Naujų darželių ir mokyklų statybos, ugdymo įstaigų atnaujinimo darbai, poliklinikų remontai, viešų erdvių tvarkymas ir infrastruktūros plėtra. Sostinės viešųjų infrastruktūrų projektų valdymo ir statybos techninės priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės „Vilniaus vystymo kompanijoje“ šiuo metu vykdomi beveik 200 projektų. Įmonės direktorė Rasa Čeponytė tikina, kad darbai toliau vyksta ir per karantiną, tačiau kai kurie gali būti laiku nebaigti dėl nenumatytų priežasčių. Apie tai interviu portalui Delfi pasakoja pašnekovė.
– Jūsų vykdomų projektų Vilniuje sąraše daugiau nei 170 projektų. Kurie iš jų, Jūsų nuomone, patys svarbiausi ir kam turėtų būti skirtas didžiausias dėmesys?
– Dažnai mūsų projektai, kurie sulaukia daugiausia visuomenės susidomėjimo, būna sezoniniai. Pavasarį įdomiausi darbai – viešųjų vietų tvarkymas. Kai tik pagerėja oras, tiek vilniečiai, tiek miesto valdžia nori, kad būtų kuo daugiau sutvarkytų skverų ir parkų. Žinoma, tai ir matomiausi darbai, pavyzdžiui, Neries krantinė.
Artėjant rudeniui suaktyvėja dėmesys mokykloms ir darželiams, jų renovacijai. Šiuo metu vykdome du didžiulius projektus – tai Gabijos gimnazijos priestatas ir Balsių mokyklos statybos. Tai teritorijos, kur gyvena daug vaikų ir patekti į ugdymo įstaigas yra didelės eilės. Nors sutartys su rangovais yra šiek tiek tolimesniam terminui, mes planuojame jas atidaryti jau šią rugsėjo 1 d.
– Ar pasibaigus karantinui vilniečiai pamatys ir atnaujintų viešųjų erdvių?
– Su Reformatų sodo tvarkymu dar tik startavome. Tačiau birželio 1 d. planuojame atidaryti dalį Neries krantinės projekto teritorijoje prie Baltojo tilto su sporto aikštynais, suoliukais, apšvietimu. Atidaryti vasaros pradžioje norime, kad vilniečiai šiltu metu jau galėtų ten ilsėtis ir leisti laiką.
Taip pat pabaigtas Vilnelės tilto ir šlaito sutvarkymo projektas, kurį jau atidavėme prieš pat karantiną. Tačiau ten teritorija buvo ir anksčiau sutvarkyta, todėl vilniečiai jau galėjo ir anksčiau ja pasidžiaugti.
Visi kiti projektai tik prasideda: kai kas yra projektavimo stadijoje, kai kas tik prasideda darbai.
– Kaip „Vilniaus vystymo kompanijos“ vykdomus projektus paveikė karantinas ir pandemija?
– Iš tiesų, koronavirusas atnešė daug blogų dalykų, bet atnešė ir tai, kad mūsų kompanija gana sėkmingai susitvarkė su darbu iš namų. Mes jau metus daug dirbome prie skaitmenizacijos ir ėjome į virtualią erdvę. Beveik visi projektai jau yra projektuojami virtualioje erdvėje. Mes sėkmingai dirbame iš namų. Visi įmonės darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, išskyrus techninės priežiūros skyriaus specialistai, nes jie turi fiziškai nuvažiuoti į objektą ir priimti darbus.
Kalbant apie vystomus projektus, nė vienas iš 175 mūsų projektų nėra sustojęs. Galbūt tik yra keletas projektų, kur rangovai lėčiau dirba vien dėl to, kad vėluoja medžiagos. Su viskuo kitu mes judame pagal grafiką.
Pavyzdžiui, stoja vietos, kur reikia trinkelių, plytelių, nes jas reikia importuoti, tačiau visi kiti darbai nesustojo. Vis dėlto sakyčiau, kad kol kas statybos pandemijos yra paliestos nedaug ir, manau, kad tikrą situaciją matysime šiek tiek vėliau, kai visiškai baigsis medžiagų santaupos sandėliuose.
– Visgi įtariate, kad tam tikri projektai gali vėluoti dėl medžiagų trūkumo?
– Viskas priklausys nuo to, kiek pasaulyje tęsis karantinas. Jei birželį viskas vėl pradės judėti įprastiniu ritmu, tai, manau, kad mes nelabai ir pajausime. Vasara yra geras laikas, kai galima dirbti ilgai, vakarais, savaitgaliais, tai mes pasivysime lėtėjimus. Bet jeigu pasaulis nepradės judėti reikiamu tempu, tai mes pajausime. Lietuvoje mes pakankamai mažai gaminame šiam sektoriui ir daugiausia medžiagų atkeliauja iš kitų šalių.
– Daug bendraujate su rangovais. Kokios jų nuotaikos? Ar nejaučiate, kad gali pasipilti su statybomis dirbančių įmonių bankrotai, o tai sustabdys ir jūsų vykdomus darbus?
– Jau prieš pandemiją mes susidūrėme su problema, kad bankrutavo du dideli rangovai, kurie turėjo nemažai projektų Vilniaus mieste. Tai yra „LitCon“, kuris turėjo krantinės projektą, ir „Irdaiva“, kuri turėjo Lazdynų baseiną. Tie projektai stovi.
Savo jėgomis išjudinome krantinių projektą ir mums pavyko nusamdyti subrangovą, kuris buvo po „LitCon“. Tikimės, kad užbaigsime projektą sėkmingai su subranga patys jį valdydami. Su Lazdynų baseinu situacija sudėtingesnė.
Kad pajausime ekonominį poveikį, tai pajusime. Kai kuriems rangovams tikrai gresia bankrotai ir tokiu atveju projektai stos.
Nors „Vilniaus vystymo kompanija“ yra UAB, mes 100 proc. priklausome Vilniaus miesto savivaldybei ir visus pirkimus skelbiame viešuoju būdu. O tai yra daug laiko reikalaujantis procesas. Kad objekte pradėtų dirbti naujas rangovas, tenka pereiti labai daug procedūrų. Pavyzdžiui, su Lazdynų baseinu mes esame užstrigę dėl visų viešųjų pirkimų procedūrų.
– Tai šiuo metu galima įvardyti dvi didžiausias rizikas, kurios gali stabdyti jūsų darbus, – rangovų bankrotų galimybės ir sudėtingi viešųjų pirkimų procesai?
– Viešieji pirkimai sunkumų kelia tik laiko prasme, tačiau visa kita, kaip dokumentacija, įvyksta sėkmingai.
Manau, kad didesni sunkumai, su kuriais susiduriame, yra blogi rangovai. Yra daug prisikūrusių įmonių, kurios ateina su mažais biudžetais, tikisi kažkokiu būdu padaryti darbus už tą sumą, o vėliau, pradėję projektą, pamato, kad taip lengvai nepavyksta, kaip planavo, arba neranda tinkamos subrangos, arba darbuotojų trūksta ir tada prasideda visi sunkumai.
Viešuosiuose konkursuose aukštų reikalavimų kelti negalime, nes tuomet esame traktuojami kaip ribojantys konkurenciją. Jei prisimintume Lazdynų baseino atvejį, iš pradžių biudžetas buvo skaičiuotas didesnis, bet po ilgų diskusijų su Viešųjų pirkimų tarnyba, mes buvome priversti sumažinti biudžetą, sąlygas. O tuomet projekto vykdyti neatėjo didieji ir stiprieji rangovai. Ir turime tai, ką turime.
– Statybų sektorius nėra visiškai sustojęs. Kodėl rangovams, su kuriais bendraujate, gresia bankrotai?
– Bankai nefinansuoja ir nekredituoja. Yra ir medžiagų klausimas. Prieš pandemiją praktika būdavo, kad už medžiagas rangovai sumoka tik kokius 20 proc. ir jas gauna. Galutinai už jas atsiskaito tuomet, kai mes rangovams sumokame už atliktus darbus. Šiuo metu medžiagų prekeiviai dažniausiai reikalauja iškart sumokėti visą sumą už medžiagas. Didieji rangovai dar tai išgali, tačiau mažieji apyvartinių lėšų tam neturi.
– Jei nutoltume nuo pandemijos ir jos keliamų grėsmių, kokių pakeitimų šalyje reikėtų, kad viešieji projektai statybų sektoriuje vyktų sklandžiau ir greičiau?
– Manau, kad reikėtų atlikti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų ir galbūt daugiau laisvės palikti perkančiosioms organizacijoms.
Kitas dalykas – kad išsigrynintų rangovai ir būtų svertų, jei mes žinome, kad rangovas yra nemokus, neatsiskaito su subrangovais, juos pašalinti iš konkursų. Mes tarp savivaldybių bendraujame ir žinome, kurie rangovai, tikėtina, nepabaigs projekto, tačiau, kol jiems nėra pradėta bankroto byla ar jie nėra įtraukti į juoduosius sąrašus, mes nieko padaryti negalime.
Taip buvo ir su krantinių projektu. Kai „LitCon“ atėjo dirbti, mes jau žinojome, kad bendrovė turi sunkumų, matėme, kad prasidėjo drastiškas darbuotojų mažinimas, kas rodo, kad bendrovėje yra kažkas negerai, tačiau galimybių išmesti iš konkurso neturėjome.
– Šiuo metu vis daugiau kalbama apie ekonominę krizę, į kurią įstums karantinas ir pandmemija. Kaip manote, ar bus Vilniaus mieste jūsų įmonės vykdomų projektų, kurių teks atsisakyti ar bus mažinama projektų vertės kaina?
– Šis laikas dėkingas tuo, kad prasidėjus pandemijai dar nėra pasibaigęs Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis iki 2023 m. Didelė dalis mūsų vykdomų projektų yra finansuojami būtent iš šių lėšų. Mūsų žiniomis, tos lėšos nėra mažinamos ir iš jų ir bus vykdomi projektai. Tai labai guodžia, nes galėsime toliau vystyti projektus.
Kas liečia miesto lėšas ir prisidėjimus, kol kas savivaldybė sprendžią šį klausimą, bando imti paskolas, ieškoti finansavimo galimybių ir kol kas nėra nutrauktas nė vienas mūsų projektas. Planas vyksta taip, kaip buvo ir suplanuota metų pradžioje.
– Pokalbio pradžioje užsiminėte apie vilniečių seniai lauktą Balsių mokyklą. Ar esate užtikrinti, kad pavyks pabaigti viską iki rugsėjo 1 d.? Ar tos rizikos, kurias paminėjote, projektų pabaigą gali nukelti ir vėlesniam laikui?
– Džiugu tas, kad projektą yra laimėjęs stiprus rangovas. Iki šios dienos viskas vyksta puikiai ir jokių vėlavimų neturime. Galbūt gali būti sunkumų dėl baldų, nes jie perkami atskirai. Nežinome, kaip bus su tiekimu: ar laimės lietuvių gamintojai, kurie gamins vietoje, ar ateis į konkursą tie, kurie tikėsis užsakyti baldus iš kitų šalių ir ar pavyks viską atsivežti sėkmingai.
– Minėjote, kad bent kartą per savaitę pati aplankote karantino metu objektus, kad pamatytumėte, kaip vyksta darbai. Ar yra vietų, kur darbas galėtų vykti, bet yra sustojęs, nes nėra statybinių medžiagų?
– Yra objektų, kur tam tikros medžiagos vėluoja, tačiau kadangi viskas yra dar statybų stadijoje, tokiais atvejais yra vykdomi kiti darbai.
Kol kas neaišku ir tai, kaip po karantino dirbs privatus sektorius. Jei ir toliau statybos privačiame sektoriuje nestos, tai natūralu, kad labai didelę dalį statybų medžiagų suvalgys privatūs projektai. Tuomet galbūt galime ir labiau pajusti medžiagų trūkumą.
Jei privatus sektorius apstos, tuomet galbūt viešasis sektorius su savo projektais galės sėkmingiau vystytis.
Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.