Baltijos šalys siekia susijungti su decentralizuota kontinentinės Europos sistema (KET) ir perimti iš Maskvos sistemos dispečerinio valdymo teises ir pareigas. Istoriškai Lietuvos elektros energetikos sistema veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos sistemas – tai vadinamasi BRELL žiedas. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl energetinės integracijos į Europą kontekste Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra izoliuota energetinė sala.
Kam tai reikalinga?
„Inžinieriai po Antrojo pasaulinio karo Sankt Peterburge ir Maskvoje projektavo mus, Baltijos šalis, kaip integralią Sovietų Sąjungos šiaurės vakarų energetikos sistemos dalį. Tai reiškia, jeigu sustoja elektros gamybos šaltinis Lietuvoje ar Rusijoje, arba, jeigu sugenda kažkokia linija – neišvengiamai tai yra juntama ir kaimyninėje valstybėje“, – pasakoja AB „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Anot pašnekovo, esame NATO, Europos Sąjungos nariai, o mūsų sistema vis dar priklausoma nuo trečiųjų šalių ir jų politikos. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sinchronizacija yra reikalinga.
Sinchronizaciją D. Virbickas prilygino važiavimu dviračiu tandemu – dviratininkai mina pedalus sinchroniškai – tuo pačiu ritmu ir dažniu, todėl visi važiuoja tuo pačiu greičiu ir išlaiko balansą. Energetinės elektros sistemos yra sujungtos į infrastuktūrą (dviračio rėmą), kuri susieta nepertraukiama elektros gamyba (pedalų mynimu), paskirstymu (jį atitinka dviračio grandinė) ir vartojimu. „Dabar šį dviratį mes, Baltijos šalys, miname su Rusija, Baltarusija. O norime minti su lenkais, vokiečiais, prancūzais ir t. t.“, – aiškino D. Virbickas.
Kaliningrado likimas paaiškės po derybų
Net 8-ias studijas, apskaičiuojančias technines galimybes, kaip būtų galima atsijungti nuo Kaliningrado, Baltijos šalys atliko be Rusijos. Anot D. Virbicko, tokie skaičiavimai buvo Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos „namų darbai“, padėsiantys įgyvendinti projektą: „Pats politinis susitarimas dėl sinchronizacijos sako, kad Europos Komisija yra kviečiama inicijuoti diskusiją su Rusija ir Baltarusija dėl atsijungimo.
Sinchroninis elektros tinklų darbas vyksta su tarpusavio priklausomybe – visi miną tą patį dviratį – bet, D. Virbicko teigimu, toks darbas turi būti pakeistas į asinchroninį darbą – kuomet tinklais galime būti sujungti, galime užtikrinti sisteminį elektros tranzitą iš kontinentinės Rusijos į Kaliningradą, tačiau tarpusavio priklausomybės nebėra.
„Čia esminis skirtumas. Po derybų turėtų paaiškėti, kiek ir kokių linijų reiks elektrai tiekti iš kontinentinės Rusijos į Kaliningradą, bet dirbsime nebe pagal priklausomybę lemiantį rėžimą, o būsime vienas nuo kito nebepriklausomi“, – teigia pašnekovas.
Sinchronizacijos su KET darbai buvo pradėti 2010-aisiais. Per penkerius metus, iki 2015-ųjų, buvo įgyvendinti keli svarbūs projektai: „NordBalt“ – nutiesti povandeniniai ir požeminiai elektros perdavimo kabeliai tarp Lietuvos ir Švedijos; „LitPol Link“ – tarpvalstybinė oro jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos; linija tarp Klaipėdos ir Telšių bei 2010-aisiais metais į šalies elektros energijos perdavimo linijas įjungta elektros skirstykla Bitėnuose, kuri sujungė Lietuvos elektros perdavimo linijas į žiedą.
Nuo 2016-ųjų iki 2020-ųjų metų yra numatyti dar 7 sinchronizacijai svarbūs darbai: Kruonio-Alytaus elektros perdavimo jungties darbai jau eina į pabaigą. Toliau laukia „Neris“-Vilnius jungtis, Lietuvos elektrinės bei Vilniaus jungtis, toliau Ignalinos ir Utenos jungtis – ten atjungsime vieną liniją su Baltarusija iškarto – artimiausiu metu, 2019 metais. Statoma „Mūšos“ elektros skirstykla, bei Pagėgių-Bitėnų jungtis.
Dar 9 projektai, kurie turėtų užbaigti Lietuvos sinchronizaciją su KET turėtų būti pradėti 2021-aisiais ir tęstis iki pat 2025 metų. Numatomi projektai, kuriuos žemėlapyje nurodė D. Virbickas, daugiausiai bus įgyvendinami vakarų Lietuvoje: „Taip yra todėl, kad ateina nauja jūrinė jungtis su Lenkija, pagal politinį susitarimą – „LitPol Link HVDC“. Tam, kad prijungtume šią jungtį, reikia išplėsti savo vidines jungtis.
Kaip matote, kai kurios linijos su Baltarusija ir Rusija taip pat taps nebereikalingomis – bus atjungtos, o ką teks daryti su Sovetsko ir Gardino jungtimis paaiškės, kaip ir minėjau, po EK inicijuotos diskusijos.“
D. Virbickas pasakoja, kad buvo svarstytas ir kitas sinchronizacijos scenarijus – per Šiaurės šalis. Tačiau po atliktų tyrimų bei analizės buvo pasirinktas kontinentinės Europos variantas – panaudojant esamą infrastruktūrą („LitPol Link“ jungtį) ir pastatant rezervinį, jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Baisiausio scenarijaus bandymas
„Iš viso bus įvykdyti 16 darbų, bet reiktų nepamiršti, kad dar prisidės ir generacijos projektų darbai, kurie paaiškės po izoliuoto darbo bandymo, kurį darysime kitais metais“, – darbų sąrašą apibendrino ir dar papildė D. Virbickas.
Izoliuoto darbo bandymas, kurį, kaip jau paminėta, numatoma atlikti kitąmet, atrodys taip: bus atjungtos visos elektros linijos Baltijos šalių pasienyje ir bus stebima, kaip veiktų Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistema įvairių rizikų atveju, jei nebeliktų atramos, uždarai.
„Tokį darbą mes išbandysime be „LitPol Link“, „NordBalt“ bei „Estlink“ (elektros jungtis tarp Suomijos ir Estijos – DELFI) jungčių ir su jų pagalba. Juk nereikia visiškai apsimesti, kad nutikus gedimui šios jungtys mums nepadėtų. Kitaip tariant, šis bandymas – sunkiausio darbo režimo ir baisiausio scenarijaus bandymas“, – pasakojo D. Virbickas.
„Šiam bandymui aktyviai ruošiamės, dėsime visas pastangas, kad viskas praeitų sklandžiai. Šio bandymo tikslas – išbandyti visus įrangos parametrus bei užtikrinti jų atnaujinimą tam, jei tektų dirbti izoliuotai – dėl įvairių priežasčių. Tai kontinentinės Europos reikalavimas, taikytas visoms prie tinklo prisijungiančioms šalims, nes pagrindinis principas – decentralizuoto elektros dažnio valdymas – visi dirba kartu, bet kiekvienas turi būti pasiruošęs atsakyti ir susitvarkyti su savo bėdomis.
Tuo tarpu Rusijoje dažnis valdomas centralizuotai – rusai valdo dažnį už visus. Jeigu Rusijoje kažkas griūva, mes pereiname į avarinį režimą“, – tikino pašnekovas.
Dr. Virginijus Radziukynas paantrino, kad veikdama izoliuotu režimu, bendro regiono (Baltijos šalių – DELFI) ar valstybės sistema turi turėti pirminio, antrinio ir tretinio aktyviosios galios rezervo – tai vienas iš izoliuoto veikimo sistemoms teikiamų reikalavimų.
Trukdyti Rusija nėra suinteresuota
D. Virbickas pripažįsta, kad didžiausiais iššūkiais įgyvendinant sinchronizaciją gali tapti visų šalių tarpusavio vieningas susitarimas bei infrastruktūra – linijų vystymas. Anot pašnekovo, tiesiant naujas linijas reikia kalbėtis ir su pavieniais gyventojais ir su bendruomenėmis, atliekami ir ekspertų tyrimai, kaip kuo mažiau pakenkti gamtai, aplinkai, kaip ją išsaugoti ir palikti kuo labiau autentišką.
„Litgrid“ generalinis direktorius pasakoja, kad įgyvendinant sinchronizacijos projektą remiamasi ir kitų šalių patirtimis, atliekami bendri bandymai ir „treniruotės“ su Latvija bei Estija, Lenkija. Mokytis, Lietuvos ekspertai, važiuoja ir į Šiaurės Europą, ir į Vokietiją, Italiją, Airiją.
„Kadangi mūsų sistema ruošiasi dirbti ne tik su kontinentine Europa, bet veikti ir izoliuotai – mes ruošiamės. Jei bandymas parodys, kad gebame dirbti ir izoliuotoje sistemoje, tokiu atveju, manau, kad Rusija sukelti kažkokių didelių techninių kliūčių ar sutrikdyti darbų – negalės. Juolab, kad Rusija irgi nėra suinteresuota daryti kažkokias avarijas mūsų, kol kas dar bendrame, BRELL žiede“, – apie galimą Rusijos įsikišimą kalbėjo dr. V. Radziukynas.
Perspėjo apie pavojus
Apie galimai kilsiančias grėsmes Lietuvai, dar vykdant sinchronizacijos darbus, buvo kalbama ir LRT televizijos laidoje „Savaitė“. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas laidoje teigė, kad Lietuvos energetiniam saugumui, o kartu ir tinkamai sinchronizacijai gali sutrukdyti 2019 metais pradėjusi veikti Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje. Anot A. Sekmoko, atominė elektrinė gali sukelti per didelius elektros „šuolius“ į Lietuvos tinklus, tuo pačiu ir avarijas, todėl ragintų išardyti bent dvi jungtis su baltarusiška atomine.
Tokiai buvusio ministro nuomonei prieštaravo VDU Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas Juozas Augutis – profesorius teigė, kad po sinchronizacijos su KET, Lietuvai būtų išmintinga įrengti nuolatinės srovės keitiklius jungtyse su Baltarusija. Tai būtų reikalinga tam, kad, jeigu Astravo atominėje elektrinėje nutiktų avarija, panaši į Fukušimos, ar dėl kitų priežasčių nebūtų elektros ir jėgainėje nevyktų aušinimas, tuomet atsirastų techninė galimybė mums tiekti elektrą ir taip patiems apsisaugoti nuo katastrofos.
Tačiau Energetikos viceministras Egidijus Purlys naujienų agentūrai „BNS“ tikino, kad sinchronizacijos metu, mažai tikėtina, jog Lietuva patirtų sistemines avarijas, kurios paliktų gyventojus be elektros. E. Purlio teigimu, vertinant galimas grėsmes Lietuvos perdavimo tinklui, papildomų nepalankių veiksnių nematyti. Tačiau tiek stichinėms nelaimėms, tiek Astravo atominės elektrinės veiklos sutrikimui ar kitiems nepalankiems faktoriams šalis turi būti pasiruošusi nuolat.