Į 2019 m. Vilnius įžengė jau su atidarytu Fabijoniškių baseinu. Paskutinę 2018 m. dieną oficialiai atidarytas baseinas, kurio statybas valdė ir prižiūrėjo „Vilniaus vystymo kompanija“. 25 m 8 takelių baseinas pastatytas kiek daugiau nei per metus. Tai parodo, kad ne visi viešųjų projektų darbai turi užsitęsti metų metus. Be baseino pastate įrengta pirčių zona, treniruoklių, sporto salės. Fabijoniškių baseino statybos atsiėjo 3,1 mln. eurų.
Projektų įgyvendinimą stabdo rangovai ir viešieji pirkimai
Viešosios infrastruktūros statybų valdymo paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikiančios „Vilniaus vystymo kompanijos“ (VVK) direktorė Rasa Čeponytė sako, jog savivaldybės projektai stringa dėl ilgų ir sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų ir rangovų.
„Vien VVK praėjusiais metais paskelbė beveik 200 viešųjų pirkimų, o vykdomų sutarčių vertė siekė 45 mln. eurų. Galite įsivaizduoti kiek rangovų ir kiek darbuotojų reikia tokiam kiekiui projektų. O juk kalbame tik apie dalį Vilniaus vystomos viešosios infrastruktūros. Galiu drąsiai teigti, jog šiuo metu VVK ir miesto galimybės stipriai lenkia dalies statybų rangovų pasirengimą kokybiškai ir laiku atlikti darbus“, – pasakoja R. Čeponytė.
Fabijoniškių baseiną valdančio „Sveiko miesto“ vadovas Mantas Paulauskas teigė, kad nuo pat pradžios baseino veiklos jame ramu nebūna: mažieji mokomi plaukti, senjorai kviečiami mankštoms, profesionalai treniruojasi. Be to, jau spėta suorganizuoti apie 20 įvairiausio lygio varžybų. Įsigyta ir nauja laiko matavimo įranga, leidžianti organizuoti ir tarptautines varžybas.
Baseinai reikalingi ne tik sportininkams
Deja, į Lietuvą atkeliavęs karantinas sustabdė baseino veiklą, tačiau gyventojai ir toliau domėjosi, kada bus galima sugrįžti ir pasinerti į vandenį.
„Karantino metu sulaukiame daug skambučių, žmonės klausia, ar narystės bus pratęstos. Visi laukė, kada vėl atsidarysime. Mes to taip pat laukėme ir pratęsėme visiems narystes dėl baseino uždarymo karantino metu“, – žadėjo pašnekovas.
Nors pandemija užvėrė baseino duris lankytojams, objekto darbuotojai neleido laiko veltui: išleido vandenį iš baseino, jį išvalė, sutvarkė priešpirčius, dušines. Todėl karantino švelninimo baseinas sulaukė švarus ir pasiilgęs plaukikų.
M. Paulauskas paminėjo, kad Fabijoniškių baseino prioritetas – vandens sporto šakų sportininkai: „Kadangi netekome baseino Lazdynuose, pirmumas visada teikiamas Vilniaus sporto centro vaikams, plaukikams. Jie pusantrų metų laukė baseino, todėl pirmenybė jiems. O tada jau komercinė veikla“.
Nors Vilniuje kartu su sporto klubuose esančiais baseinais galima priskaičiuoti apie 12, vis dėlto, M. Paulausko nuomone, tai nepatenkinta sostinės poreikio.
„Labai laukiame Lazdynų baseino, ten bus ne tik 25, bet ir 50 m baseinas. Vieta bus tinkama treniruotis šuolininkams į vandenį, bus ir pakeliamas dugnas viename iš baseinų, o tai leis plaukti mokytis įvairaus amžiau vaikams“, – kalbėjo pašnekovas. Pasibaigus šiam projektui „Sveiko miesto“ vadovas skaičiuoja, kad sostinei reikėtų minimaliai dar 3–4 baseinų.
Jie reikalingi ne tik sportininkams ruoštis vandens sporto varžyboms, bet ir vaikams mokytis plaukti, senjorams sveikatinimo tikslais. Vien šiais mokslo metais Fabijoniškių baseinas plaukti pradėjo mokyti 3,8 tūkst. antrokų.
Į Fabijoniškių baseiną gali užsukti ir rajono gyventojai ar visi norintys svečiai. Vienkartinio bilieto kaina šiuo metu yra 12 eurų. Vieno mėnesio narystė, leidžianti baseine lankytis kasdien, – 79 eurai, vidudieniu – 69 eurai. Perkant trims mėnesiams ir daugiau neribota narystė kainuoja 40 eur, vidudienio – 36 eurai.
„Mūsų svarbiausias tikslas, kad už savikainą plauktų sporto centro vaikai, o kitas kainas esame peržiūrėję ir, manome, kad jos yra konkurencingos“, – komentavo pašnekovas.
Norinčiųjų daugiau nei galimybių
Vilniaus miesto sporto centro Vandens sporto šakų skyriaus vedėjas Gintautas Bartkus prisipažįsta, kad Fabijoniškių baseinas buvo atokvėpis vandens sportu užsiimantiems ir treneriams.
Po Lazdynų baseino uždarymo teko važinėti tai į Elektrėnus, tai į Širvintas, tai į Šalčininkus.
„Ieškojome, kur galime nors truputėlį treniruotis. Fabijoniškių baseino atidarymas mums buvo didelis pagerėjimas“, – tvirtino jis.
Pasak G. Bartkaus, kol kas šis baseinas suteikia vienas geriausias sąlygas treniruotis Lietuvoje. Pasak jo, vienintelis trūkumas – baseinas yra 25 m, o ne 50 m.
„Daugiau viską, ko reikia sportininkams treniruotis, galima rasti: ir sporto salė, ir treniruokliai, ir elektroninė varžybų fiksavimo sistema“, – vardijo jis.
Atidarius naują baseiną sostinėje G. Bartkus teigė pastebėjęs, kad pavyksta atrasti vis daugiau perspektyvaus vandens sporte jaunimo.
Nepaisant to, pašnekovas pabrėžia, kad Vilniaus miesto sporto centras jau seniai negali priimti viso norinčio jaunimo rudenį. Ne tik sportuoti, bet ir mokytis plaukti.
„Poreikis gerokai didesnis nei galimybės. Vienintelė priežastis – baseinų trūkumas. Taip, Fabijoniškių baseine yra aštuoni takeliai, bet didelė dalis sportuojančių – moksleiviai. Dieną jie turi pamokas, todėl gali sportuoti tik nuo kokios 15 val. Turime ribotą laiką treniruotėms“, – kalbėjo G. Bartkus.
Pašnekovas teigė, kad sostinei būtina turėti daugiau baseinų. Jei norima pritraukti vaikus, jie turi būti netoli vaikų gyvenamosios vietos.
„Skaičiuojame, kad be Lazdynų baseino, kuris atsidarys, reikėtų dar bent trijų baseinų skirtingose miesto pusėse. Visi jie tikrai būtų išnaudojami“, – akcentavo pašnekovas.
Siūlo pažiūrėti į Vakarų Europą
Fabijoniškių baseine treniruojasi ir sostinės vandensvydžio sportininkai. Vilniaus vandensvydžio federacijos vadovas Aleksejus Tonkich pripažįsta, kad Fabijoniškių baseino atidarymas buvo palengvėjimas. Nepaisant to, šis baseinas negali pakeisti buvusio Lazdynų baseino, kuriame veikė 50 m takeliai.
„Vakarais Fabijoniškių baseine nebūdavo, kur koją padėti. Galima dar dešimt baseinų sostinėje turėti ir jie visi bus pilni“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kol buvo statomas Fabijoniškių baseinas, o Lazdynuose baseinas buvo jau užvertas, vandensvydžio entuziastai iš Vilniaus vykdavo treniruotis į Elektrėnus. Tačiau tai buvo daug laiko reikalaujantis metas. Vien kelionė pirmyn ir atgal užtrukdavo apie dvi valandas.
Kalbėdamas apie baseinų poreikio Vilniuje patenkinimą pašnekovas siūlė pasižiūrėti į Vakarų Europą.
„Pavyzdžiui, 50 tūkst. gyventojų vieno baseino tikrai reikėtų. Negalima sakyti, kad sporto klubuose esantys baseinai patenkina poreikį. Jie yra nedideli ir negalima lyginti“, – svarstė vandensvydžio sporto atstovas.
A. Tonkich nuomone, jei sostinėje norima vykdyti ne tik profesionalaus vandens sporto veiklą, bet ir organizuoti sveikatinimo programas, trys nauji baseinai būtų tikrai per mažai. Be to, pašnekovas norėtų matyti atskirtus baseinus, kuriais naudotųsi vien sportininkai, o kurie būtų naudojami sveikatinimo tikslams.
Vardija, kur reikėtų dar baseinų
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sutinka, kad Fabijoniškių baseinas – tik pradžia norint patenkinti vandens sporto šakų ir sveikatingumo poreikį mieste.
Pasak jo, atlikus preliminarius tyrimus, tokių kaip Fabijoniškių baseinas Vilniaus miestui reikėtų dar 3–4. Tai leistų išmokinti plaukti visus sostinės antrokus, o kartu ir būtų pagerintas vandens sporto ir sveikatinimo paslaugų prieinamumas didžiausiame šalies mieste.
Pasiteiravus, kur sostinėje galėtų dar atsirasti visuomenei ir sportininkams skirtų baseinų, P. Poderskis įvardijo Pilaitę, pietinę miesto dalį, pavyzdžiui, Naujininkus, ir šiaurinę miesto dalį, pavyzdžiui, Santariškes.
„Iš tiesų tai apsprendžia Vilniaus bendrasis planas. Staigiai daug visko nepadarysime, todėl daugiau galvojame, kad pirma reikia rekonstruoti Žirmūnų sporto centrą, kuriame yra baseinas. Taip pat labai daug prioriteto dedame kuo greičiau išjudinti Lazdynų baseino statybas“, – komentavo pašnekovas.
Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, atnaujintas konkursas dėl Lazdynų baseino statybų turėtų būti paskelbtas dar gegužę.
P. Poderskis pripažįsta, kad baseinų statybos neturi užtrukti dešimtmečiais. Be to, tai nėra ir finansiškai itin brangūs projektai. Pavyzdžiui, šiuo metu jau planuojamas baseinas Pilaitėje.
„Pakoregavus projektą jis galėtų atsirasti šalia futbolo maniežo esančiame žemės sklype“, – pridėjo jis.
Atsižvelgiant į šiandieninę sostinės demografinę padėtį 3–4 baseinai be Lazdynų baseino būtų optimalus sprendimas Vilniaus miestui. Visgi, pasak pašnekovo, jei Vilnius ir toliau augs, kartu augs ir baseinų poreikis, todėl ateityje mieste gali būti ir daugiau baseinų statybų projektų.
Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.