Jau maždaug po mėnesio „Lietuvos energija“ pradėjo vidaus auditą dėl Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos vadovo ir buvusio prezidentės patarėjo Nerijaus Rasburskio ryšių su įmone „AF-Consult“, kurią jis pats pardavė suomiams maždaug prieš 10 metų ir kuri dabar už milijonus teikia konsultacines paslaugas Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms.
Pasirodo, abu šie asmenys ir jų istorijos gali būti glaudžiai susijusios. Ne vieno gerai su energetika susipažinusio eksperto ar politiko teigimu, šie asmenys galėjo būti pilkieji energetikos kardinolai.
Apie tai gegužę mįslingai buvo užsiminęs ir premjeras, kai per Vyriausybės valandą Seime pareiškė, kad eliminuoti „Danpower“ siekė „grupė draugų“, kurioje yra buvę Vyriausybės patarėjai, „Lietuvos energija“, specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Taip pat jis teigė, kad „Lietuvos energijos“ vystomi kogeneracinių jėgainių projektai Vilniuje ir Kaune yra korupciniai, nuodijantys žmones ir abejotinos reikšmės, o kitiems energijos gamintojams galėjo būti trukdoma vystyti savo elektrines.
Dėl kliūčių viena iš premjero minimų gamintojų – bendrovė „Foksita“ jau laimėjo ne vieną teismą, o su „Danpower Baltic“ Energetikos ministerija pasirašė taikos sutartį už tai, kad įmonė atsisakytų milijoninių ieškinių dėl trukdžių vystyti elektrinių projektus Vilniuje ir Kaune.
Tačiau įvairūs dokumentai, pokalbiai su Seimo nariais, ministrais rodo, kad už planų trukdyti aukciono laimėtojams ir „stumti“ „Lietuvos energijos“ projektus galėjo stovėti du pilkieji energetikos kardinolai – Nerijus Rasburskis ir buvęs A. Butkevičiaus bei S. Skvernelio patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius, nuo 2013 m. iki 2017 m. liepos taip pat buvęs ir „Lietuvos energijos“ stebėtojų valdybos nariu.
Atleido, nes galimai teikė klaidingą informaciją premjerui, veikdamas kartu su prezidentės patarėju
„Radome informacijos ir faktinių aplinkybių, kad patarėjas darė ir įgyvendino nevyriausybinius sprendimus ir vykdė ne tam tikrus Vyriausybės vadovo pavedimus, bet užsiiminėjo kitais dalykais, t. y. turėjo savarankiškų interesų ir juos vykdė, kaip paskui paaiškėjo, ne visai priimtinais metodais“, – DELFI apie T. Garasimavičiaus atleidimo priežastis sakė S. Skvernelis.
Paklaustas, ar T. Garasimavičius galėjo atstovauti „Lietuvos energijos“ interesus, kadangi buvo šios bendrovės stebėtojų tarybos narys, premjeras teigė, kad yra pagrindo taip manyti, tačiau mano, kad tai buvo ne būtent „Lietuvos energijos“, bet atskirų žmonių interesai.
Jis užsiminė, kad patarėjas galėjo daryti spaudimą Energetikos ir Aplinkos ministerijoms ir riboti tam tikros informacijos pateikimą apie energetikos projektus tiek jam, tiek buvusiam ministrui pirmininkui A. Butkevičiui. Dėl to, anot premjero, veikiausia bus pradėti tarnybiniai patikrinimai šiose dvejose ministerijose.
Apie tai 2017 m. „Kauno dienai“ yra užsiminęs ir pats A. Butkevičius, paklaustas kodėl Vyriausybė pritarė Kauno kogeneracinės statybai, jei Europos Komisijos ekspertai yra pasakę, kad ši elektrinė Lietuvai yra perteklinė dėl nepakankamo komunalinių atliekų kiekio.
„Buvo sudaryta komisija, dirbo specialistai, buvęs prezidentės patarėjas. Ir ne man patarinėjo – jie priiminėjo sprendimus“, – sakė A. Butkevičius.
Paprašytas patikslinti, ar tikrai kalbama ir apie buvusį prezidentės patarėją N. Rasburskį, A. Butkevičius pakartojo: „Taip, taip, kuris dabar „Lietuvos energijoje“, savarankiškai priima tuos sprendimus… Ir kuris atsakingas už kogeneracines jėgaines“, rašyta „Kauno dienoje“.
Tačiau DELFI susisiekus su A. Butkevičiumi jis jau kalbėjo kiek kitaip: „Galiu plačiau paaiškinti. Žinau, man skambino (žurnalistai – DELFI), aš gal tada buvau užsienyje. Jie (turi omenyje T. Garasimavičių ir N. Rasburskį) nedarė įtakos sprendimų priėmimui, bet jie ruošė visą medžiagą, dalyvavo medžiagos rinkime dėl kogeneracinių elektrinių statybos.“
Taip pat jis teigė neabejojantis T. Garasimavičiaus kompetencija ir teigė, kad S. Skvernelio sprendimas atleisti patarėją gerokai nustebino.
„Man tai buvo staigmena, aš paskambinau jam ir uždaviau klausimą, dėl ko jis buvo atleistas, nes man labai rūpėjo, ar tikrai nepadarė tam tikrų nusižengimų, ar galėjo būti taip, kad kažkokia informacija, man būnant pirmininku, buvo pateikta man ar premjerui (turi omenyje S. Skvernelį – DELFI) neteisinga. Aš juo pasitikėjau ir, noriu pasakyti, šiuo metu visiškai pasitikiu, nes aš jį laikau padoriu ir labai kompetentingu žmogumi energetikos srityje, už kurią jis buvo atsakingas.
Tikrai kalbėjau ir su premjeru, premjeras man pasakė, kad ponas T. Garasimavičius pateikė klaidingą informaciją dėl surenkamų atliekų Lietuvoje ir ta informacija taip pat buvo teikiama neteisinga ir man būnant premjeru.
Tačiau S. Skverneliui atrodo kitaip. Jis svarsto, kad vedini asmeninių interesų T. Garasimavičius ir N. Rasburskis galėjo proteguoti „Lietuvos energijos“ projektus, tuo metu trukdant kitiems projektams, mat jie sudarytų „Lietuvos energijos“ projektams konkurenciją.
Be to, pačiam premjerui keistai pasirodė ir tas faktas, kad N. Rasburskis, nė nepraėjus 12 mėnesių vadinamojo „ataušimo“ laikotarpiui pagal Valstybės tarnybos įstatymą, labai greit po darbo Prezidentūroje pradėjo eiti Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos vadovo pareigas.
„Galiu daryti tik prielaidą, kad jis buvo deleguotas su konkrečia užduotimi įgyvendinti konkrečius sprendimus, o kaip jis įgyvendina juos, tai, vėlgi, dabar yra galutiniai neskundžiami teismo sprendimai, ir ne vienos įmonės atžvilgiu. Ir, kaip minėjau, yra abejonių dėl atliekų kiekio, įvairiausių sąmatų, galiausiai yra pareikšta abejonių dėl sąsajų su anksčiau jo turėtomis įmonėmis“, – DELFI sakė premjeras.
„Lietuvos energijoje“ gegužės pradžioje išties buvo pradėtas vidinis tyrimas dėl N. Rasburskio ryšių su konsultacine bendrove „AF-Consult“, kuri ilgus metus „Termosistemų projektai“ pavadinimu priklausė pačiam N. Rasburskiui.
„Registrų centro“ duomenimis, 2008 m. rugsėjį įmonė buvo parduota Švedijos kapitalo įmonei ir pervadinta į „AF-Consult“, tačiau N. Rasburskis nuo 2008 m. spalio toliau dirbo grupėje kaip samdomas darbuotojas.
Šiuo metu ši įmonė Vilniaus ir Kauno kogeneracinių projektuose teikia konsultacijas už milijonus eurų.
Tiesa, penktadienį „Lietuvos energija“ išplatino pranešimą, kad vidiniai tyrimai dėl kogeneracinių ir N. Rasburskio ryšių su „AF-Consult“ baigti, pažeidimų nenustatyta.
Laimėjo aukcioną, bet nelaimėjo
S. Skvernelis taip pat užsiminė, kad proteguojant šiuos „Lietuvos energijos“ projektus galėjo būti siekta pašalinti kitus konkurentus. Tokiais konkurentais tapo 2013 m. aukcioną dėl skatinamojo tarifo biomasei laimėjusios įmonės.
2012 m. Lietuva apsisprendė, kad rems atsinaujinančią energetiką, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje kaip vieną iš prioritetų elektros gamyboje nurodę atsinaujinančius išteklius, pirmenybę teikiant biomasę naudojančioms kogeneracinėms elektrinėms.
Strategijoje skelbiama, kad iki 2020 metų valstybė sudarys prielaidas iki 355 MW padidinti biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią.
Jau 2013 m. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vykdė skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną biomasės elektrinėms, kurių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW. Šiuo skatinamuoju tarifu valstybė įsipareigojo iš laimėjusių įmonių vystomų elektrinių elektrą pirkti didesne nei rinkos kaina, taip remdama atsinaujinančią energetiką.
Laimėtojais pripažinti gamintojai, pasiūlę mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą, kuris jiems bus taikomas 12 metų nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
Birželio 20 d. paskelbta, kad aukcioną laimėjo 5 projektai.
Tačiau jau netrukus 2013 m. liepos 2 d. Seime buvo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, sumažinusios skatinamąją įrengtą suminę galią nuo prieš tai numatytų 355 MW iki 105 MW, taigi aukcioną laimėjusios įmonės pakibo ore.
Šias pataisas parengė Energetikos ministerija, kurioje vienas iš siūlymų buvo nustatyti kvotą iki 200 MW. Tačiau pastarasis straipsnis buvo pakoreguotas Seimo Ekonomikos komiteto vieno iš narių A. Skardžiaus siūlymu mažinti kvotą iki 105 MW. Tam Ekonomikos komitetas pritarė. Būtent šis skaičius atsirado galutiniame projekte.
Taigi išėjo taip, kad iki tol išduoti skatinamieji leidimai gaminti ir plėtoti jau sudarė 88,75 MW kvotą, todėl pridėjus skatinimo kvotų paskirstymo aukcionu išdalintą 41,09 MW kvotą, įstatymo tikslas buvo viršytas beveik 24 proc. A. Skardžiui toks siūlymas galėjo būti naudingas dėl to, kad sumažinus suminę kvotą nuo 355 iki 105 MW biomasės segmente, kituose segmentuose, pavyzdžiui, vėjo ar saulės, kur A. Skardžius turi interesų, ji galėjo būti padidinta. Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pažymėjo, kad nustačius kvotą biokurui, lygią 105 MW, kitoms technologijoms – vėjui ir saulei, jos vis dėlto nebuvo padidintos.
Tuometinio Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Žemaitaitis tuo metu siūlė kvotą padidinti ne iki 355 MW, kaip buvo numatyta strategijoje, ne iki 105 MW, kaip siūlė A. Skardžius, bet iki 140 MW, o lapkritį jis užregistravo dar vieną siūlymą – didinti kvotą iki 200 MW, kaip pradiniame variante ir siūlė Vyriausybė kartu su Energetikos ministerija.
Tuo metu R. Žemaitaitis prisimena, kad šie siūlymai sulaukė T. Garasimavičiaus pykčio.
„Pamenu, kaip Ekonomikos komitete jis mane labai stipriai puolė, kaip drįstu teikti tokį projektą, kad mane „atiduos“ STT dėl korupcinio pobūdžio. Aš su juo ginčijausi, sakiau, kad kuo daugiau į rinką įleisime gamintojų, tuo mums nuo to geriau. Man buvo labai keista, kada kvota buvo sumažinta iki 105 MW, tačiau mano siūlymais T. Garasimavičius ir netgi tuometinis premjeras A. Butkevičius buvo labai nepatenkinti. Jie kaip reikiant spaudė, netgi liepė atsiimti projektą, kuriuo siūliau suminę dalią padidinti iki 200 MW“, – sakė R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis prisimena, kad apskritai biokuro sritimi ir viskuo, kas su ja susiję, T. Garasimavičius ypač domėjosi.
„Seime kartais mes nesuprasdavome kam kas atstovauja, ypač dėl atsinaujinančios energetikos. Atrodo, lyg pasiūlymai geri, lyg atitiktų bendrą energetikos dėsnį, bet kažkodėl iš Vyriausybės išeidavo priešingi pasiūlymai.
Kitas dalykas – tų pačių saulės leidimų buvo pasirašyta 3 kartus daugiau, nei buvo kvota, bet kažkodėl ministerija ir Vyriausybė dėl to nieko nedarė, viskas buvo palikta Seimui“, – sakė R. Žemaitaitis.
2014 m. naujas žaidėjas – „Lietuvos energija“
2014 m. gegužės 28 d. A. Butkevičiaus Vyriausybė įtraukė dar vieną žaidėją tarp šilumos ir elektros gamintojų – „Lietuvos energiją“, paskelbusi nutarimą, kad įmonė įgyvendintų projektus, steigiant Vilniaus ir Kauno kogeneracines elektrines.
Vyriausybės nutarimu pripažinta, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinės yra ekonomiškai svarbūs Lietuvai projektai, kurie turi būti įgyvendinti ne vėliau iki 2020 m., o abu projektai turi būti įsteigti ne mažiau 51 procentą akcijų suteikiant valstybės valdomai bendrovei – „Lietuvos energijai“.
„Manyčiau, kad T. Garasimavičius norėjo, kad visus pinigus pasiimtų „Lietuvos energija“, o privatininkai nedalyvautų šiame procese. Jei privatininkai nedalyvauja, tai „Lietuvos energija“ ir jis gauna absoliučią galią valdžiai“, – pastebi R. Žemaitaitis.
Svarbu, kad šiose dviejose elektrinėse ketinama deginti ne tik biokurą, bet ir atliekas, iš jų išgaunant energiją ir šilumą.
Tokią atliekų deginimo elektrinę Lietuva jau turi Klaipėdoje. Ten pagrindinė akcininkė yra Suomijos kapitalo įmonė „Fortum Heat Lietuva“, valdanti 95 proc. akcijų. Likusios akcijos priklauso „Klaipėdos energijai“.
2014 m. ši bendrovė laimėjo ir partnerio konkursą Kauno kogeneracinės projekte.
Taigi šie „Lietuvos energijos“ vystomi projektai tapo konkurentais šilumos ūkyje aukcioną laimėjusiems projektams, lygiai taip pat laimėjusios įmonės dėl savo skatinamojo tarifo tapo konkurentės „Lietuvos energijai“, mat keturi iš penkių aukciono laimėtojų projektai turėjo būti vystomi būtent Vilniuje ir Kaune.
Kol aukciono laimėjusios įmonės strigo, „Lietuvos energijos“ projektai sėkmingai judėjo į priekį
Kai „Lietuvos energijos“ projektai buvo pripažinti ekonomiškai svarbiais Lietuvai, kitoms aukcioną dėl skatinamojo tarifo laimėjusioms įmonėms pagaliai kišti į ratus buvo pradėti dar labiau.
Tokį įspūdį susidarė ir buvęs Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininkas, dabar Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
„2013 m. viduryje aukcione, kurį organizavo VKEKK, laimėjo 5 projektai. Taigi jie gavo leidimus vystyti tuos projektus, ir tada 2014 m. viduryje Vyriausybė priėmė nutarimą, kad ji taip pat vysto du kogeneracinių elektrinių projektus, ir taip pat Kaune ir Vilniuje.
Tada šiems penkiems projektams prasidėjo administracinės, procesinės, procedūrinės nelaimės, visokie siurpriziniai reikalavimai, nors patyrę žmonės juos darė. Prasidėjo stabdymai, begalinės teismų karuselės.
Dar šių metų pradžioje, gal sausio mėnesį, „Foksita“ kreipėsi, sakė: mes jau keturis teismus laimėjome, ir tuoj penktą laimėsime, ir tuo metu Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) vis tiek atsisako išduoti leidimą.
Ką tuo noriu pasakyti, susidaro vaizdas, kad buvo sudaromi patys įvairiausi administraciniai trukdžiai, kurių kituose projektuose kažkaip nebūdavo, lygiai taip pat kaip jų nebūdavo pačiuose valstybiniuose projektuose (turi omenyje „Lietuvos energijos“ kogeneracinių projektus – DELFI). Privatūs stabdomi, valstybiniai – praeina toliau. Net toks epizodas yra šitoje istorijoje“, – sako V. Poderys.
Paklaustas, kam tai galėjo būti naudinga, V. Poderys tiesiogiai neatsakė, bet atsargiai užsiminė: „Vienas iš interesų, bent Kauno atveju, turbūt labai paprastas, kadangi kogeneracinė gamina ir elektrą, ir šilumą, todėl šilumos atveju Kauno kogeneracinei „neužtektų vietos“, jeigu dar būtų ir kiti projektai – „Foksitos“, „Danpower“. Taigi jai nebeužtektų vietos, ji negalėtų konkuruoti šilumos kaina Kaune.
Kol „Lietuvos energijos“ vystomi kogeneracinių projektai judėjo į priekį, kadangi minėtu Vyriausybės nutarimu buvo pavesta pavaldžioms institucijoms ir įstaigoms nagrinėti dokumentus, susijusius su elektrinių įgyvendinimu, prioritetine tvarka, užtikrinant sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą, aukciono laimėtojai susidūrė su įvairiausiomis kliūtimis, kol galutinai atsitrenkė į sieną.
Galiausiai dėl įvairių pažeidimų 2015 m. balandžio 2 d. Energetikos ministerija sustabdė leidimo plėtoti projektus įmonėms – „SSPC-Vilnius“ (akcininkai – „Litvalda“ (akcijos priklauso Augustinui Rakauskui, Dalei Rakauskienei ir Agnietei Pitkauskienei) ir „SSPC“ (visų akcijų savininkas – Artūras Rakauskas), „SSPC-Taika“ (dabar – „Danpower Baltic Taika“), „Eurovistos servisas“, kurios pagrindinis akcininkas – Dainius Jurėnas.
Įmonei „GECO-Taika“, kurios visos akcijos priklauso vieninteliam akcininkui „Danpower Baltic“, leidimas plėtoti nebuvo sustabdytas, tačiau ministerija informavo, kad projektui nebus taikomas skatinamasis tarifas, kadangi pasiekta 105 MW kvota biokurui.
Dėl „Foksitos“ (akcininkai – „Aliases LTD“, registruota Kipre, „Šiaulių banko investicijų valdymas“ ir Algimantas V. Stasiukynas) buvo priimti įmonei nepalankūs sprendimai iš Valstybinės energetikos inspekcijos. Pažymėtina, kad pastarosios atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šių metų balandį galutinai priėmė „Foksitai“ palankų sprendimą ginče su inspekcija.
Šią informaciją patvirtino Energetikos ministro Ž. Vaičiūno atstovė spaudai A. Vernickaitė.
Teismų procesuose buvo įklimpę ir su „Danpower“ susiję projektai. Kaip rašė BNS, šių metų sausį teismas galutine nutartimi buvo nustatęs, kad Energetikos ministerija neteisėtai sustabdė „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje, taigi šių metų gegužę nesutarimai tarp valstybės ir bendrovės buvo baigti pasirašius taikos sutartį.
Ja bendrovei grąžintas skatinamasis tarifas elektrinei Kaune, mat toliau vystyti Vilniaus projektą bendrovė atsisakė.
Pažymėtina, kad pretenzijas šioje byloje dėl taikos sutarties buvo pareiškusi ir „Lietuvos energijos“ kartu su „Fortum Heat Lietuva“ valdoma Kauno kogeneracinė jėgainė, nes skatinamojo tarifo grąžinimas bendrovei „gali tiesiogiai pakenkti Kauno kogeneracinei jėgainei, kuri pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu“.
„Lietuvos energijos“ ir N. Rasburskio versija
DELFI ne kartą bandė susisiekti per „Lietuvos energiją“ su N. Rasburskiu, tačiau gaudavo neigiamą atsakymą ir prašymą rašyti klausimus pačiai „Lietuvos energijai“.
Per kitus šaltinius pavykus susisiekti su N. Rasburskiu asmeniškai, jis mielai sutiko susitikti pasikalbėti, tačiau paprašė suderinti darbotvarkę su „Lietuvos energijos“ komunikacijos skyriumi. Tačiau įmonė atsisakė derinti susitikimą ir paprašė klausimų raštu.
Atsakymus „Lietuvos energija“ atsiuntė tiek pakomentavusi pati, tiek N. Rasburskio žodžiais ir prašė juos pateikti pilna apimtimi. DELFI juos pateikia teksto apačioje. Visi klausimai buvo adresuoti N. Rasburskiui.
1. Premjeras, kalbėdamas apie „grupę draugų“, atskleidė, jog neva vieni iš tų asmenų – Jūs ir buvęs A. Butkevičiaus ir S. Skvernelio energetikos patarėjas T. Garasimavičius. T. Garasimavičius kovą buvo atleistas. Taip pat jis teigė, kad gali būti, jog Jūs buvote deleguotas su konkrečia užduotimi įgyvendinti konkrečią užduotį „stumiant“ kogeneracinių projektus, mat yra daug abejonių dėl įvairiausių sąmatų, atliekų kiekio ir pan., be to, galėjote prisidėti siekiant eliminuoti „Danpower“ ir kitas įmones. Visa medžiaga perduota STT ir Generalinei prokoratūrai.
Kodėl premjeras mini Jus, sakydamas, kad galimai protegavote kogeneracinių projektus, kliudant kitiems 2013 m. biokuro aukcioną laimėjusiems dalyviams? Ką apie tai manote?
Atsako „Lietuvos energija“: UAB „Lietuvos energija“ kogeneracinių projektų tarnybos vadovas N. Rasburskis nesiima komentuoti viešų valstybės pareigūnų pasisakymų.
3. Kokie Jūsų ryšiai su T. Garasimavičiumi?
Atsako Nerijus Rasburskis: Iki darbo LR Prezidentūroje nebuvome pažįstami. Darbo LR Prezidentūroje metu, remiantis savo darbo pobūdžiu, teko bendrauti su daugeliu valstybės pareigūnų, taip pat ir su tuometiniais Ministro pirmininko patarėjais. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas buvo viena iš darbo dalių. Dirbant „Lietuvos energijoje“ taip tenka bendrauti su daugelio institucijų ir ministerijų pareigūnais, tame tarpe ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės tarnautojais.
4. Taip pat A. Butkevičius žiniasklaidai yra sakęs, kad kartu su buvusiu patarėju energetikai T. Garasimavičiumi ne patarinėjote, o priiminėjote sprendimus, susijusius su kogeneracinėmis elektrinėmis, tą teigė ir kiti šaltiniai. Kodėl Jums buvo taip aktualu, kad atsirastų dvi kogeneracinės, kurių vadovu paskui ir tapote?
Atsako „Lietuvos energija“: UAB „Lietuvos energija“ kogeneracinių projektų tarnybos vadovas N. Rasburskis negali pakomentuoti, kodėl vieni ar kiti Seimo nariai turi vienokius ar kitokius vertinimus.
5. Kaip pavyko gauti „Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos“ vadovo vietą, nepraėjus 12 mėnesių vadinamajam ataušimo laikotarpiui po darbo Prezidentūroje pagal Valstybės tarnybos įstatymą?
Atsako „Lietuvos energija“: Technologijos mokslų daktaras (energetikos ir termoinžinerijos sritis) Nerijus Rasburskis, turintis daugiau kaip 15 metų praktinės darbo patirties buvo pakviestas dirbti Kogeneracinių jėgainių projektų tarnyboje nuo 2015 m. sausio mėn.
2013–2014 m. rugpjūčio mėn. Dr. N. Rasburskis dirbo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Ekonominės ir socialinės politikos grupėje patarėju. Remiantis turimais dokumentais ir atliktu vidiniu tyrimu, jo darbas nebuvo susijęs nei su „Lietuvos energija“ veiklos priežiūra ir kontrole, taip pat jis nedalyvavo svarstant ar priimant palankius įmonei sprendimus.
„Lietuvos energija“, UAB nori pabrėžti, jog Dr. N. Rasburskio profesinė veikla tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dar nuo 1999 metų susijusi su energetikos sektoriaus planavimu, jo efektyvinimu, aplinkosaugos priemonių diegimu, biokuro katilinių ir kogeneracinių jėgainių plėtros centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje tyrimais, galimybių studijomis ir fiziniu projektų realizavimu, todėl neturime jokių abejonių dėl tinkamos kompetencijos profesionalo pritraukimo į savo komandą objektyvumo.
6. 2014 m. gegužės 28 d. Vyriausybės nutarimu buvo nuspręsta, kad vykdytojas, t. y. „Lietuvos energija“ elektrinių projektus įgyvendintų siekdama panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Kaip atsitiko taip, kad ES paramos projektas negavo? Turiu omenyje, kaip atsitiko taip, kad būtent Kauno kogeneracinės projektas negavo ES paramos?
Atsako „Lietuvos energija“: Kauno kogeneracinės jėgainės investicinis projektas negali pretenduoti į ES paramą remiantis ES paramos skyrimo taisyklėmis, nes statomoje jėgainėje bus bendro deginimo įrenginys, kuriame naudinga šilumos ir elektros energija bus paverčiamos ne tik komunalinės atliekos, bet taip pat ir nepavojingos pramoninės atliekos bei vandenvalos įrenginiuose susidarantis dumblas.
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus išskirtinai naudojamos tik komunalinės atliekos, todėl ES parama jam galima ir bus naudojama.
7. Kodėl Kauno kogeneracinės projekto neatsisakyta ar jis nepakoreguotas, jei EK yra ne kartą pasakiusi, kad pastačius dvi kogeneracines gali būti sukurti pertekliniai pajėgumai, todėl tai rizikinga finansiškai, o atliekų – gali nepakakti?
Atsako „Lietuvos energija“: Europos Komisija niekada nėra pareiškusi jokios oficialios pozicijos, kurioje būtų kritikuoti strateginiai ir Lietuvai svarbūs kogeneracinių jėgainių projektai.
LR aplinkos ministerija taip pat yra pareiškusi, jog atliekų kogeneracinėms jėgainėms pilnai pakaks mažiausiai iki 2030 metų.
EK yra oficialiai paskelbusi sprendimą, kuriuo suteikta teisė įgyvendinti Kauno kogeneracinės jėgainės projektą kartu su Fortum (byla M.7745)5.
8. Jeigu „Lietuvos energijai“ reikėjo bazinio šilumos gamintojo, nustatančio patraukliausias kainas ir užkeliančio konkurencinę kartelę kitiems gamintojams, ar nebūtų užtekę vietoje Kauno kogeneracinės elektrinės statymo įsigyti Kaune vieną iš dabar esančių šilumos gamintojų?
Atsako „Lietuvos energija“: Mažiausia šilumos kaina, o tuo pačiu ir tarša aplinkai užtikrinama panaudojant gyventojų atliekas, kurios lieka po rūšiavimo ir pakartotino panaudojimo, vietoje jų „laidojimo“ sąvartynuose. Atliekas deginti standartinėse biokuro katilinėse ar elektrinėse, kuriose nėra aukščiausius aplinkosaugos standartus užtikrinančių valymo įrenginių, griežtai draudžiama tiek Lietuvos ir ES teisės aktais.
Atliekas „laidojant“ sąvartynuose yra sumokamas taip vadinamas sąvartyno vartų mokestis, todėl jas priimant jėgainėje taip pat mažinamos sąnaudos, skirtingai nei įsigyjant biokurą, kurio kaina kiekvienais metais tik didėja. Įprastai atliekas naudojančiose jėgainėse atliekų pavertimo naudinga energija kaina, lyginant su šalinimu sąvartynuose, būna apie du kartus mažesnė, todėl Kauno regiono gyventojai ir įmonės per metus galėtų sutaupyti apie 12 mln. eurų.
Žiedinės ekonomikos principas, kai atliekos paverčiamos visuomenei naudinga energija: šiluma ir elektra, yra vienas pažangiausių energetinio efektyvumo ir didmiesčių aplinkosauginių problemų sprendimo būdų. Tai daro be išimties visos pažangios ES valstybės: Vokietija, Austrija, Čekija, Danija, Švedija, Suomija ir kt.
9. Kaip galėtumėte pakomentuoti vidinį tyrimą dėl Jūsų ryšių su „AF-Consult“. Ilgus metus buvote vienas iš „Termosistemų projektai“ akcininkų, kol 2008 m. rugsėjį pardavėte ją suomiams ir ji buvo pervadinta į „AF-Consult“. Kodėl Jums mesti tokie įtarimai?
Atsako „Lietuvos energija“: „Lietuvos energija“ atliko Vilniuje ir Kaune statomų kogeneracinių jėgainių pirkimo procedūrų ir interesų konflikto rizikų vertinimus. Per šiuos patikrinimus nebuvo rasta jokių faktinių duomenų, kurie leistų abejoti projektų skaidrumu, ar juos įgyvendinančia specialistų komanda.
Vidiniai patikrinimai buvo pradėti siekiant išsklaidyti abejones viešai išsakytas T. Dapkaus laidoje. Skaidrumas yra vienas iš svarbiausių „Lietuvos energijos“ prioritetų, todėl buvo imtasi operatyvių vidinių veiksmų, kad mestas šešėlis būtų išsklaidytas. Vidaus audito ir Prevencijos tarnybos išvados dar kartą konstatavo, kad pagrindo abejoti projektų skaidrumu ar komanda nėra.
Vidaus audito metu nustatyta, kad konsultacinių paslaugų pirkimai atlikti laikantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, užtikrinančių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą.
Atsako Nerijus Rasburskis: Prieš 10 metų UAB „Termosistemų projektai“, kurioje N. Rasburskis turėjo 65 proc. akcijų, buvo parduota ne Suomijos, o Švedijos kapitalo, daugiau kaip 100 metų istorijos skaičiuojančiai ir vienai didžiausių Europoje įmonių grupės AF (http://www.afconsult.com/) įmonei, esančiai Suomijoje AF-Consult Ltd. N. Rasburskis nuo 2008 metų spalio mėn. buvo samdomas AF grupės įmonės darbuotojas.
10. Ar tiesa, kad „Fortum Heat Lietuva“ Klaipėdoje taip pat nusamdė „AF-Consult“? Kokie Jūsų ryšiai su „Fortum Heat Lietuva“?
Atsako „Lietuvos energija“: „Lietuvos energija“ negali komentuoti kitų subjektų verslo santykių.
Atsako Nerijus Rasburskis: N. Rasburskis jokių kitų ryšių, išskyrus profesinius darbinius, su „Fortum Heat Lietuva“ neturi ir neturėjo.
11. Už kokias sumas „AF-Consult“ atliks techninę priežiūrą Vilniaus ir Kauno kogeneracinių projektuose?
Atsako „Lietuvos energija“: Žemiau pridedame nuorodas į viešųjų pirkimų portalą, kuriame pateiktos atliktų viešųjų pirkimų ataskaitos. Pirkimai vykdyti atviro tarptautinio pirkimo būdu, buvo sulaukta daugiau kaip vieno įpareigojančio pasiūlymo suteikti paslaugas ir nei vienas iš pirkimų nebuvo apskųstas jų dalyvių. Pažymėtina, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektuose techninių konsultacijų apimtys, pobūdis ir atsakomybės yra skirtingos.
Techninė priežiūra reglamentuojama pagal Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus yra tik viena iš daugelio konsultantų teikiamų paslaugų įsigytų šiais atvirais tarptautiniais pirkimais pvz. Kauno projekte konsultantas atlieka ir jėgainės projektavimo darbus, kai tuo tarpu Vilniaus projekte projektavimo darbai atliekami rangovų, statančių jėgainę „iki rakto“ principu.
Kauno projekto konsultacinės paslaugos:
http://mw.eviesiejipirkimai.lt/vpm/vpt_pub_n7_vppa_print_forma_1_3.asp?DOK_ID=2003468683
Vilniaus projekto konsultacinės paslaugos:
http://mw.eviesiejipirkimai.lt/vpm/vpt_pub_n7_vppa_print_forma_1_3.asp?DOK_ID=2003420075
T. Garasimavičius: „Lietuvos energijos“ projektų stabdymu buvo suinteresuotos kai kurios verslo grupės
Kovo gale premjero atleistas T. Garasimavičius nuo birželio 4 dienos dirba Kauno mero V. Matijošaičio patarėju, jo teigimu, pasiūlius pačiam V. Matijošaičiui.
Priežasčių, kodėl S. Skvernelis jį galėjo atleisti, T. Garasimavičius teigė nežinantis.
„Priežastys man nebuvo įvardintos. Galimai tuo buvo suinteresuotos kai kurios verslo grupės. 2018 m. kovo 28 d. Premjeras viešai pakomentavo (nuo 44:02), kad patarėjas „tikrai nepadarė jokių nusikalstamų veikų“. Nuoroda:
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ketvirtadieni-15min-studijoje-premjeras-saulius-skvernelis-56-947904“, – atsakė T. Garasimavičius.
Paklaustas, kodėl premjerui galėjo kilti įtarimų dėl to, kad neva jis teikė klaidingą informaciją apie energetikos projektus, atliekų kiekius ir pan., jis teigė nežinantis ir premjero žodžių negalintis komentuoti.
„Manytina, kad tokius S. Skvernelio teiginius turėtų pakomentuoti, ir juos patvirtinti ar paneigti pats A. Butkevičius“, – sakė jis.
Į klausimą, kaip vertina premjero žodžius, kad kogeneracinių projektai yra korupciniai ir juos „stumti“ bandė „grupė draugų“, jis atsakė taip: „Manytina, kad tokius teiginius turėtų vertinti kompetentingos aplinkosaugos ir teisėsaugos institucijos.
Kiek man žinoma, įgyvendinamuose kogeneracinių elektrinių projektuose bus įdiegtos vienos iš moderniausių aplinkos taršos mažinimo priemonių, kurios atitiks itin griežtus standartus, taip pat numatomas nuolatinis ir viešai prieinamas oro taršos monitoringas. Remiantis viešai prieinama informacija, Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė pradėti tyrimą pagal Premjero 2018 m. gegužės 14–18 d. pateiktą medžiagą, neradus jokių korupcijos požymių.
„Lietuvos energijos“ įgyvendinami kogeneracinių elektrinių projektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra pripažinti valstybės ekonomikai svarbiais projektais, taip pat valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo projektais. Šių projektų stabdymu ir nutraukimu buvo suinteresuotos kai kurios verslo grupės, kurios itin aktyviais lobistiniais veiksmais juos bandė diskredituoti, įvairioms institucijoms ir politikams darant poveikį, teikiant skundus, klaidinančią ir neobjektyvią informaciją“, – pasakojo jis.
Taip pat jis teigė, kad su N. Rasburskiu iki darbo premjero A. Butkevičiaus patarėju energetikai jis nebuvo pažįstamas.
„Pradėjus dirbti Premjero A. Butkevičiaus patarėju (taip pat dirbant S. Skvernelio patarėju) darbine prasme bendravau su įvairiais valstybės tarnautojais, pareigūnais ir energetikos sektoriaus darbuotojais, tame tarpe ir su N. Rasburskiu. Iki darbo Premjero A. Butkevičiaus patarėju su N. Rasburskiu nebuvau pažįstamas“, – sakė T. Garasimavičius.