Patarimas, kuris daugeliui nepatiks
Šiandien Vilniuje dviejų kambarių bute gyvenanti Brigita (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) gimė ir augo Vilkaviškyje. Mergina taupyti nuosavam būstui pradėjo vos sulaukusi 19 metų, o štai 22 metų – jau buvo nuosavo būsto savininkė.
Brigita pasakoja, kad baigusi mokyklą, ji įstojo į Vilniaus universitetą. „Dėl gyvenamos vietos studentų bendrabutyje nebuvo jokių abejonių – ir pigiau, ir arčiau universiteto, ir linksma studentiška kaimynystė. Apie tai, kur gyvensiu baigusi studijas, iš pradžių galvos per daug nesukau.
Dar studijuodama antrame kurse nusprendžiau išmėginti jėgas įsidarbinant pagal specialybę, maždaug po pusmečio paieškų pavyko įsitvirtinti darbe, apie kurį svajojau. Santaupos pradėjo augt visai smagiu tempu, nes išlaidų daug neturėjau – už bendrabutį reikėdavo viso labo susimokėti po 45 eurus į mėnesį, automobilio niekada neturėjau, tad nereikėdavo išlaidauti kurui ir remontui, o su studentams taikoma nuolaida viešasis transportas kainuoja vos kelis eurus mėnesiui. Didelę maisto dalį, kaip turbūt įprasta studentams, sudarė tai, ką gimtinėje šeima užaugindavo sode“, – pasakoja jauna mergina.
Anot jos, kai visos mėnesio išlaidos siekia 100–150 eurų, turbūt ne taip ir sunku per keletą metų susitaupyt pradiniam buto įnašui, apie kurį ji ir pradėjo galvoti.
„Išsirinkau vietą šalia ežero, esančią patogiu maršrutu iki darbo, kurioje 45 kv. m. butui buvo reikalingas apie 10 tūkst. eurų pradinis įnašas. Kadangi iki tol turėjau susitaupiusi didesnę sumą, dar studijuodama ketvirtame kurse pradėjau tartis dėl paskolos. Ją gauti buvo nelengva – prireikė laiduotojo, nes dirbau pagal individualią sutartį, o bankams patikimesni ir mokesni kažkodėl atrodo žmonės, dirbantys pagal etatą. Nepaisant to, berašydama baigiamąjį universiteto darbą, jau turėjau buto raktus“, – teigia Brigita.
Mergina neslepia: jos patarimas norintiems susitaupyti – nepatiks. „Iš tikrųjų, manau, kad iki šiol neturėčiau savo buto, jei kasdien visur būčiau važinėjusis automobiliu, kuris „suryja“ daug išlaidų. Vairuojantys draugai dažnai pasiskundžia – sugedo automobilis, 600 eurų reikėjo susimokėt, tada vėl kažką taisyt reikia. Žinau, kad ne visiems tai leidžia galimybės, bet didesniuose miestuose galima planuotis keliones viešuoju transportu, galų gale, pasirinkti, kad darbas ir namai būtų patogiame keliavimui sraute. Tada ir kamščių mažiau būtų, ir taršos, o ir santaupos gerokai greičiau augtų. O autobuse dar galima ir knygą paskaityti – laiką turiningai leisti, vietoje buko spoksojimo į kito automobilio užpakalį sėdint kamštyje“, – juokiasi Brigita.
Dažniausios klaidos
Savo asmenine patirtimi pasidalinti sutiko ir „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato. Finansų ekspertas pasakoja, kad apie nuosavą būstą ėmė galvoti dar būdamas 22 metų, kai susirado darbą ir pradėjo gauti reguliarias pajamas. „Atsiradus didesnei finansinei nepriklausomybei nuo tėvų, kilo noras pasirūpinti ir atskira gyvenamąja vieta. Tuo metu galimybė pasiekti tokią nepriklausomybę atrodė kaip viena svarbiausių svajonių“, – pamena P. Ladziato.
Pirmą būstą finansų ekspertas sako įsigijęs būdamas dar 25 metų – prireikė 3 metų, kad sukauptų reikiamą sumą pradiniam įnašui.
„Pasiekti šį tikslą sekėsi gana gerai. Tai lėmė du dalykai: pirma, turėjau labai aiškų tikslą; antra, pradėjus dirbti, pinigų kiekis, palyginti su ankstesniu gyvenimo etapu, apčiuopiamai išaugo, o būtinųjų išlaidų nepadaugėjo, nes ir toliau gyvenau pas tėvus. Tad skirti nemažą dalį pajamų taupymui nebuvo sudėtinga, nes nebuvau spėjęs įprasti jų visų išleisti“, – sako P. Ladziato.
Pasiteiravus, kaip P. Ladziato taupė ir ar nereikėjo atsisakyti kažkokių malonumų, jis leidžia suprasti, kad taupymas pirmajam būstui nebuvo „skausmingas“. „Taupiau labai paprastai – tam tikrą dalį atlyginimo tiesiog pervesdavau į indėlio sąskaitą. Nieko sudėtingo. Kaip ir minėjau, kadangi pradėjau taupyti pakankamai anksti, tai jokių malonumų atsisakyti nereikėjo, poreikis jiems atsirado vėliau“, – pamena P. Ladziato.
Tačiau ekspertas pripažįsta, kad taupydamas padarė kelias klaidas. „Vienu metu susižavėjau augimu finansų rinkose ir dalį santaupų į investicines priemones nukreipiau netinkamu laiku. Tai vyko 2008–2009 m. laikotarpiu, kai finansų rinkos pasiekė piką ir patyrė didelį nuosmukį, tad dėl to nukentėjo ir mano santaupos.
Antra klaida buvo ta, kad taupiau per agresyviai – kas mėnesį atsidėdavau daugiau nei pusę atlyginimo. Klaida tame, kad, nepaisant mūsų išsikeliamų tikslų, turime skirti pakankamai pinigų ir tam, kas kasdieną mus motyvuotų, domintų ar leistų atsikvėpti po darbų. Dėl per griežto taupymo ne kartą esu jautęs nepasitenkinimą – aplinkui draugai atsipalaidavę mėgaujasi gyvenimo malonumais, o viskas, kuo galiu pasidžiaugti aš pats, tai kažkokie „skaičiukai“ indėlių sąskaitose“, – sako specialistas.
Reikia tikslo
Pasiteiravus, ką turėtų daryti žmogus, kuris nusprendė susitaupyti tam tikrą sumą pinigų, P. Ladziato sako, kad visų pirma – reikia tikslo. „Nieko naujo čia nepasakysiu – betikslis taupymas yra neprasmingas užsiėmimas. Antra – reikia nusistatyti norimą sutaupyti pinigų sumą ir apgalvoti, kad ir teoriškai, kokiais būdais ir per kiek laiko galėtumėte tiek sutaupyti. Tam, kad kas mėnesį sutaupytumėte apie 10–15 proc. savo pajamų, visiškai nereikės aukoti savo gyvenimo kokybės.
Trečia, būtina atlikti išsamią savo pastarųjų 3–6 mėnesių išlaidų analizę ir pabandyti rasti tas išlaidas, kurių galima nesunkiai atsisakyti ar kurias galima optimizuoti. Pavyzdžiui, galbūt į darbą keliauti ne nuosavu automobiliu, o viešuoju transportu ar pėstute, o vietoj pietų kavinėje atsinešti namuose pagaminto maisto. Taip pat reikėtų sudaryti asmeninį ar šeimos biudžetą ir nusistatyti, kiek ir kam lėšų skirsite, o kiek stengsitės sutaupyti“, – pataria specialistas.
P. Ladziato pasakoja, kad taupantys žmonės dažniausiai padaro dvi klaidas: taupantis asmuo išsikelia nerealų tikslą arba žmogus neturi aiškaus plano, kaip ketina siekti savo tikslo. „Dar vienas aplinkybė, ką liudija ir mano asmeninė patirtis, tai kad apčiuopiamo taupymo rezultato reikia palaukti. Iš pradžių atrodo, kad nemažos dalies išlaidų atsisakei, bet santaupos pradžioje neatrodo itin reikšmingos. Bet apsišarvavus kantrybe, rezultatas po 1–2 metų tikrai pradeda džiuginti“, – sako P. Ladziato.
Kalbėdamas apie biudžeto planavimą, P. Ladziato sako, kad šiam darbui tinka betkokie įrankiai. „Mes su žmona tai darome kartą per metus naudodami labai paprastą būdą: tiesiog surašome numatomas išlaidas ir pajamas ant lapo popieriaus. Kur kas svarbiau apgalvoti biudžeto kontrolės priemones. Pavyzdžiui, esame paskyrę atskirą kortelę maisto išlaidoms, kur kas mėnesį pervedam sutartą sumą. Taip pat esame nusistatę, kaip naudojam pinigus pramogoms, laisvalaikiui ir pomėgiams. Ir ne mažiau svarbu periodiškai, nors kartą per ketvirtį įsivertinti, kaip sekasi laikytis biudžeto plano, ar nėra naujų iššūkių. Normalu koreguoti biudžetą – svarbiausia nepamiršti pagrindinių tikslų“, – teigia pašnekovas.
Išmanus taupymas
O ar technologijos gali padėti taupyti? Anot „Swedbank“ specialisto – taip. „Technologijos yra itin naudingas pagalbininkas. Išlaidas padedantys analizuoti įrankiai, periodiniai pranešimai apie tai, kaip sekasi siekti tikslų, leidžia taupyti interaktyviau ir žaismingiau. Šiuo metu galima rasti įvairių programėlių, padedančių sekti, analizuoti ar išskaidyti išlaidas. Manau, kad netolimoje ateityje patogių biudžeto valdymo ar taupymo įrankių sulauksime ir iš bankų“, – sako ekspertas.
Tam, kad taupytumėte, visai nereikia duagybės užrašų knygelių ar skaičuotuvo. Štai trys išmaniosios programėlės, kurio padės sekti savo asmenines išlaidas ir padės sutaupyti:
„52 Weeks Money Challenge – Free“
Šią nemokamą programėlę parsisiuntė virš milijonų vartotojų. Programėlė yra sukurta remiantis populiariu 52 savaičių iššūkiu taupyti pinigus. Iššūkio idėja yra labai paprasta ir puikiai tinka tiems, kuriems sunku planuoti ir, svarbiausia, taupyti pinigus.
Iššūkio tikslas – kiekvieną savaitę sutaupyti tam tikrą sumą. Pirmą savaitę turėtumėte siekti sutaupyti 1 eurą, antrą savaitę 2 eurus, trečią savaitę 3 eurus, o paskutinę 52 iššūkio savaitę – 52 eurus. Įvykdę iššūkį, po 52 savaičių (1 metų) turėtumėte būti sutaupę 1378 eurus – šie sutaupyti pinigai tikrai pravers atostogoms, kalėdinėms dovanoms ir kitoms planuotoms ar skubioms išlaidoms.
Tiems, kurie sugeba ir nori sutaupyti dar daugiau, taip pat yra galimybė pradėti iššūkį nuo 2, 3, 4, 5 eurų arba net nuo 10 eurų. Taip per metus galėtumėte sutaupyti net 13 780 eurų.
„Wallet – Money, Budget, Finance & Expense Tracker“
Šią nemokamą programėlę taip pat yra parsisiuntę daugiau nei 1 milijonas vartotojų. Kaip teigia programėlės gamintojai, tai nėra tik išlaidų stebėjimo priemonė. Programėlės tikslas – padėti jums kontroliuoti savo finansinę situaciją ir priimti sprendimus.
Programėlė turi patogų būdą sekti jūsų finansus, pateikia ataskaitas. Naudodami finansų sekiklį ir planuotoją, galite lengvai valdyti savo išlaidas ir sutaupyti daugiau. Jūsų bankinės operacijos yra operacijos automatiškai ir saugiai sinchronizuojamos su programėle, tada sumaniai suskirstomos į kategorijas ir įtraukiamos į jūsų biudžetą.
„Swedbank Lietuva“
Šią programėlę yra parsisiuntę daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų. Programėlė turi biometrinį prisijungimą ir pervedimų tvirtinimą, tad niekas kitas jūsų programėlė nepasinaudos. Kiekvieną kartą atlikę mokėjimą banko kortele ar padarę bankinį pavedimą, į telefoną gausite pranešimą. Taip pat patogiai galite patikrinti ir savo sąskaitos likutį – tam yra sukurtas patogus valdiklis (angl. Widget – DELFI).
Taip pat yra patogi funkcija „Gauti pavedimą“ - atlikę tik kelis veiksmus, galite nusiųsti jums skolingiems asmenims prašymą, pervesti pingius.