A. Kirkby kartu su devyniais savo kolegomis pirmadienį pradėjo labdaringą dviračių maratoną „Dviračiais už vaikus“. Dešimt „Tele2” grupės vadovų pasiryžo įveikti daugiau nei 330 kilometrų dviračiais kelyje nuo Rygos iki Vilniaus ir paaukoti pinigų „SOS Vaikų kaimui“. Prie labdaringos akcijos gali prisidėti visi norintieji – tereikia balsuoti už vieną iš dešimties dalyvių, o už kiekvieną balsą „Tele2” paaukos 50 centų „SOS Vaikų kaimui“. Balsuoti galite ČIA.
Apie iššūkius, karjeros kelią, Lietuvos išskirtumą, šeimą ir asmeninį gyvenimą – išskirtinis DELFI interviu su A. Kirkby.
Allison, jūs esate įmonės, kurios apyvarta siekia kone 3 milijardus, generalinė direktorė. Tai didžiulė atsakomybė. Kaip su ja susitvarkote?
Tiesa, tai milžiniška atsakomybė daugeliu aspektų. Vis tik „Tele2“ turi per 6 tūkst. darbuotojų ir daug puikių lyderių, kurie kartu padeda man vadovauti įmonei. Taigi visa tai – komandinių pastangų rezultatas. Viena iš mūsų, kaip įmonės, stipriųjų pusių – mūsų puoselėjamas į pergalę orientuotų žmonių ir kultūros principas. Turiu fantastišką man padedančią komandą. Itin didžiuojuosi savo artimiausia lyderystės komanda ir tuo, kaip jie kartu dirba, siekdami pakelti „Tele2“ į naują lygmenį.
Kaip atrodo viena jūsų darbo diena?
Kiekviena diena vis kitokia, bet dažniausiai į biurą atvykstu apie 8 val. ryto. Jei būnu Švedijoje, per dieną sudalyvauju keliuose susitikimuose, dažniausiai tai būna vidinių ir išorinių susitikimų mišinys. Visada stengiuosi reguliariai bendrauti su klientais, akcininkais ir pramonės ekspertais tam, kad galėčiau parsinešti įžvalgų iš išorės ir užtikrinčiau mūsų strategijų ir planų atitikimą. Dar mėgstu neformaliai šnekučiuotis su savo kolegomis „Tele2” visais organizacijos lygmenimis, kai laiką leidžiu biure tarp susitikimų. Paprastai iš biuro išeinu 18 ar 19 val., dažnai vakarieniauju su darbuotojais ar akcininkais, kai keliauju į mūsų rinkas, o tai vyksta 2/3 vakarų per savaitę.
Su kokiais iššūkiais tenka susidurti kasdien? Gal galite paminėti pavyzdį, kai teko įveikti jums pačiai sunkią problemą?
Viena iš „Tele2” vertybių – kelti iššūkius, taigi esame savo srities iššūkių kėlėjai: visi dieviname iššūkius ar problemas, kurias reikia spręsti. Atkakliai siekdami suteikti savo klientams glaudesniais ryšiais grįstą gyvenimą nuolat sau metame iššūkį ir ieškome būdų pasiūlyti nenutrūkstamą ryšį patraukliomis kainomis. Vis tik didžiausias iššūkis yra tas, kad nesame vienintelė šią paslaugą siūlanti įmonė. Štai kodėl privalome pirmauti tarp konkurentų emocinio ryšio su klientais ir kasdienių mūsų tinklų veikimo srityse. Turime tai daryti efektyviau nei visi kiti tam, kad išsaugotume ištikimybę savo, kaip iššūkių kėlėjų, pozicijoms.
Tenkantis iššūkis itin sudėtingas, o aš tapusi įmonės generaline direktore beveik pusmetį ėjau dar ir finansų direktorės pareigas. Tuo metu įmonėje vyko reikšmingų pokyčių. Man asmeniškai šis periodas buvo nelengvas, tačiau, kai tik radau puikų naująjį finansų direktorių ir kelis kitus naujuosius lyderių komandos narius, turėjusius įgūdžių ir noro man padėti, pasidarė kur kas geriau.
Jūsų karjeros kelias iš tiesų įspūdingas, įvairiose didelėse kompanijose užėmėte svarbias pareigas. Vieni karjeros siekia dėl pinigų, kiti – dėl pripažinimo ar socialinio statuso. Kas yra tas dalykas, kuriuo vedina siekėte karjeros?
Augau darbininkų klasės šeimoje Glazge, kur buvau skatinama dirbti sunkiai, nes tik taip galėjau įgyvendinti geresnio gyvenimo svajonę. Taigi visada turėjau siekti geriausių rezultatų, kad mano tėvai, mokytojai ir darbdaviai didžiuotųsi suteikę man progą mokytis, augti ir tobulėti. Taigi dabar man būnant generaline direktore niekas nepasikeitė: siekiu teigiamų pokyčių „Tele2”, kuriu vertę darbuotojams, klientams ir akcininkams.
„Tele2” dirba keliose rinkose, skirtingose šalyse. Turbūt kiekvienoje iš jų matote skirtumų. Kuo, jūsų manymu, iš kitų rinkų išsiskiria Lietuva?
Lietuva – vienintelė rinka, kurioje „Tele2“ yra pirmoje vietoje. Labai retai iššūkių kėlėjas gauna pirmąją vietą, taigi iš tikrųjų neįprasta, kad mums pavyko pasiekti šią poziciją. Kodėl esame pirmoje vietoje? Na, turime geriausią komandą Lietuvos rinkoje su išskirtiniu lyderiu Petru Masiuliu – mūsų vadovu Lietuvoje. Mūsų komanda šioje šalyje padarė didelį darbą – klientą įkurdino mūsų strategijos širdyje ir visada saugo ištikimybę „Tele2“, kaip iššūkių kėlėjo, dvasiai.
Jums teko gyventi Rumunijoje. Kaip šiandienės Europos kontekste matote posovietines šalis? Kokias problemas jose įžvelgiate?
Man patiko gyvenimo Rumunijoje ir darbo Balkanų regione patirtis dešimtojo dešimtmečio viduryje. Dabar, kai jau esu praleidusi laiko mūsų rinkose Baltijos šalyse ir Kazachstane, patiriu tą patį pasididžiavimo, lojalumo ir pagarbos mūsų darbuotojams šiose rinkose jausmą, kurį mačiau Rumunijoje. Vis dėlto gyvenimas šiose rinkose kur kas geresnis nei dešimtojo dešimtmečio Bukarešte ar Sofijoje, nes valdžia suvokė būtinybę siekti kur kas didesnio skaidrumo, tvarkosi su įsidarbinimo per pažintis ir korupcijos problemomis, siekdamos tarptautinių investicijų, kurios būtinos šioms šalims ir jų gyventojams judėti į priekį.
Jums tenka artimai pažinti nemažai šalių kultūrų. Kuo vienos šalys galėtų pasimokyti iš kitų? Lietuvoje skandinaviškas gyvenimo modelis yra siekiamybė, kaip jūs vertinate jį?
Šiaurietiškas gyvenimo būdas – tai viena iš priežasčių, paskatinusių mane persikelti į Švediją. Gyvenimo ir darbo balansas Šiaurės Europos šalyse kur kas geresnis. Mityba ir įprotis laiką leisti gryname ore užtikrina kur kas sveikesnį gyvenimo būdą nei Jungtinėje Karalystėje (JK). Man visada patiko skandinaviško dizaino paprastumas ir funkcionalumas.
Yra posakis „susirask mėgstamą darbą ir jums niekada nereikės dirbti“. Ar galite pasakyti, kad dirbate mėgstamą darbą?
Iš tikrųjų mėgstu savo darbą. Man patinka dirbti į klientą nukreiptame versle su stipriomis vertybėmis ir stipriais prekių ženklais. Kelia džiaugsmą ir teikia pasitenkinimą darbas tokioje įmonėje kaip „Tele2“, kuri veiklą vykdo skirtingose rinkose ir kurioje nuolat vyksta pokyčių. Turiu priklausomybę pokyčiams, ją turi ir „Tele2” – mes mėgstame keistis! Dar suartėjau su „Tele2” žmonėmis, kultūra ir atmosfera.
Lietuvoje dar egzistuoja mąstymas, kad reikia pasirinkti arba karjerą, arba šeimą, asmeninį gyvenimą. Kiek asmeninio gyvenimo lieka tokio lygio vadovės kasdienybėje?
Mano šeima gyvena JK, todėl kiekvieną savaitę ten vykstu. Taigi darbo savaitę dažniausiai esu viena ir galiu visą dėmesį sutelkti į darbą. Kai savaitgaliais vykstu į JK, visą dėmesį nukreipiu į šeimą. Toks ritmas sukuria tinkamą gyvenimo ir darbo balansą – savaitgaliais stengiuosi visiškai atsiriboti nuo darbo, bendrauju su draugais, dirbančiais visiškai kitose srityse, taigi labai retai kada kalbu apie darbinius reikalus.
Panašu, kad mėgstate iššūkius ne tik darbe, bet ir gyvenime. Daugiau nei 300 kilometrų dviračiu per tris dienas jūsų neišgąsdino?
Tiesa, tai ilgas atstumas, bet man patinka iššūkiai. Esu dviračiu važiavusi ir anksčiau. Įveikiau kelią nuo Londono iki Paryžiaus, važiavau iš Nikaragvos į Panamą, iš Vietnamo į Kambodžą, dalyvavau Londono maratone. Taigi turėdama patirties, energijos, pasitelkusi lyderių komandos konkuravimo dvasią ir, žinoma, faktą, kad renkame pinigus paramos fondui „SOS vaikų kaimai“ Lietuvoje ir Latvijoje, padarysiu viską, ko tik prireiks, kad pasiekčiau finišo liniją.
Esate kilusi iš Glazgo. Kokia buvo jūsų vaikystė? Apie ką svajojote, kokius tikslus buvote sau išsikėlusi paauglystėje?
Mano vaikystė buvo puiki. Augau darbininkų klasės šeimoje Glazge ir labai anksti atradau aistrą skaityti ir svajoti apie didelius ateityje manęs laukiančius nuotykius. Būdama vos 12 metų pradėjau uždirbti pinigus. Eidavau nuo durų iki durų, prekiaudavau grietinėle iš kaimynystėje buvusios pieno produktų parduotuvės. Dar būdama maža supratau, kad turiu tapti finansiškai nepriklausoma, jei noriu pasiekti geresnio gyvenimo svajonę. Mokykloje taip pat labai stengiausi ir buvau ambicinga, nes geras išsilavinimas padeda siekti geros karjeros.
Kokius įdomiausius darbus yra tekę dirbti gyvenime?
Neskaitant generalinio direktoriaus pareigų „Tele2“, kurios yra nuostabiausias darbas, kokį tik esu turėjusi, paminėčiau „Procter & Gamble“. 20 metų praleidau ‚Procter & Gamble“, kur man teko skirtingi darbiniai vaidmenys. Labiausiai džiugino vadovavimas „Procter & Gamble Salon Professional“ grožio prekių ženklams „Wella“, „Sassoon“ ir „Sebastian“. Tai buvo puiku, nes teko bendrauti ir dirbti su itin kūrybingais žmonėmis iš plaukų priežiūros ir mados pramonės. Dar galiu paminėti nuostabų laiką, kurį praleidau posovietiniuose Balkanuose, kai gyvenau Bukarešte ir Rumunijoje dešimtojo dešimtmečio viduryje ir dirbau Balkanų regione.
Koks jūsų didžiausias iššūkis gyvenime, kurį pavyko įveikti?
Mano tėtis netikėtai mirė, kai man buvo 17 m., tuo metu turėjau stoti į universitetą. Taigi teko iš naujo apsvarstyti studijų universitete klausimą, nes mano mamai būtų buvę sudėtinga mane remti finansiškai. Iškėliau sau tikslą susirasti darbą, kuris man suteiktų galimybę studijuoti, dirbti ir užsidirbti tuo pačiu metu. Laimei, pavyko rasti tokį „The Scottish Whisky“ pramonėje, kur buvau apmokyta dirbti apskaitos srityje. Visa kita – istorija.
Įsivaizduokite, kad galite sau dvidešimtmetei duoti patarimą. Koks jis būtų?
Išnaudoti kiekvieną tau siųstą galimybę, ypač prieš susituokiant ir sukuriant šeimą. Niekada nedirbti įmonėje dėl pareigų ar atlyginimo – rinktis įmonę, įvertinus ten dirbančius žmonės ir puoselėjamas vertybes.
Ačiū už pokalbį.