors veiksmą ar panašiai.
Žinutėje pateikiama interneto nuoroda (adresas) ir prašoma prisijungti prie suklastotos el. bankininkystės interneto svetainės.
Kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi interneto svetainės adresų trumpinimo paslauga (pvz., šiuo atveju: wq.lt/iFgqJ……) – paslepiamas tikrasis kenkimo puslapis (pvz., http://XX.223.233.86/loginm....).
Svetainę klastotę nesunku atpažinti iš naršyklės adreso lauko, atvėrus interneto svetainę.
Pirmas požymis – bankų svetainių adresai prasideda https, o suklastotos nuorodos prasideda http (be raidės „s“).
Antras požymis – klastotės domenas dažnai neturi nieko bendro su banko pavadinimu (gali būti netgi ne domenas, bet tiesiog IP adresas, pvz., http://11.12.13.14).
Šiuo metu CERT-LT turimą informaciją perduoda valstybių, kuriose šie tinklalapiai skelbiami, atsakingoms institucijoms, kitų šalių CERT organizacijoms bei imasi visų reikalingų veiksmų, kad tokios klastotės neplistų.
CERT-LT rekomenduoja:
1. Nespausti (neatidarinėti) nuorodų laiškuose, SMS žinutėse, gautuose iš neaiškių šaltinių.
2. Įsidėmėti, kad bankai niekada neprašo klientų pateikti el. bankininkystės slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų (nei el. laiškais, nei telefonu, nei kitu būdu).
3. El. paštu gavus įtartiną žinutę su prašymu prisijungti prie el. bankininkystės, persiųsti šią žinutę adresu cert@cert.lt.
4. Atidarius savo banko el. bankininkystės sistemą ir kitokį populiarų puslapį, kuriame naudojama autorizacija, pasižiūrėti į naršyklės adreso lauką. El. bankininkystės sistemos visada naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, adreso pradžioje būtinai yra https ir galima patikrinti svetainės sertifikatą. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna http (be „s“).