Nors gali kilti minčių, kad yra priešingai, dažnas jų pabrėžė, kad svetur gyvenančių lietuvių vestuvės neretai būna kuklesnės – jose dalyvauja vos 20-30 žmonių, o išsiskirsto svečiai dar iki vidurnakčio.
Tiesa, koją smagiam laiko praleidimui, pripažįsta jie, neretai pakiša alkoholis.
Šventė baigėsi dar prieš 23 val.: liko tik verkianti nuotaka
„Noridže grojau vestuvėse, bet 22:50 šventė baigėsi, nes policija išvežė su antrankiais visus. Nuotaka tik liko verkdama“, – apie vienas įsimintiniausių vestuvių, kuriose teko dalyvauti, DELFI pasakojo muzikantas Alvydas.
Tąkart jis prisiminė grojęs prie lango, esą tik atsisuko ir pamatė, kad didesnė diskoteka – ne viduje, o lauke.
„Policija sulėkė, nuo švyturėlių dar didesnė diskoteka gavosi“, – juoktis ėmė emigrantas.
Šventėse jis groja nuo maždaug 16-os metų, tačiau pastaroji grupė žmonių, jo teigimu, buvo sunkiausiai valdoma karjeroje.
„Sėdo, prisiliuobė, o paskui – muštynės“, – vakaro eigą apibūdino Alvydas.
Išgerti mėgsta
Tiesa, tikrai nėra taip, aiškino, kad visos emigrantų vestuvės panašios.
„Paskutinėse, kur buvau, nuotaka labai linksma buvo. Ir selfinosi (darė asmenukes – DELFI), ir į feisbuką gyvai „varė“, – prisiminė jis.
Paklaustas, ar alkoholis lietuvių vestuvėse – didelė problema, Alvydas patikino, kad paprastai viskas būna „dar normaliai“.
„Tik į tai viskas atsiremia, kad visi mūsų tradiciniai žaidimai – išgerk. Aš irgi turiu panašų – balionus siunčiu su užduotimi, kad pirmą išgerk, o paskui balioną užpakaliu susprogdink. Išgerti tikrai mėgsta lietuviai“, – galiausiai pripažino jis.
Kaip atrodo emigrantų vestuvės: indų restorane, su dar 20 draugų
Paklaustas, ar yra skirtumų tarp lietuvių vestuvių gimtinėje ir emigravus, Alvydas tikino, kad svetur šventė paprastai būna kuklesnė.
„Lietuvoje vestuvės pompastiškos dėl giminių, draugų, o čia, sakyčiau, savame rate dažniausiai. 20-25 žmonės paprastai būna“, – pasakojo jis.
Beje, įdomu, kad lietuviai paprastai vestuves esą švenčia indų restoranuose, nes taip pigiau.
„Emigrantai irgi čia skaičiuoja. Nėra taip, kaip kartais galvoja lietuviai, kad grįžo emigrantas nuo medžių svarų prisiskynęs“, – juokėsi Alvydas.
Jo teigimu, dažniausiai salės nuoma kainuoja apie 300 svarų (348 eurų), tad visa šventė, švenčiant kukliai, atsieina ne daugiau 1000 svarų (1160 eurų).
Švenčia pas indus ir pakistaniečius, nes leidžia įsinešti savo alkoholio
Savo ruožtu vizažistė Rasa Grigaitienė DELFI aiškino, kad Anglijoje, skirtingai nei Lietuvoje, nėra populiaru vestuves švęsti tik vasarą – liepą ar rugpjūtį.
„Labai daug yra atvejų, kai tuokiamasi pirmadieniais arba penktadieniais, ne savaitgalį. Eilės tokios, kad šeštadieniais praktiškai neįmanoma gauti vietų, tad kitą kartą žiūri, kad savaitgaliais mažiau darbo nei savaitės pradžioje“, – patikino ji.
R. Grigaitienės teigimu, įprasta emigrantams iš Lietuvos vestuves švęsti bare arba restorane. Sodybos ar pirtys nuomojamos rečiau.
„Indų ar pakistaniečių restorane švęsti lietuvaičiams labai patogu, nes jie gali čia atsinešti savo alkoholio. Tiesiog jo vietoje neturi, neprekiauja, todėl apsisukti pavyksta pigiau“, – aiškino ji.
Medaus mėnesį dažniausiai švenčia Ispanijoje
Tuo metu viena iš lietuviško grožio salono Piterbore „Retro“ įkūrėjų ir plaukų stilistė Raimonda Goncarova DELFI pasakojo, kad paprastai restoranuose lietuviai švenčia iki 23-24 val. vakaro, o vėliau linksmybes pratęsia namuose.
„Lietuviai švenčia lietuviškai – su muzikantais, nuomotomis salėmis. Mėgsta moterys puoštis, ir vyrai ateina, tvarkosi“, – sakė ji.
Savo ruožtu fotografė Inga Sidorovienė tikino, kad medaus mėnesį Anglijoje gyvenantys lietuviai paprastai pamini Ispanijoje ar aplinkinėse salose.
Šventinė vakarienė – 25-30 svarų
„Bernelių užeigos“ savininkė Jolita Makarevičienė DELFI yra sakiusi, kad šventinė vakarienė šiame restorane kainuoja apie 25-30 svarų (29-35 eurai) žmogui. Už tokią pinigų sumą ant stalo patiekiami šalti patiekalai, vienas karštas valgis. Už gėrimus reikia mokėti atskirai.
„Lietuviai dažniausiai šaltam stalui renkasi mišraines, vyniotinius, vieno kąsnio sumuštinukus, kad stalas būtų įvairesnis ir gražiau atrodytų, įdarytą vištieną ar žuvį“, – pasakojo J. Makareivičienė.
Dažniausiais klausimas prieš panašias šventes, neslėpė verslininkė: „Ar galima atsinešti savo alkoholio?“. Tačiau atsako į jį ji visada taip pat – ne.
„Bandėme įvesti kamščio mokestį, kadangi Anglijos restoranuose, aludėse tai gana populiaru – jei atsineši savo alkoholio, moki. Pavyzdžiui, ir kažkas atnešė tau dovanų gėrimą, nori jį pastatyti ant stalo, tai už viskio butelį turi susimokėti 25, už vyną – 8-10 svarų. Lietuviams nepatinka taip, jau geriau tada bare“, – pasakojo J. Makarevičienė.
Jos teigimu, gerti tautiečiai pamėgę viskį, alų, nevengia ir lietuviškos degtinės. Tiesa, restoranas dirba tik iki 1 valandos nakties, tad nesklandumų dėl neblaivių klientų elgesio paprastai pavyksta išvengti.
„Išgeria per šventes, tačiau nėra, kad prisigertų. Restorane gal daugiau prisilaiko. Savaitgaliais turime apsaugą, bet dar nebuvo, kad reikėtų kažką tramdyti. Muštynių nebūna, bet tualetuose kartais atsitinka visokių bėdų“, – pripažino pašnekovė.
Gal ir jums teko tuoktis svetur ar iš užsienio sugrįžti į Lietuvą dėl savo vestuvių šventės? Pasidalykite patirtimi su būsimais jaunavedžiais – su kokiais iššūkiais susidūrėte? Galbūt norite rekomenduoti ar atvirkščiai pasiūlyti vengti kokios nors vietos, specialistų ar vestuvių tradicijos? Jūsų minčių laukiame el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vestuvės“.