Per paskutinius ketverius metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau nei 50 km dviračių takų. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skaičiuoja, kad iš viso Vilniuje yra sukurta apie 93 km dviračiams skirtos infrastruktūros. Visgi, tai – ne pabaiga.
Kaip pasakoja „Susisiekimo paslaugų“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Anton Nikitin, artimiausiais metais ketinama tiesti bent po keliolika kilometrų naujų jungčių, taip pat lėtinti transporto greitį kai kuriose gyvenamosiose ramaus eismo gatvėse, kad būtų galima su dviračiais jose judėti bendrame sraute.
Kur atsiras nauji dviračių takai?
„Iki 2023 m. planuojama sujungti pagrindinių takų tinklą, kad būtų galima saugiai ir patogiai judėti urbanizuotoje miesto teritorijoje, naudoti dviratį kasdienėms kelionėms. Planuojama, kad iki to dar atsiras bent 50 km infrastruktūros važiuoti dviračiu ar riedėti paspirtuku“, – pasakojo jis.
Pasak A. Nikitin, poreikis gerinti dviračių infrastruktūrą matomas visame mieste, tačiau pirmiausiai investuojama į pagrindinių takų tinklą. Darbai jau pradėti Žirmūnuose – Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvėse, dešiniajame Neries krante – Olimpiečių g., Rinktinės, Širvintų, Kernavės, Erfurto gatvėse. Darbai lengvinant judėjimą dviratininkams mieste tęsiami ir Pilaitės prospekte, Šiaurinėje miesto teritorijoje – Neries Senvagės teritorijoje ir šalia Linkmenų g., Giedraičių g.
Naujus darbus šią vasarą planuojama pradėti Žalgirio, T. Narbuto g., kairiajame Neries krante, taip pat P. Vileišio gatvėje.
„Dviračių takai taip pat projektuojami Šiaurinėje, Algirdo, Geležinkelio, Dariaus ir Girėno gatvėse, Balsių, Ragučio gatvėse ir kitur“, – vardijo A. Nikitin.
Įrengs dar daugiau stovų
Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė investicijoms į dviračių ir dalies pėsčiųjų infrastruktūros gerinimą šiemet skirs 6,5 mln, eurų.
„Neabejotinai, daugėjant minančiųjų ir riedančiųjų skaičiui mieste, dėmesys šiai infrastruktūrai tik didės“, – pabrėžė pašnekovas.
„Susisiekimo paslaugų“ atstovas žada, kad bus rūpinamasi ne tik dviračių takų tiesimu, bet ir tuo, kad dviratininkai turėtų kur saugiai palikti dviračius bei patekti iki dviračių takų.
„Iki 2023 m. tikimasi nutiesti likusias trūkstamas grandis ir turėti baigtą pagrindinį dviračių takų tinklą mieste, kad iš taško A į tašką B galima būtų nuvažiuoti dviračiu nenutrūkstamai", – tęsė jis. Taip pat artimiausiu metu mieste planuojama ramaus eismo gatvių plėtra, kur dviračių eismas organizuojamas bendrame sraute, o ramaus eismo gatvės taps vientiso dviračių takų tinklo dalimi.
Be to, Vilniuje per paskutinius kelerius metus buvo įrengta apie 2 tūkst. dviračių stovų. Jų skaičių didinti numatoma ir ateityje.
Bent dešimčiai metų
Už viešųjų infrastruktūrinių projektų valdymą ir statybos techninę priežiūrą atsakingos UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktorė Rasa Čeponytė pasakojo, kad tinkamai įrengus pagrindus ir dangas dviračių takui, jis turėtų tarnauti 10 ir daugiau metų. Visgi būtina nuolatinė jų priežiūra.
„Periodiškai reikia atlikti takų apžiūras, laiku įvertinti galimus defektus. Svarbu laiku šienauti žolę takų prieigose, po liūčių kuo skubiau užtaisyti sankasoje atsiradusias išplovas“, – vardijo pašnekovė.
Kita vertus, ne tik priežiūra itin svarbi, bet ir tai, kaip dviračių takai tiesiami. Kaip ir gatvių tiesimas, jų tiesimo darbai negali vykti visus metus. Žiemą technologinės pertraukos metu nedirba asfaltbetonio bazės: po sezono jos uždaromos profilaktiniam remontui ir ruošiamos kitam sezonui.
„Galimybei tiesti dviračių takus svarbios ir oro sąlygos. Prie žemesnės nei trijų laipsnių šalčio temperatūros negali būti klojamas asfaltbetonio dangos pagrindas. Plonesni viršutiniai asfaltbetonio sluoksniai neklojami esant temperatūrai, žemesnei negu penki laipsniai šilumos. Tai draudžia statybiniai standartai“, – aiškino pašnekovė.
R. Čeponytė pridėjo, kad, kaip ir visose statybose, dviračių takų tiesime iššūkių netrūksta: labai svarbu tinkamai paruošti žemės sankasą ir pagrindus, ant kurių bus tiesiamas dviračių takas. Papildomų sunkumų sukelia ir tarp medžių vinguriuojantys takai, nes reikia išlaikyti tako plotį, o tuo pačiu nepažeisti medžių šaknų.
Kalbėdama apie takų naudojimą, „Vilniaus vystymo kompanijos“ vadovė pridėjo, kad prie ilgesnio jų tarnavimo gyventojams gali prisidėti ir patys miestiečiai. Dviračių takas turi būti naudojamas pagal paskirtį: jei takas skirtas dviratininkams ir pėstiesiems, joks kitas transportas per juos neturi važinėti.
„Įprastai važiuojant dviračiu ar einant šaligatviu, asfaltbetonio ar kitą dangą sugadinti sudėtinga“, – teigė pašnekovė. R. Čeponytė pastebi, kad dažniau nukenčia dviračių stovai, suoliukai, šiukšliadėžės, tvorelės, kurios būna išjudinamos ar sulaužomos.
Svarbu ne tik takas, bet ir iki jo patekti
Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Vilniuje Eduardas Kriščiūnas teigė, kad nors dviračių takų plėtra sostinėje vyksta, visgi planai galėtų būti įgyvendinami ir greičiau. Dar 2014 m. numatytame savivaldybės Vilniaus miesto dviračių takų specialiajame plane buvo iškelti tikslai iki 2020 m. pabaigos sostinėje turėti 247 km trasų.
Pasak pašnekovo, net ir nutiesus visus numatytus kilometrus, to kol kas sostinei neužtektų, jei būtų norima, kad gyventojai dviračius rinktųsi ne tik kaip poilsio ir sporto priemonę, bet ir susisiekimo.
„Norima, kad kiekvienas vilnietis iki magistralinio tako gyventų ne toliau nei maždaug kilometras. Kad tai būtų užtikrinta, sostinėje reikėtų apie 400 km dviračiams skirtų kelių“, – tęsė jis.
Kita vertus, dviratininkus vienijančios organizacijos atstovas pabrėžė, kad dviračiais judėti galima ne tik specialiai jiems skirtais takais, bet ir automobilių naudojamais keliais, jei srautas yra ne per intensyvus, o kelias pritaikytas ir dviratininkams.
„Žinoma, nebūtina visur projektuoti dviračių takų. Jei gatvė nėra tranzitinė ir naudojama tik tam tikro kvartalo gyventojų, tai joje esant mažai eismo visi galėtų judėti bendru srautu“, – komentavo pašnekovas. Jei daugiau judėti dviratininkams laisvės būtų tokiu būdu, tuomet, pasak E. Kriščiūno, Vilniui užtektų ir minėtame plane numatytų dviračių takų kilometrų. Kartu miestui reikėtų pasirūpinti, kad gyventojams būtų patogu iki jų privažiuoti.
Dviratininkų bendrijos atstovas pabrėžė, kad norint paskatinti gyventojus rinktis dviračius kaip susisiekimo priemonę miestas turi pirma pasirūpinti, kad dviratininkams būtų sukurta reikiama infrastruktūra patogiai judėti, o tik tuomet miestiečiai kviečiami iš automobilių persėsti ant dviračių.
Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.