Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency) prognozės rodo, kad dujų suvartojimas pasaulyje per artimiausius du dešimtmečius didės todėl, kad gamtinės dujos, klimato kaitos kontekste, yra pirmas energijos šaltinis, galintis pakeisti labai taršius šaltinius – anglį ir naftą. Augant dujų paklausai, Lietuvos dujų rinkos integracija į Europos rinką įgauna vis didesnę reikšmę.
Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (arba GIPL) idėja yra pakankamai sena – pirmoji studija buvo atlikta dar 1992-aisiais. GIPL projektą įgyvendinančios įmonės AB „Amber Grid” generalinis direktorius Saulius Bilys tikina, kad projektas buvo puoselėjamas ne tik atsižvelgiant į Lietuvą bei jos poreikius, bet ir galvojant apie alternatyvaus dujų šaltinio iš Norvegijos kelio sukūrimą visai Centrinei Rytų Europai.
„Beveik visos Centrinės Rytų Europos šalys buvo aprūpinamos rusiškomis dujomis. Išskyrus Lenkiją ir Rumuniją, kurios pačios turėjo šiek tiek savų dujų. Nors pati GIPL jungtis fiziškai yra tarp Lietuvos ir Lenkijos, bet tai Baltijos ir Europos dujų rinkų sujungimas”, – kalbėjo S. Bilys.
Permaina panaikins tarifinius barjerus
Buvo atlikta daug bandymų ir ne vienas tyrimas, kol apsistota ties dabartine GIPL įgyvendinimo struktūra. Tačiau GIPL tapti „materialiu” padėjo ir 2009-aisiais metais sukurtas BEMIP – Baltijos energetikos jungčių planas, kuris apima ir daugybę kitų projektų.
„Jei žiūrėtume iš Šiaurės, iš BEMIP projektų liko įgyvendinti ne tik svarbiausią GIPL jungtį, bet ir Estijos jungtį su Suomija – „Balticconector”. Kompresorių stotis Puiatu Estijoje taip pat laukia permainų, čia bus didinami dujotiekio tarp Estijos ir Latvijos pajėgumai, dujos galės keliauti abipusiu srautu.
Modernizacijos laukia ir Inčukalnio gamtinių dujų saugykla Latvijoje. Bus didinami dujotiekio pajėgumai tarp Latvijos ir Lietuvos”, – apie vykdomus ir planuojamus regioninius infrastruktūros projektus pasakojo S. Bilys.
Paraleliai vykdant šiuos projektus yra įgyvendinamas ir keturių Baltijos šalių vieningos rinkos projektas, kurio esmė, kad sujungimo taškai tarp Lietuvos-Latvijos, Latvijos-Estijos ir Estijos-Suomijos komerciškai yra panaikinami. Tai reiškia, anot S. Bilio, kad dujos, patekusios į šią bendrą rinką, per visas keturias šalis judės nemokamai.
„Sakykime, Klaipėdoje iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujos yra apmokestinamos įėjimo mokesčiu ir toliau po visą zoną jos teka be jokių kliūčių ir antras mokėjimas – išėjimo mokestis – mokamas konkrečioje šalyje, į kurios rinką dujos išeina. Taip palengvinama prekyba tiek prekybininkams, tiek vartotojams”, – papildė S. Bilys.
Didesnė rinka kartu tampa ir patrauklesne „didiesiems rinkos žaidėjams” bei lankstesne. Didieji importuotojai tokioje rinkoje gali pasiūlyti mažesnę rizikos maržą, tuo pačiu ir mažesnę dujų kainą vartotojams.
Gyventojams – konkurencinga kaina
Gamtinių dujų perdavimo operatorius bei GIPL jungties vykdytojas Lenkijoje įmonė „Gaz-System” vykdo dujotiekių projektus nukreiptus į Slovakiją, Čekiją, Ukrainą. „Taigi, dėl GIPL mes tampame tokios rinkos dalimi, kurios dydis yra 70 mlrd. kubinių metrų dujų, kuomet Lietuva šiuo metu išnaudoja apie 2,5 mlrd. Ir ši rinka gali būti dar potencialiai didesnė.
„Gazprom” šiuo metu eksportuoja 200 mlrd. kubinių metrų dujų, įmonė turi rinkos jėgą diktuoti kainas, tačiau naujos dujotiekio jungtys suteikia galimybę naujai rinkos jėgai, kuri gali lygiaverčiai derėtis su tokiu tiekėju”, – teigia S. Bilys.
GIPL jungtis, anot S. Bilio, sumažins „Gazprom” „diktatą” – įmonė galės konkuruoti tik rinkos sąlygomis. Dujos taps energetiniu resursu, o ne politiniu įrankiu. Dėl išvystytos infrastruktūros, pirkėjas galės pasirinkti, iš kur dujos bus importuojamos.
„Išvystyta infrastruktūra importuoja ne tik dujas, bet ir laisva rinka paremtas kainas”, – sako S. Bilys. Visgi, atsakyti konkrečiai į klausimą, ar lietuviams dujos įgyvendinus strateginius planus pigs, pašnekovas negalėjo: „Kiekvienas dujų vartotojas Lietuvoje, įgyvendinus šiuos strateginius projektus, galės būti tikras, kad dujas perka už teisingą kainą.”
Investicijos – didžiausios Europoje
Planuojamos investicijos į GIPL dujotiekį siekia apie 500 mln. eurų. Apie 300 mln. eurų yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Beje, anot S. Bilio, pagal ES paramos dydį GIPL gavo didžiausią paramą dujų sektoriuje Europoje. GIPL investicijų dalį Lenkijos teritorijoje finansuos Baltijos šalys pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą.
„Strateginiai projektai įgyvendinami sėkmingai. GIPL liko pastatyti. Šiuo metu vyksta statybos ir įrangos tiekimo konkursai. Kitų metų pradžioje numatyta pasirašyti sutartis ir 2021-ųjų metų pabaigoje projektas pradės veikti. Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto analizė baigta, visus reikalingus atsakymus turime ir šiuo metu ruošiame paraišką Europos komisijai dėl finansavimo”, – apie tolimesnius darbus pasakoja S. Bilys.
Tranzito paslaugos į Karaliaučių bus vykdomos toliau
S. Bilys užtikrino, kad tiesiant GIPL dujotiekį jau yra bendradarbiaujama su bendruomenėmis – pasakojama, kodėl tiesiamas toks dujotiekis bei kam jis reikalingas, nes vietinių bendruomenių palaikymas ypač svarbus. Kadangi GIPL finansuojamas ES lėšomis, kreipiamas didelis dėmesys ir į ekologijos, aplinkosaugos bei galimos neigiamos įtakos aplinkai faktorius.
Įgyvendinus šiuos strateginius projektus, permainos aplenks dujotiekį iš Baltarusijos link Kaliningrado. Pasak S. Biliaus, Lietuva ir toliau teiks dujų tranzito paslaugas į Karaliaučiaus sritį.
Susilpnės Rusijos monopolija
„Lietuvoje gamtinių dujų reputacija yra neigiama. Kodėl? Todėl, kad ilgą laiką vienintelis tiekėjas buvo „Gazprom”, kuris yra nepatikimas ir piktnaudžiaujantis savo dominuojančia padėtimi. Tačiau pasaulyje gamtinės dujos yra ta sritis, kurios paklausa augs, o prekyba gamtinėmis dujomis transformuosis – iš dujotiekių ji persikels į suskystintų dujų terminalus. Todėl mums tai puiki žinia”, – apie GIPL projektą kalbėjo VU TSPMI lektorius Romas Švedas.
R. Švedas tikino, kad dažnas lietuvis nesupranta tokių energetikos projektų reikšmės, nors, anot eksperto, šie projektai yra būtini ir net privalomi: „Jungtis su Lenkija užtikrins dar vieną alternatyvų dujų tiekimo kelią. Tai reiškia, kad tai dar labiau susilpnins Rusijos monopoliją, antra – bus sustiprintas energijos tiekimas į Lietuvą. Trečias dalykas – šis projektas integruos Lietuvą į Centrinės Europos dujų sistemą.”
Lietuvos dujotiekio integracija, anot R. Švedo, į Centrinės Europos dujų sistemą užtikrins ne tik energijos tiekimo saugumą, SGD terminalo turėjimas Lietuvą paverčia „regioninio mastelio žaidėja”.
Lietuvai naudinga D. Trumpo politika
Pasak R. Švedo, GIPL – išskirtinė jungtis ir strateginis ėjimas, kuris sujungs visų Baltijos valstybių dujotiekius su kontinentine sistema: „Visos Baltijos šalys ir jų dujų perdavimo sistema buvo integruota į buvusios Sovietų Sąjungos erdvę, nuo kurios iki šiandien esame priklausomi. Sukuriamos galimybės mūsų gamtinių dujų tiekėjui ir valdytojui iš Rytų, t. y. Kremliui, piktnaudžiauti susidariusia situacija. Todėl šis dujotiekis yra esminis ir geopolitine prasme.”
Lietuvos ir Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimą R. Švedas vertina taip pat, kaip strategiškai svarbų projektą – pastarasis sustiprins Baltijos valstybių rinką bei pasitarnaus ir SGD terminalo užimtumui, leis efektyviau pasinaudoti ir požemine gamtinių dujų saugykla Latvijoje, Inčukalnyje – vienintele tokia Baltijos šalyse.
Piktnaudžiauti, anot R. Švedo, „Gazprom” jau nebegali kaip anksčiau ir jau yra priversta konkuruoti, nes dujos Lietuvą dabar pasiekia iš Norvegijos bei iš JAV. O Donaldo Trumpo politiką „America first” (liet. „Amerika pirmiausia”) ekspertas įvardijo kaip „vandenį mūsų energetinio saugumo ir energetikos malūnui”, nes JAV nori ateiti į rinką su savo dujomis, o SGD eksportas net yra skatinamas.
R. Švedas pabrėžia, kad Lietuvai yra labai svarbu turėti jungtis su kontinentine Europa – tiek dujų, tiek elektros jungtis, tiek ir Via Baltica trasą bei Rail Baltica geležinkelio projektą. Šie „fiziniai projektai” yra išskirtinai svarbūs Baltijos valstybėms ir visam regionui, nes, pasak R. Švedo, sukuria „realią, fizinę alternatyvą”: „Tai absoliutus privalomas minimumas, kurį turime padaryti tam, kad ištrūktumėme iš buvusios Sovietų Sąjungos sistemos.”