Prieš keletą metų skandalingąją amerikiečių aktorę Lindsay Lohan buvo galima išvysti su keistu prietaisu, pritvirtintu prie kojos.
Nedidelę dėžutę primenanti elektroninė apykojė trumpam buvo netgi tapęs mados aksesuaru. Originalioji paskirtis – ne tokia žavinga: šis prietaisas skirtas matuoti lygtinai nuteistų asmenų buvimo vietą. Panašias apykojes nešioja ir dešimtys žmonių Lietuvoje.
Už įvairius nusikaltimus – nuo vairavimo išgėrus iki vagystės teista L. Lohan turėjo ir pasėdėti kalėjime, ir atlikti viešuosius darbus. Tačiau būdama namuose ar viešumoje ji visą laiką turėjo dėvėti specialią elektroninę apykoję.
Modernus prietaisas kas 30 minučių matavo alkoholio kiekį L. Lohan organizme, o duomenis stebintys pareigūnai galėjo bet kada matyti aktorės buvimo vietą ir sulaikyti ją, jei ši pažeistų lygtinio paleidimo sąlygas: nurodytu laiku būti namuose, nevartoti svaigalų.
Daug dėmesio sulaukusi apykojė įkvėpė mados kūrėjus ir netrukus ant podiumo pasirodė modeliai, virš kulnų prisitvirtinę stilizuotas apykojes.
Tačiau paprastai į laisvę iš kalėjimo paleidžiamiems ar lygtinai nuteistiems žmonės apykojė tik primena apie padarytą nusikaltimą ir yra drausminamoji priemonė. Prietaisas pareigūnams rodo, kad nuteistasis asmuo laikosi lygtinio paleidimo sąlygų ir neperžengia numatytų ribų.
Senienas pakeis naujais modeliais
Lietuvoje panašūs prietaisai naudojami jau kelerius metus. Tiesa, ne tokie modernūs – jie nefiksuoja alkoholio kiekio organizme, tokie prietaisai plačiau įdiegti Jungtinėje Karalystėje. Anot Teisingumo ministerijos, šiuo metu naudojamos apykojės fiksuoja tik tai, ar nuteistasis nustatytu laiku yra savo namuose. Tačiau jau artimiausiu metu lygtinai paleidžiami asmenys bei tie, kuriems yra apribota laisvė arba bausmės vykdymas yra atidėtas, ant savo kojų išvys naujoves.
Dar prieš keletą metų Seimui priėmus Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis įtvirtinta nauja kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. O jau nuo pernai metų birželio teisėjai įtariamiesiems gali skirti ne tik suėmimą, bet ir intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma naudojant elektronines apyrankes.
Kalėjimų departamento Probacijos skyriaus vadovo Simono Nikarto teigimu, pernai tokios apykojės buvo pritvirtintos 173 nuteistiesiems, kuriems taikyta intensyvi priežiūra. Dar 81 asmeniui, kuriems skirta pareiga būti namie nustatytu laiku galėjo būti uždėtos apykojės, tačiau S. Nikartas pripažino, kad kol kad tokių priemonių trūksta.
„Šiuo metu apykojes nuomojamės iš privačios bendrovės, tačiau vyksta projektas ir ketiname įsigyti naujos įrangos komplektus“, – sakė pareigūnas.
Jo teigimu, planuojamos įsigyti priemonės bus modernesnės, mat galės fiksuoti ir asmens judėjimą GPS signalo pagalba. Šiuo metu naudojamos apykojės veikia radijo bangomis.
Norvegai siūlo pasiteisinusias priemones
Kalėjimų departamento projektų valdymo skyriaus Lauro Zaičenkovo teigimu, iš viso bus įsigyti 125 įrangos komplektai ir apmokyti 100 probacijos tarnybų pareigūnų. Projekto vertė – 950 tūkst. eurų, o didžiąją dalį šios sumos padengs Norvegija, su kuria pastaraisiais metais bendradarbiauja Kalėjimo departamentas.
Anot buvusios Norvegijos teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos valstybės sekretorės Kristin Bergersen, elektroninės apykojės jų šalyje labai pasiteisino. Elektroninį lygtinai paleistųjų stebėjimą Norvegija taiko nuo 2008 metų.
Lietuvos Teisingumo ministerija dar pernai skelbė, kad baigia naujų elektroninių stebėjimo sistemų įsigijimo procesą laisvėje esantiems nuteistiesiems.
Planuota, kad modernios apykojės bus pradėtos naudoti praėjusio birželio pabaigoje. Tiesa, S. Nikartas prabrėžė, kad kilo tam tikrų nesklandumų.
„Tai yra ateitis, – sakė L. Zaičenkovas ir pabrėžė, kad nors išlaidos atrodo didelės, ne visi pinigai yra skirti vien pačių apykojų pirkimui, – juk perkame ne tik apykojes, yra ryšio, administracinės išlaidos, vien serveris kainuoja 300 tūkst. eurų“.
Naujosios apykojės fiksuos, kur juda nuteistasis, išėjęs už savo namų teritorijos ribų. Ant nuteistojo kojos tvirtinamas specialus įtaisas realiu laiku parodys nuteistojo judėjimo kryptį, duomenys bus perduodami tiesiai į specialią programinę įrangą, kurią stebės probacijos tarnybos pareigūnas.
„Prižiūrėtojas virtualiuose žemėlapiuose galės matyti nuteistojo maršrutą, žymėti draudžiamas arba leidžiamas buvimo zonas, ar jis laikosi jam sudarytos dienotvarkės, jos pažeidimus, kuriuos fiksuoja sistema“, – skelbiama ministerijos išplatintame pranešime.
Pasak Probacijos skyriaus vadovo, tokia praktika yra efektyvi, siekiant spręsti perpildytų kalėjimų problemą.
Tiesa, prieš kelerius metus priėmus probacijos įstatymą tebeliko būgštavimų, jog jis gali nepasiteisinti, mat lygtinio paleidimo komisijai priėmus teigiamą sprendimą dėl nuteistojo paleidimą į laisvę su apykoje, savo žodį dar turėdavo tarti teismas.
„Jei lygtinio paleidimo komisija patenkina 60 proc. prašymų, tai teismai iš šių dar apie pusę atsijoja, dar sykį įvertinę visas aplinkybes, ne tik nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje, bet ir įvertinę jo nusikaltimus, galimą grėsmę visuomenei“, – pabrėžė S. Nikartas.
Šiurpios išimtys ir teigiama statistika
Apykojų saugumo klausimas nuolat keliamas Vakarų šalyse. Pavyzdžiui Naujojoje Zelandijoje 2014 metais liūdnai nuskambėjo Tony Douglasi Robertsono atvejis.
8 metus kalėjime už vaiko užpuolimą praleidęs vyras buvo paleistas į laisvę, tačiau jam nurodyta 10 metų dėvėti jo buvimo vietą žyminčią apykoję. Tačiau vos po 5 mėnesių laisvėje buvęs kalinys partrenkė, išprievartavo ir nužudė vieną moterį.
Tiesa, tuomet pareigūnai tikino, kad tai yra išimtinis atvejis, o 90 proc. atvejų apykojes dėvintys asmenys nepažeidžia lygtinio paleidimo sąlygų ir nenusikalsta. Pavyzdžiui, anot K. Bergensen, tik 5 proc. tokių asmenų pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Dauguma jų nusikalto tuo, kad išgėrė alaus. Mat stebimiems asmenims išvis neleidžiama vartoti alkoholio.
Panaši statistika, anot S. Nikarto, yra ir Lietuvoje. Anot pareigūno, Lietuvoje yra pasitaikę daugiausiai 5 atvejai, kai lygtinai paleisti asmenys tyčia ar nebūtinai nusiėmė apykojes. Visais atvejais, S. Nikarto teigimu, greitai sureagavo ir probacijos pareigūnai, ir policininkai.
„Pasitaiko atvejų, kai įvyksta ne pažeidimai, o nesusipratimai, tai už tokius žmonių juk nenubausi“, – pripažino Probacijos skyriaus vadovas.
Jo tvirtinimu, iš esmės nėra didelio skirtumo ar į laisvę su apykoje paleidžiamas žudikas, ar vagis, nors pastarųjų bei padariusių lengvus nusikaltimus yra didžioji dauguma – visi yra sekami, jiems numatoma griežta dienotvarkė.
Tiesa, kontrolės intensyvumas gali skirtis, atsižvelgiant į asmens riziką pakartotinai nusikalsti, jo elgesį – smurtinius nusikaltimus padariusiems asmenims paprastai yra skiriamas padidintas dėmesys – jie įpareigojami dažniau lankytis probacijos tarnybose, pareigūnai juos dažniau aplanko, jiems skiriamos papildomos priemonės ir įpareigojimai.
Intensyvią priežiūrą įtariamajam prokuroro prašymu gali skirti ikiteisminio tyrimo teisėjas. O teisėjai sunkius nusikaltimus padariusių asmenų į laisvę paleisti paprastai nėra linkę.
Tikimasi, kad taikant intensyvios priežiūros priemones sumažės suėmimų bei tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičius.
Be to, probacijos pareigūnams nebereikės nuolat kontaktuoti su nuteistuoju – užteks stebėti jo buvimo vietą. Pats nuteistasis turės daugiau atsakomybės – privalės įkrauti apykojės bateriją, saugoti prietaisą, kad šis nebūtų sugadintas.
Anot S. Nikarto, dar vienas svarbus apykojų naudojimo argumentas – kaina. Nors pats prietaisas kainuoja nemažai, tačiau laisvėje išlaikyti asmenį valstybei kainuoja mažiau.
Vieną dieną išlaikyti nuteistąjį įkalinimo įstaigoje valstybei kainuoja apie 15 eurų, kai tuo tarpu prižiūrint laisvėje – bent tris kartus mažiau, o anot S. Nikarto – net keliolika kartų mažiau.