Tuo siekiama sukurti palankias sąlygas motyvuotiems nuteistiesiems gyventi laisvėje ir integruotis į visuomenę, taip pat sumažinti nuteistųjų skaičių laisvės atėmimo vietose. Tikimasi, jog sumažės ir pakartotinis nusikalstamumas.
Pusiaukelės namams Dzūkijos sostinėje už 270 tūkst. eurų iš privataus asmens nupirktas dviaukštis buvusio viešbučio su viešojo maitinimo įstaiga pastatas netoli Alytaus pataisos namų, čia įrengtos stebėjimo kameros. Pirmame pastato aukšte yra laisvalaikio zona, virtuvės patalpos, o antrame – miegamieji. Pusiaukelės namuose apsigyvens 20 gerai besielgiančių, lengvus ir apysunkius nusikaltimus padariusių nuteistųjų, kuriems iki galimo lygtinio paleidimo likę ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Siekiančius čia gyventi atrinks jau sudaryta speciali komisija. Nuteistieji Alytaus pusiaukelės namuose turėtų įsikurti balandžio pabaigoje.
Įtrauks į viešuosius darbus
Su bebaigiančiais bausmę dirbs keturi socialiniai darbuotojai ir tiek pat prižiūrėtojų „Gyvenime būtina tikėti žmonėmis, paklydusiems reikia leisti pasitaisyti. Manau, čia, Alytuje, atidaryti pirmieji Lietuvoje pusiaukelės namai, suteiks tokią galimybę. Noriu tikėti, kad tarp šių namų gyventojų ir aplinkinių kaimynų bus sutarimas“, – atidaryme kalbėjo Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius. Miesto savivaldybės vadovas ir Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje įsipareigota, kad nuteistieji dalyvaus miesto tvarkyme, jo švarinimo akcijose.
Apie tai, kad nuteistieji yra mūsų visuomenės dalis ir nuo jų negalima atsitverti, atidaryme sakė ir Seimo narys alytiškis Raimundas Markauskas. „Tie žmonės, kurie išeina iš pataisos namų, yra atpratę nuo dabartinio gyvenimo. Mes tikrai nieko prieš, kad tokie namai atsirastų ir Alytaus rajone“, – tvirtino Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
Prieš atskirtį getuose
Kriminologas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Gintautas Sakalauskas sako, kad grėsmės visuomenei tikrai kyla ne iš buvusių nuteistųjų ir tikrai ne iš tų, kurie buvo atrinkti, yra motyvuoti gyventi laisvėje nenusikalsdami ir būtų perkeliami į Pusiaukelės namus.
„Lietuvoje į laisvę kasmet iš įkalinimo įstaigų išeina maždaug 3,5 tūkstančio asmenų, o 90 proc. visų registruotų nusikaltimų asmenys padaro pirmą kartą. Be to, didžiausia tikimybė nukentėti nuo nusikalstamo elgesio yra artimoje aplinkoje, nuo artimų ar bent pažįstamų asmenų“, – kalbėjo jis.
Kriminologas atkreipia dėmesį, kad dažnai sutinkame pavojingų asmenų, kurie ne tik niekada nebuvo įkalinimo įstaigoje, bet netgi niekada nebuvo išaiškinti ir nuteisti: „Jūs kasdien gatvėse ir parduotuvėse sutinkat šimtus ar net tūkstančius žmonių, kurių gyvenimo istorijų, praeities ir esamos padėties nežinot. Bet tai netrukdo bendrauti ir gyventi kartu vienoje visuomenėje. Ji saugiausia yra tuomet, kai žmonės gyvena integruotai, o ne atskirti getuose, kokie jie bebūtų – turtingųjų, vargšų ar buvusių nuteistųjų.“
Pusiaukelės namų kaimynams – papildomos saugos priemonės
Nors Alytaus pusiaukelės namų atidaryme buvo pasirašytos gerosios kaimynystės sutartys su trimis netoliese esančio daugiabučio namo bendrijomis, yra ir nepatenkintų tokia nauja kaimynyste. Jei vietiniai pageidaus, pažadėta juos aprūpinti apsaugos pulteliais, kad atsitikus nelaimei, būtų galima operatyviai išsikviesti pagalbą.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad aplinka šalia tokio pobūdžio įstaigų tampa saugesnė, – tą rodo ilgametė Norvegijos patirtis. Manau, kad pusiaukelės namų nauda yra abipusė. Visuomenė gyvena saugiau, o nuteistieji, matydami gyvenimą ne pro grotuotus langus, į bendruomenę integruojasi kur kas greičiau“, – įsitikinęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šiuo metu šalies laisvės atėmimo vietose įkalinta per 7 tūkst. asmenų, Alytaus pataisos namuose laikoma per 1 tūkst. nuteistųjų.