Teisės reikalų komitetas pasiūlė atmesti šį susitarimą dviejų balsų persvara - dvylika prieš dešimt. Jo pranešėja Marielle Gallo (Europos liaudies partija, Prancūzija) nesutiko su komiteto nuomone, todėl ją formaliai pateiks kita komiteto narė Evelyn Regner (Socialistai ir demokratai, Austrija).
Atmesti ACTA patį rekomendavo ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas 31 parlamentarui balsavus už, 25 prieš ir dviem susilaikius. "Labai džiaugiuosi, kad komitetas įsiklausė į ES piliečių, bendrovių, verslininkų ir menininkų nuomonę", - pažymėjo komiteto nuomonę rengusi Švedijos piratų partijos atstovė Amelia Andersdotter (Žaliųjų frakcija).
Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete taip pat nubalsuota susitarimo nenaudai: 36 europarlamentarai pasisakė už atmetimą, vienas prieš, o du susilaikė. Komiteto nuomone, kai kurios ACTA nuostatos prieštarauja ES Pagrindinių teisių chartijai, nes iki galo neužtikrina teisės į privatų gyvenimą bei asmeninės informacijos apsaugos. Nors svarbu kovoti su padirbinėjimu ir piratavimu, interneto tiekėjai neturėtų atlikti policijos vaidmens, pažymėjo komitetas. "Visiškai suprantame, kad menininkai turi gauti tinkamą kompensaciją už jų genialius darbus, o šiuolaikinės technologijos tai apsunkina. Tačiau negalime leisti dėl praktinės naudos aukoti pagrindines teises Europoje ir visame pasaulyje", - sakė komiteto pranešėjas Dimitrios Droutsas (Socialistai ir demokratai, Graikija).
ACTA susitarimas buvo sudarytas siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę nuo klastočių bei nelegalaus platinimo. Be ES, jį pasirašė JAV, Japonija ir kitos šalys. Visuomenėje kilo protestų dėl to, kad šis susitarimas gali apriboti interneto laisvę. Kad jis įsigaliotų ES šalyse, pagal Lisabonos sutartį jį turi ratifikuoti ne tik atskiros valstybės, bet ir Europos Parlamentas. Dėl jo numatoma balsuoti liepos 2-5 d. plenarinėje sesijoje Strasbūre. Prieš tai birželio 21 d. savo nuomonę pareikš pagrindinis šį klausimą kuruojantis EP Tarptautinės prekybos komitetas.