„Prieš „Telecentro“ vykdomą projektą modernizuoti 4G tinklą naudojant LTE technologiją pastaruoju metu vykdoma plati viešųjų ryšių kampanija, į kurią įsitraukė ne tik operatoriai, bet ir kiti telekomunikacijų sektoriaus dalyviai“, – rašoma šios įmonės pranešime spaudai.
Pasak „Telecentro“ generalinio direktoriaus Remigijaus Šerio, tokia pati situacija Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje buvo 2000 – 2003 metais, kai du mobilieji operatoriai, „Omnitel“ ir „Bitė“, nuožmiai priešinosi didesnei konkurencijai rinkoje ir bandė varžyti trečiojo mobiliojo operatoriaus „Tele2“ atėjimą, kuris netrukus iš pagrindų pakeitė konkurencinę aplinką ir negrįžtamai sumažino mobiliojo ryšio kainas.
Ir ryšio operatoriai, ir asociacija „Infobalt“, ir Lietuvos verslo konfederacija iš tiesų yra išreiškę nepasitenkinimą šiuo „Telecentro“ sprendimu. Tačiau visais atvejais pagrindinis nepasitenkinimo šaltinis yra ne naujo konkurento atsiradimas. „Operatoriai ne tik nesibaimina konkurencijos su LRTC – šią konkurenciją mes jau seniai laimėjome. Investavusi daugybę milijonų, šiandien LRTC turi apie 50 000 klientų – visi kiti operatoriai klientus skaičiuoja milijonais“, – tvirtina „Tele2“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Andrius Baranauskas.
Formaliai pirmasis 4G mobiliojo interneto paslaugos teikėjas Lietuvoje yra būtent „Telecentras“ šios paslaugos buvo pradėtos teikti 2009 metais (antrieji buvo „Omnitel“, 4G LTE paslaugas komerciniais pagrindais pradėję teikti 2011 metais). Tada bendrovė skelbė, kad į „WiMax“ technologijomis pagrįstą tinklo infrastruktūrą ketina investuoti apie 100 mln. litų.
Įdomu tai, kad „Telecentro“ vadovas neslepia, jog diegiant „WiMax“ technologijas išleisti pinigai – 100 mln. litų – yra iš esmės sudeginti: „WiMax“ tinklas veikia jau šešerius metus ir dar bus palaikomas porą metų, kol „Mezon“ klientai migruos į LTE tinklą. Esame paskaičiavę, kad, uždarant „WiMax“ tinklą, jo likutinė vertė bus artima nuliui“, – teigia „Telecentro“ direktorius Remigijus Šeris.
Auditoriai: valstybė įmonės nesubsidijuoja
„Valstybiniai auditoriai, atlikę 2007 – 2011 metų „Telecentro“ auditą, nustatė, kad bendrovė į „WiMax“ technologiją investavo 50,7 proc. nuosavų lėšų ir 49,3 proc. visų investicijų sudarė skolintos lėšos“, – rašoma įmonės pranešime spaudai. Tiesa, vienas iš objektų, skolinantis lėšas įkeistų bankui, buvo valstybei priklausantis, bet „Telecentro“ valdomas Vilniaus televizijos bokštas.
„Rinkos dalyvių spekuliacijas, kad „WiMax“ tinklas buvo subsidijuojamas iš Valstybės biudžeto, dar 2013 metais paneigė LR valstybės kontrolė. Valstybiniai auditoriai, atlikę 2007 – 2011 metų „Telecentro“ auditą, nustatė, kad bendrovė į „WiMax“ technologiją investavo 50,7 proc. nuosavų lėšų ir 49,3 proc. visų investicijų sudarė skolintos lėšos. „WiMax“ projekto sąnaudos į reguliuojamų veiklų įkainius nebuvo įtrauktos. Griežto veiklų sąnaudų atskyrimo įmonė laikosi ir toliau, todėl šnekos apie kryžminį subsidijavimą yra neįsigilinusių į įmonės veiklą interpretacijos,“ – tvirtina R. Šeris.
Tuo tarpu A. Baranauskas tvirtina: „LRTC nė neslepia, kad būsimoms investicijoms ketina užstatyti įmonės valdomą valstybės turtą – tai taip pat primena neteisėtą valstybės paramą, mat joks kitas operatorius tokių galimybių neturi. Galiausiai LRTC valdybai vadovauja Susisiekimo ministerijos viceministras – to paties viceministro atstovaujama institucija formuoja elektroninių ryšių strategiją. Natūralu, kad kyla interesų konflikto grėsmė.“
„Mes norime skaidrios konkurencijos, o ne valstybės protekcijos vienam rinkos dalyviui. Daug kartų įsitikinome, kad bet kokia neskaidri valstybės intervencija galiausiai baigiasi prastesne kokybe ir aukštesnėmis kainomis“, – tvirtina A. Baranauskas.
Tačiau jam prieštaraudamas „Telecentras“ savo pranešime spaudai rašo: „Kad valstybės valdomos įmonės gali konkuruoti rinkoje, rodo Švedijos, turinčios vieną iš didžiausių valstybės valdomų įmonių portfelių pasaulyje, pavyzdys. Tarp Švedijos valstybės valdomų įmonių yra ir „TeliaSonera”, kuri Lietuvoje valdo dvi telekomunikacijų įmones „Omnitel“ bei „Teo“.
Tiesa, šiuo atveju „Telecentras“, panašu, klydo: oficialiai skelbiama, kad Švedijos ir Suomijos vyriausybių valdoma „TeliaSonera” akcijų dalis yra vos daugiau nei 40 procentų – likusios priklauso net 500 tūkstančiams akcininkų, šiomis akcijomis prekiaujama Stokholmo ir Helsinkio biržose.
Pinigus paklojo, o ar bus nauda?
Pinigus už LTE ryšių įrangą „Telecentras“, po vadovų tarybos pritarimo, jau sumokėjo. Tačiau tam, kad galėtų vystyti efektyvią 4G LTE tinklo plėtrą, šiam operatoriui reikalinga ne tik dabar turima didelio dažnio („Telecentrui“ priklauso 2,56-2,62 GHz ir 2,68-2,69 GHz dažnio naudojimo licencija), bet ir mažesnių dažnių – 800 ir 1800 MHz – licencijos. Mat didelis dažnis suteikia galimybe duomenis perduoti didele sparta, tačiau tik nedideliame plote, o mažesnio dažnio bangos sklinda gerokai toliau, be to, jos geriau prasiskverbia į patalpų vidų.
Dabar šių mažesniųjų dažnių licencijas naudoja trys šalies ryšio operatoriai – „Tele2“, „Omnitel“ ir „Bitė Lietuva“, tačiau licencijų galiojimas baigsis 2017 metų spalio pabaigoje.
Operatoriai baiminosi, kad Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), skelbdama naują konkursą minėtų mažesniųjų dažnių licencijoms gali sudaryti neskaidrias, išskirtinai „Telecentrui“ naudingas sąlygas, tačiau, kaip rašoma „Lietuvos ryto“ publikacijoje, nutiko priešingai: pirminėse viešai diskusijai pateiktose konkurso sąlygose įrašyti du punktai, kurie iš esmės užkerta kelią „Telecentrui“ varžytis dėl dažnių ir, atitinkamai, vykdyti efektyvią LTE tinklo plėtrą.
RRT nurodė, kad pradinė licencijos kaina aukcione būtų 5 mln. litų. Aukščiausia galima kaina – 80 mln. eurų, minimalus kainos didinimo žingsnis – 100 tūkst. eurų. Bendrovei, kuri 2013 metais galėjo pasigirti tik 1,915 mln. eurų nuostoliu, 2014 m. uždirbo vos 14,6 tūkst. eurų, o 2015 metų pirmą ketvirtį – 150,5 tūkst. eurų (135 000 iš jų – pirmą metų ketvirtį), reikalavimas vien už licencijas sumokėti nuo 5 mln. eurų, būtų gana sunkiai įvykdomas.
Antra kliūtis „Telecentrui“ pretenduoti į dažnių licencijas – reikalavimas, kad nuo 2017-ųjų lapkričio 1 d. leidimo turėtojo GSM, UMTS arba LTE technologijų pagrindo tinklo aprėptis būtų ne mažesnė kaip 98 proc. Lietuvos teritorijos. Nei GSM, nei UMTS tinklo infrastruktūrų „Telecentras“ nevystė, o LTE įrangos pirkimai tik pradėti.
Paklaustas, kokių veiksmų imtųsi „Telecentras“, jeigu ir jiems nepavyktų gauti licencijų kitiems dažniams, bendrovės vadovų tarybos narys Arūnas Šikšta DELFI yra sakęs: „Reikėtų žiūrėti į naują strategiją. Kaip LRTC šiandien turimus aktyvus – technologinius ir finansinius – būtų galima panaudoti siekiant kuo didesnės ekonominės grąžos. Galima būtų žiūrėti į kitus, papildomus technologinius sprendimus. Vien tik dėl šio dažnių skirstymo LRTC veikla neturėtų sustoti“.