„Kai kalba pasisuka apie tinklalaides, niekam dvejonių nekyla – toks turinio pateikimo formatas dabar labai populiarus. Tačiau jis pradėtas naudoti jau seniai ir sėkmės susilaukė dar gerokai anksčiau nei atėjo dabartino tinklalaidžių populiarumo banga. Dabar galime teigti, kad net vyksta savotiškas jų atgimimas. Laikais, kai visi kalbame apie vaizdo svarbą ir populiarumą, balsas tinklalaidžių pavidalu taip pat užsitikrino savo vietą po saule“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir dalinasi penkiomis tinklalaidžių istorijos pamokėlėmis.
1. Cury ir Winer: istorija prasideda (2004 m.)
Adam Cury ir David Winer gali būti laikomi žmonėmis, kurie pasauliui padovanojo tinklalaides.
„Šie vyrai sukūrė programą „iPodder“, kuri leido radijo laidas parsisiųsti į „Apple“ muzikos grotuvą „iPod“ ir klausytis jų kada panorėjus. Su kelių informacinių technologijų specialistų pagalba ši programėlė buvo patobulinta ir galiausiai gimė dabar visiems jau puikiai pažįstamas tinklalaidžių formatas“, – sako A. Adomaitytė.
Po metų „Apple“ tinklalaidžių skyrių įtraukė ir į savo muzikos parduotuvę „iTunes“ – taip tinklalaidės tapo lengvai prieinamos paprastiems vartotojams. Tais pačiais metais, pasak A. Adomaitytės, tinklalaidininku tam tikra prasme tapo ir tuometinis JAV Prezidentas G. W. Bušas: „Baltųjų Rūmų interneto puslapyje atsirado skyrius, kuriame vartotojai galėjo išgirsti ir atsisiųsti Prezidento kassavaitinius radijo pranešimus. Anksčiau juos buvo galima išgirsti tik per radiją, o dabar ir klausyti muzikos grotuve kada panorėjus. Tokios svarbios informacijos pateikimas būtent taip dar labiau išpopuliarino tinklalaidžių formatą“.
2. „The Ricky Gervais Show“: ne tik egzistuoja, bet ir populiarėja (2007 m.)
2007 metais Londono radijo stotis LBC paleido tinklalaidžių platformą „LBC Plus“. Joje savo tinklalaidę pradėjo kurti ir žymus britų komikas Ricky Gervais, kurį daugelis žino iš žymiojo britų humoro serialo „The Office“.
„Šio podkasto metu britų komikai Ricky Gervais, Stephen Merchant ir Karl Pilkington aptarinėdavo juokingas ir kvailas K. Pilkington mintis bei idėjas, atsakinėdavo į įvairius klausytojų klausimus ir tiesiog skaidrindavo klausytojų kasdienybę. Žinoma, tai darydavo su jiems būdingu aštriu britišku humoru. Tinklalaidė dėl savo turinio ir formato tapo tokia populiari, kad 2007 m. netgi pateko į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai kartų atsisiųsta – net 4,5 milijono kartų per du pirmus jos gyvavimo mėnesius. Vėliau ji persikėlė į kitą platformą, kur tapo pirmąja mokama tinklalaide. Norint perklausyti pusės valandos trukmės epizodą, reikėjo sumokėti 95 centus. Nepaisant įvesto mokesčio, jos populiarumas neblėso“, – pasakoja A. Adomaitytė.
2010 m. remiantis šios tinklalaidės medžiaga net gi buvo sukurtas animacinis filmukas, kurį transliavo JAV televizijos gigantas HBO, o Didžiojoje Britanijoje – „ Channel 4“.
3. „The Adam Carolla Show“: tinklalaidės įgauna pagreitį (2011 m.)
Ricky Gervais pasiekimus aplenkė kitas komikas, tiesa, jau amerikiečių – Adam Carolla. Jo tinklalaidė „The Adam Carolla Show“ 2011 metais taip pat pateko į Gineso rekordų knygą. Šį įvertinimą ji gavo už didžiausią tuometinį tinklalaidės atsisiuntimų skaičių.
„Per du metus vartotojai šią tinklalaidę atsisiuntė beveik 60 mln. kartų. Su šiuo rezultatu ji aplenkė iki tol populiariausia laikyta R. Gervais laidą. Tačiau daug svarbiau, kad tai buvo tarsi įrodymas, kad šis formatas įsitvirtino vartotojų sąmonėje ir niekur nesiruošia trauktis“, – sako A. Adomaitytė.
Pasak ekspertės, šios tinklalaidės formatas buvo panašus į mums įprastą šiandien: „Anksčiau podkastus vedėjai rengdavo taip, lyg tai būtų laisvesnio formato radijo laida – joje buvo keli vedėjai, rubrikos, aiški struktūra. Tuo tarpu Adam Carolla šią praktiką pakeitė ir tinklalaidę kūrė vienas, tačiau dažnai pokalbiui pasikviesdavo vis kitą svečią. Kartais laidoje kalbėdavo vienas pats – pasakodavo juokingas savo gyvenimo istorijas, bandydamas perteikti ir kokią nors žinutę. Tai buvo gerokai panašiau į dabartinius podkastus, negu į įprastą radijo laidą.“
Tais pačiais metais BBC pranešė, kad tinklalaidžių Didžiojoje Britanijoje klauso maždaug 8 milijonais daugiau žmonių nei naudojasi socialiniu tinklu „Twitter“, kuris Jungtinėje Karalystėje ir JAV yra itin populiarus. Tinklalaidžių formatas tapo puikiai pažįstamu.
4. „Serial“: tinklalaidės tampa daugiau nei pramoga (2014)
2014 m. pasirodė pirmasis šios tinklalaidės epizodas. Ji buvo kuriama serialo principu – buvo skirstoma serijomis ir sezonais. Viename sezone ir visose jos serijose amerikiečių žurnalistė Sarah Koenig išsamiai tyrinėjo vieną realybėje nutikusį nusikaltimą. Tai buvo tarsi garsinė nusikaltimų dokumentika. Pati autorė prisipažino, kad nusikaltimų dokumentika yra sena kaip pasaulis praktika, bet kurti ją tik balsu buvo tikras iššūkis.
Tinklalaidė žaibiškai išpopuliarėjo ir pradėta laikyti ne vien laida, bet visu kultūros fenomenu. Jai net buvo įteikta „Peabody“ premija. Ši premija skiriama už nuopelnus televizijos, radijo ir medijų srityje – tai tarsi medijų industrijos „Nobelis“.
Taip pat tai visiems laikams įrodė, kad tinklalaidės yra ne šiaip sau interneto sukurta pramoga, bet pasaulį galintis keisti turinio formatas.
5. Dabartis: kiekvieno skoniui
Kaip teigia A. Adomaitytė, tinklalaidės sparčiai plinta ir Lietuvoje – galima rasti tinklalaidžių įvairiausiomis temomis nuo sveikos gyvensenos iki pokalbių pramoginėmis temomis.
„Nors prieš tai aptarta kriminalinė dokumentinė tinklalaidė „Serial“ vis dar laikoma viena populiariausių pasaulyje, tinklalaidžių pasirinkimas stipriai prasiplėtė. Tai galima pastebėti ir Lietuvoje: sveikos gyvensenos, verslo patarimų, pramoginės ar taip pat dokumentinės tinklalaidės, iš kurių pasirinkti galės kiekvienas. „Bitės Profai“ taip pat turi savo tinklalaidę – „Profkastus“ – kuriuose aptaria karštas technologijų naujienas ir pataria, kaip palengvinti savo išmaniąją kasdienybę“, – teigia A. Adomaitytė.
Kalbant apie tinklalaides, kaip išskiria ekspertė, stebina ir tai, kad nors gyvename greito vartojimo laikais, į populiarumo viršūnę veržiasi būtent ilgesnės trukmės, rimto ir solidaus turinio tinklalaidžių formatas.