Šiais metais Europos Parlamento pranešime dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų buvo teigiama, kad „žmonija stovi ant naujos eros slenksčio, kai dar labiau patobulinti robotai, botai, androidai ir kitos dirbtinio intelekto išraiškos gali sukelti naują pramonės revoliuciją, galinčią persmelkti visą visuomenę“.
Europos Parlamento nuomone, dėl itin greitos pastarųjų metų dirbtinio intelekto plėtros, teisės aktų leidėjams svarbu apsvarstyti visas šio reiškinio teisines ir etines pasekmes. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas intelektinės nuosavybės teisių suteikiamos apsaugos stiprinimui, rašoma pranešime spaudai.
Be to, Europos Parlamentas pabrėžė, kad būtina parengti naujus kūrinio kaip autorių teisėmis saugomo objekto kriterijus, kurie galėtų būti taikomi ir „kūriniams“, sukurtiems kompiuterių ar robotų.
Problemos sprendimo būdai
Siekiant suteikti teisinę apsaugą kompiuterinės programos sukurtam „kūriniui“, būtina praplėsti „kūrybingumo“, „originalumo“ ir „kūrėjo“ koncepcijų ribas. Alternatyvi išeitis – teisinės apsaugos sistemos sukūrimas, kuris būtų skirtas dirbtinio intelekto programų sukurtų rezultatų apsaugai.
Remiantis dabar galiojančiu autorių teisių reglamentavimu, kūriniu pripažįstamas tik „originalus kūrybinės veiklos rezultatas“. Tačiau Europos Sąjungos teismų praktika teigia, kad kūrinys yra originalus tuomet, kai jis perteikia autoriaus asmenybę bei leidžia jam laisvai išreikšti savo gebėjimus ir pasirinkti kūrybines priemones, paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokatas Erikas Saukalas.
Tai reikštų, kad be žmogaus įsikišimo sukurti kūriniai nėra autorių teisių objektai ir neįgyja jokios teisinės apsaugos. Tuomet jie gali būti laisvai ir neatlygintinai naudojami, o tai itin neigiamai atsilieptų įmonėms, kurios investavo į šių technologijų kūrimą.
Siekiant teisinio apibrėžtumo, tos bendrovės, kurios investuoja į aptariamas technologijas, turėtų sudaryti susitarimus su technologijų kūrėjais ir šias technologijas valdančiais darbuotojais, kuriuose būtų aiškiai identifikuojamas autorių teisių subjektas.
Kaip bebūtų, diskusija dėl naujosios robotų revoliucijos tik įsibėgėja ir tolimesnis intelektinės nuosavybės teisių vaidmuo visiškai nėra aiškus.
Kada robotai pakeis žmones?
Oksfordo Žmonijos ateities instituto tyrėja Katja Grace ir jos kolegos iš „Dirbtinio intelekto poveikio“ (angl. AI Impacts) projekto ir Kalifornijos Berklio „Mašinų intelekto tyrimų instituto“ apklausė 352 mokslininkus ir sujungė jų atsakymus vertinant, kiek laiko reikės mašinoms pakeisti tam tikros profesijos žmones.
Skelbta, kad greičiausiai robotai pakeistų rankinį darbą atliekančius žmones, pavyzdžiui, lankstančius skalbinius, po to rikiuojasi tokia kategorija kaip transporto vairuotojai ir pardavėjai. Manoma, kad šių trijų profesijų atstovus automatizuoti sprendimai pakeis greičiau nei per 25 metus.
Nuo 25 iki 50 metų prireiks tam, kad mašinos pakeistų rašytojus, gebančius parašyti „New York Times“ bestselerį, chirurgus, matematikus.
Prognozuojama, kad visus tyrėjus pakeisti automatizuotais sprendimais reikės nuo 75 iki 100 metų ir yra yra 50 proc. tikimybė, kad visiška darbų automatizacija įvyks po 100-125 metų.
Tyrime dalyvavo garsiausi pasaulio įrenginių savaiminio mokymosi ekspertai, kurių keli Yannas LeCunas vadovaujantis dirbtinio intelekto tyrimams socialiniame tinkle „Facebook“, Mustafa Suleymanas iš „Google“ projekto „DeepMind“ ir Zoubinas Ghahramani, vadovaujantis „Uber“ dirbtinio intelekto tyrimams.
Prognozuojama, kad sunkvežimio vairuotojus dirbtinio intelekto kompiuteris pakeis jau 2027 m., o pardavėjus – 2031 m.
Visgi, galima sakyti, kad robotams sudėtingiausia yra perimti tuos žmonių darbus, kurie reikalauja ilgalaikio pasirengimo, sprendimų priėmimo, darbo sudėtingose ir besikeičiančiose aplinkose, abstraktaus mąstymo – su visu tuo mašinoms bus sudėtinga susidoroti.