Įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ dar labiau padidėjo Europos politinis susidomėjimas aukštuoju mokslu. Vienas iš pagrindinių šios strategijos tikslų – dar labiau padidinti išsilavinusių jaunų žmonių skaičių. Numatoma, kad įgyvendinus strategiją ir skyrus dar daugiau investicijų į švietimo ir mokslinių tyrimų plėtrą, 2020 m. bent 40 proc. 30 – 34 metų asmenų turės aukštąjį išsilavinimą.
Kokias studijų kryptis europiečiai renkasi dažniausiai?
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, 2015 metais aukštojo išsilavinimo visoje ES siekė 19 530,6 tūkst. studentų. Daugiausia studijuojančio jaunimo pasiskirstę didžiosiose ES valstybėse narėse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu mažiausiai studijuojančių asmenų yra Liuksemburge, Maltoje, Kipre.
Visoje ES teritorijoje studijuojančių vyrų (8 969,2 tūkst.) ir moterų (10 561,3 tūkst.) skaičius skiriasi nežymiai. Vis dėlto, aukštojo mokslo diplomo siekiančių moterų skaičius yra šiek tiek didesnis.
Remiantis statistiniais duomenimis, moterys ir vyrai linkę rinktis skirtingas studijų kryptis. Moterys noriau renkasi studijuoti sveikatos, menų ir humanitarinių mokslų bei švietimo sričių specialybes, tuo tarpu vyrai dažniau siekia techninių specialybių mokslinių laipsnių.
Kalbant apie bendruosius ES rodiklius, jaunuoliai dažniausiai renkasi studijuoti socialinių mokslų, žurnalistikos ir informacijos, verslo, administravimo ir teisės specialybes (33, 8 proc.). Mažiausiai susidomėjimo sulaukia žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir veterinarijos sritys (1,7 proc.) Pagal bendrą studentų skaičių, šių krypčių studijos beveik visose ES valstybėse narėse nublanksta prieš kitas studijų kryptis.
Populiariausios studijų kryptys Lietuvoje taip pat atspindi bendrąsias visų ES valstybių narių tendencijas. Jaunuoliai dažniausiai renkasi studijuoti socialinių mokslų, žurnalistikos ir informacijos, verslo, administravimo ir teisės specialybes (43, 9 proc.). Mažiausiai studentų mūsų šalyje sulaukia paslaugų bei žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir veterinarijos sektoriai.
Naujos galimybės studentams: į kokias programas vertėtų atkreipti dėmesį?
ES institucijos vykdo daug programų, skirtų aukštojo mokslo siekiantiems jaunuoliams ir žmonėms, besimokantiems visą gyvenimą. Sėkmingiausia švietimo ir akademinės bendruomenės judumo skatinimo programa „Erasmus“ jau 30 metų jaunuoliams ir dėstytojams suteikia galimybę laikinai studijuoti ar dirbti kitose ES valstybėse. Nuo 2014 metų anksčiau atskirai vykdytoms aukštojo mokslo programoms suteiktas vienas vardas – „Erasmus +“. Šis vardas apėmė 2007 – 2013 metais vykdytas mokymosi visą gyvenimą ir švietimo skatinimo programas:
- „Erasmus“;
- „Erasmus Mundus“;
- „Tempus“;
- dvišales bendradarbiavimo su kitomis šalimis ar žemynais programas);
- mokyklinio ugdymo programas („Comenius“);
- profesinio rengimo ir mokymo programas („Leonardo da Vinci“);
- suaugusiųjų švietimo programas („Grundtvig“);
- jaunimo programas („Veiklus jaunimas“);
- Europos integracijos studijų programas („Jean Monnet“).
Visos šios programos sujungtos į vieną jungtinę programą, siekiant bendrų tikslų:
Per tris programos vykdymo dešimtmečius galimybe studijuoti, mokytis, dirbti ir užsiimti savanoriška veikla užsienyje pasinaudojo daugiau nei 9 milijonai žmonių. Be to, dėl kiekvienam išvykstančiam skiriamos stipendijos, „Erasmus“ programos galimybes galėjo išmėginti ir gabūs žmonės iš nepasiturinčių šeimų.
1987 metais pradėta vykdyti programa davė daug teigiamų rezultatų, ji paskatino studentus mokytis naujų kalbų, gilintis į kitų šalių mokymosi sistemas, ambicingiau siekti užsibrėžtų tikslų. Be to, mainų programose sudalyvavę studentai ir dėstytojai tapo tolerantiškesni, įgijo svarbių socialinių ir profesinių įgūdžių, o kai kuriems iš jų „Erasmus“ programa atvėrė naujas karjeros galimybes.
Žmonių judumą švietimo srityje skatinančios programos padėjo formuoti ir europietišką identitetą. Grįžę iš mainų programų 83 proc. dalyvių jautėsi labiau europiečiai ir net 85 proc. respondentų teigė geriau suprantantys bendrąsias Europos vertybes.
Ne mažiau svarbi ir dar viena ES kuruojama programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, kuri yra ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ dalis. Pagal šią programą visame pasaulyje skatinamas judumas aukštojo mokslo srityje, o ateityje tikimasi, kad programa taps pagrindine priemone, skirta doktorantams parengti. Ateityje pagal šią programą tikimasi finansuoti 25 000 doktorantų ir naujų mokslo daktarų mokslinių tyrimų projektų.
„Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ programa ne tik skatina mokslinės bendruomenės judėjimą, bet ir griauna barjerus tarp akademinės bendruomenės ir verslo sektoriaus. Be to, programą garsina kasmet ketvirtą rugsėjo penktadienį visoje Europoje vykstanti „Europos tyrėjų naktis“. Jos metu visose ES valstybėse narėse vyksta įvairūs renginiai, kurių metu kalbama apie naujausius mokslinius tyrimus ir mokslininkų darbą. Tokiu būdu siekiama akademinę bendruomenę priartinti prie visuomenės ir svarbią informaciją pateikti kiekvienam žmogui artima ir suprantama kalba.
Kokias studijų programas dažniausiai renkasi lietuviai?
Lietuvoje 2015 – 2016 metų duomenimis universitetuose studijavo 93524 jaunuoliai, kolegijose mokėsi 39772 studentai. Nuo 2008 – 2009 studijuojančių asmenų skaičius mūsų šalyje kasmet vis mažėjo.
Remiantis Eurostat duomenimis, paklausiausios studijų kryptys Lietuvoje sutapo su bendraisiais ES šalių narių rodikliais. Universitetinio aukštojo mokslo diplomo siekti nusprendę studentai dažniausiai rinkosi paklausiausias ir geriausiai apmokamas specialybes, tokias kaip medicina, odontologija, veterinarija, programavimas ar teisė. Tuo tarpu kolegijose daugiausia dėmesio sulaukė logistikos, bendrosios praktikos slaugos, kosmetologijos, automobilių techninio eksploatavimo specialybės.
Pagal tai, kokios aukštojo mokslo institucijos labiausiai domina lietuvius galima daryti išvadą, kad dauguma stojančiųjų pasidomi, kurie universitetai ar kolegijos pasižymi aukščiausia studijų kokybe ir siūlo daugiausia karjeros galimybių baigus studijas. Naujausiais duomenimis, kasmet ypač daug stojančiųjų dėmesio sulaukia tokios prestižinės aukštojo mokslo įstaigos, kaip Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus kolegija ir Kauno kolegija.
