Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį į kelias sritis, į kurias dažniausiai taikosi programišiai, rašoma pranešime spaudai.
Nuo fizinės būklės iki banko sąskaitos
Pastaruoju metu itin populiaru naudojantis išmaniaisiais laikrodžiais ar apyrankėmis stebėti savo sveikatą ir fizinę būklę. Tereikia įrenginio valdymui skirtoje mobilioje programėlėje suvesti fizinius duomenis ir sekti norimus pokyčius.
Deja, ši konfidenciali vartotojų informacija tampa programišių taikiniu.
„Daiktų interneto pagrindas – išmaniuosiuose įrenginiuose įmontuoti jutikliai ir įrenginių valdymui naudojamos programėlės. Problema kyla dėl to, kad vis dar nėra sukurta infrastruktūra, kuri palaikytų ir sustiprintų duomenų saugumą, kai jie keliauja iš išmaniojo įrenginio į telefoną. Atrodytų, tai tik įprasti medicininiai duomenys, tačiau pasinaudojus jais galima įsilaužti į sudėtingesnes sistemas, pavyzdžiui, prisijungti prie vartotojo elektroninės bankininkystės paskyros“, – sako įmonės „Baltimax“ pardavimų vadovas Deividas Pelenis.
Atsiradus išmaniesiems prietaisams ir aplikacijoms, ne tik kasdienybė, bet ir miestų infrastruktūra tampa kur kas patogesnė. Tarnybos, valstybinės institucijos gali paprasčiau apdoroti didesnį duomenų kiekį, apskaičiuoti energijos sąnaudas, sustiprinti visuomenės saugumą ar informuoti apie ekstremalias situacijas.
Kita vertus, kuo labiau išvystyta miesto infrastruktūra, tuo miestas labiau kompiuterizuotas ir paprasčiau prieiti prie sistemų, kuriose saugomi konfidencialūs duomenys. Problema ta, kad diegiant kai kurias viešojo ir paslaugų sektorių programėles nėra prašoma leidimo naudotis mobiliojo telefono jutikliais. Tad į įrenginį patekusios kenksmingos programos gali nevaržomos slapta klausytis pokalbių ir vogti asmeninę informaciją.
Vien mobiliajame telefone gali būti net 25 skirtingi jutikliai, įskaitant GPS, kamerą, mikrofonus ir artimojo lauko ryšį (NFC). Į kai kurių jų naudojimą mobiliose programėlėse vartotojai neatkreipia dėmesio.
Nuolat stebimi
Praėjusiais metais pasaulį užkariavęs žaidimas „Pokemon GO“, kaip ir daugelis kitų mobiliųjų aplikacijų, reikalauja įjungti GPS – antraip programėlė neveikia. Būtent duomenys, kurioje vietoje medžiojamas „pokemonas“, išduoda išmaniojo įrenginio savininko buvimo vietą, taip pat – kur jis lankėsi anksčiau.
„Mobiliosios aplikacijos vis dažniau reikalauja įsijungti GPS. Tai jau tampa kasdienybe ir atrodo visai nekaltas veiksmas. Tačiau pasinaudojus buvimo vietos koordinatėmis, gali būti pasikėsinta į asmeninį turtą. Dėl šios priežasties vartotojams patariama būti apdairiems ir nesinaudoti neaiškiomis programėlėmis“, – teigia D. Pelenis.
Praėjusiais metais didžiausias daiktų interneto prietaisų trūkumas, pasak vartotojų, buvo jų kaina: net 62 proc. respondentų jie buvo per brangūs. Tačiau šių įrenginių kiekis sparčiai auga – prognozuojama, kad iki 2020 metų daiktų interneto prietaisų skaičius išaugs iki 20 milijardų.