Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji Lietuvoje gali dirbti pačioje pataisos įstaigoje – atlikti įvairius ūkio darbus, tačiau ministerijos atstovai pažymi, jog pataisos įstaigų administracija galėtų dažniau naudotis galimybe įtraukti nuteistuosius ir į nemokamus darbus.
Nuteistiesiems tiesiogiai prisidedant prie miestų ar rajonų, kuriose veikia laisvės atėmimo įstaigos, viešųjų erdvių tvarkymo, kartu stiprėja ir jų sėkmingos integracijos į visuomenę tikimybė. Ugdomos bendražmogiškos vertybės: nesavanaudiškumas, pagalba artimui, skatinama savanorystė. Kartu mažėja negatyvus visuomenės požiūris į laisvės atėmimo vietose laikomus asmenis.
Dirbti veržiasi ne visi
Nuteistieji dirbti gali ir valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, turinčioje filialus Alytuje, Marijampolėje ir Pravieniškėse ir užsiimančioje baldų, metalo gaminių gamyba bei įvairiais siuvimo darbais.
„Mūsų amatuose“ dirba didesnioji dalis visų dirbančių nuteistųjų Lietuvoje. Ne išimtis ir viena iš didžiausių mūsų šalies įkalinimo įstaigų – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija: iš daugiau kaip 2,5 tūkst. čia kalinčių nuteistųjų, valstybės įmonėje dirba trečdalis.
„Pagrindinės priežastys, kodėl toks sąlyginai nedidelis skaičius nuteistųjų dirba, yra dvilypis: iš vienos pusės, įmonė neturi sąlygų įdarbinti daugiau nuteistųjų, iš kitos – ir patys nutiestieji ne visad suinteresuoti dirbti, ypač tie, kuriuos finansiškai stipriai remia giminaičiai“, – teigia Arvydas Stankevičius, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas. Pasak jo, kita ryškėjanti problema – jaunėjantis nuteistųjų amžius, o tai sąlygoja jų profesinės kvalifikacijos stoką.
Alternatyvos darbui – mokslas ir kūryba
Absoliuti dauguma besimokančių nuteistųjų tai daro bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose – vos keletas jų siekia aukštojo mokslo diplomo. Tiems, kuriems neaktualu mokslai ar fizinis darbas, sudaromos sąlygos užsiimti menine ar kūrybine veikla: groti ar dainuoti vietiniuose renginiuose, piešti ir tapyti, drožinėti iš medžio ar mokytis origami technikos.
Pasak sociologės, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantės Rūtos Petkevičiūtės, nuteistiesiems itin aktualu įkalinimo įstaigoje atrasti naudingų, su nusikalstamu gyvenimu nesusijusių laiko praleidimo būdų.
„Užimtumas bausmės atlikimo metu gali pasitarnauti keleriopai. Pirmiausia, jis padeda neprarasti ar įgyti tų įgūdžių, kurie neabejotinai yra svarbūs iš įkalinimo įstaigos išėjus – tai darbinė patirtis ar tam tikros žinios. Antra, užimtumas svarbus vykdant nuteistojo pataisą, nes tam tikra veikla gali tapti paskata ar įrodymu, kad egzistuoja ir nenusikalstamų veiklos būdų bei galimybių pragyventi, užsidirbti. Užimtumas taip pat veikia kaip prevencinė teigiamio elgesio įkalinimo įstaigose priemonė, nes neturintis kuo užsiimti nuteistasis neretai gali imtis ir draudžiamų laiko praleidimo būdų“, - pasakoja R. Petkevičiūtė.
Nuteistųjų laikymo sąlygoms laisvės atėmimo vietose gerinti bei Lietuvos bausmių sistemos modernizavimui pasitelkiama Norvegijos praktika. Specialios programos įgyvendinimui yra skirta virš 9 mln. Eur. (31,3 mln. litų) parama. Iš jų 85 proc. sudaro Norvegijos finansinio mechanizmo, 15 proc. – Lietuvos biudžeto lėšos.
„ES šalyse paprastai įdarbinama 40-60 proc. nuteistųjų, tad vis dar atsiliekame. Stengiamės kryptingai dirbti spręsdami nuteistųjų užimtumo klausimą – vykdomi projektai, susiję tiek su bausmes atliekančiųjų poreikių analize, tiek ir galimybėmis juos patenkinti. Sudarome sąlygas neprarasti socialinių bei profesinių įgūdžių, o tai lemia jų sėkmingą integraciją grįžus iš įkalinimo įstaigų. Tai vienas iš būdų kurti tiek fiziškai, tiek psichologiškai sveikesnę visuomenę“, - teigia Teisingumo ministras Juozas Bernatonis.