Vilija Andrulevičiūtė dėl teisės pasirodyti Dainų šventėje nėrėsi iš kailio: repertuarą išmoko savarankiškai

Televizijos žurnalistė Vilija Andrulevičiūtė skaičiuoja Dainų šventėse dalyvaujanti nuo pat pirmos klasės. Pradėjusi drauge su mokyklos choru, vėliau ji dainas tūkstančiams šventės žiūrovų traukė kartu su Lietuvos Edukologijos universiteto choru „Ave Vita“, o pastarąjį kartą prisijungė prie Pasvalio choro „Canticum novum“ dainininkų būrio. „Tik pabuvęs toje dainuojančių minioje žino, koks tai neapsakomas ir labai geras jausmas. Vienybės, patriotizmo, meilės dainai“, – sako V. Andrulevičiūtė.

Anot V. Andrulevičiūtės, tiksliai suskaičiuoti, kieksyk pačiai teko dainuoti Dainų šventėje, keblu. „Bet mažiausiai penkiose“, – šypsosi žurnalistė. Ir visi tie kartai, sako, buvo įsimintini.

Pavyzdžiui, būtent Dainų šventė vaikystėje tapo priežastimi pirmąkart aplankyti Vilnių. „Pirmoji mano Dainų šventė turbūt buvo vienas pirmųjų mano vizitų Vilniuje. Ir jis buvo visai kitoks, nei klasės ekskursija į TV bokštą ar dar kelis lankytinus objektus. Tuomet šiek tiek kitaip susipažįsti su sostine. Artimiau. Dabar galvoju, gal tada Vilnius ir tapo mano labai mylimu miestu, į kurį sugrįžusi studijų laikais jaučiausi, tarsi čia būčiau gyvenusi dešimtis metų“, – svarsto V. Andrulevičiūtė.

Tai Dainų šventės eisenos atrodė įspūdingiausiai: „Dainų šventė yra vienas didelis ir gražus nuotykis. Aišku, iš atminties nedingsta smagios eisenos iki Vingio parko. Kartais kaitriai plieskiant saulei, kartais – per balas. Bet turbūt daug ką pasako tai, jog nei eisena su šiltais tautiniais drabužiais plieskiant saulei, nei šlapi batai merkiant lietui, o galiausiai – ėjimas basomis, nė trupučio negadina pakilios šventinės nuotaikos.“

Galiausiai, vienai šventei net pasiruošti savarankiškai teko – tik pačiai išmokus repertuarą pasisekė į „Canticum novum“ būrį šventės proga įstoti.

Dainuojantys žmonės nebūna blogi

Apibendrindama Dainų šventėje patirtus įspūdžius žurnalistė tikina, kad skirtingais gyvenimo periodais šią šventę ir suvokė skirtingai. „Vaikystėje, tiesą sakant, gal net nelabai suvoki, kokio tai masto renginys, kad dainuoji didžiulei klausytojų auditorijai. Suvokimas ateina tik su laiku. Tačiau su laiku supranti ir tai, kad iš tiesų tu ne tiek dainuoji didžiulei auditorijai drauge su didžiuliu dainininkų choru, kiek visi – dainininkai ir klausytojai – yra vieninga šventės dalyvių visuma“, – įspūdžiais dalijasi V. Andrulevičiūtė.

Pasak žurnalistės, labai svarbu puoselėti tiek Dainų švenčių, tiek chorinės kultūros tradiciją: „Tokie kolektyviai ir tokie renginiai ugdo vienybės, meilės tėvynei dvasią. Kartą mano buvusio choro „Ave Vita“ vadovas Kastytis Barisas man pasakė, kad dainuojantys žmonės nebūna blogi. Jūs tik pažiūrėkit, kokios minios gerų žmonių dainuoja Dainų šventėse.“

Lietuvos šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos...“ Vilniuje skambės 2018-ųjų vasarą, birželio 30 – liepos 6 dienomis.