JAV prezidentą jau 250 metų renka kas ketverius metus, tačiau tradicijos tęstinumas nė kiek nesumenkino amerikiečių gebėjimo rinkimų klausimu stebinti ir stulbinti. Demokratei Hillary Clinton ir respublikonui Donaldui Trumpui nekantriai laukiant lapkričio 8 dienos rinkimų, „The Financial Times“ nusprendė atsakyti į aktualiausius su Jungtinių Valstijų prezidento rinkimais susijusius klausimus.
Kurios valstijos 2016 metų rinkimuose įvardijamos kaip „neapsisprendusios“?
Šį kartą neapsisprendusių arba svyruojančių JAV valstijų žemėlapis kaip niekada platus ir dar nepastovesnis nei įprastai. Štai mūšio laukai, kur Respublikonai ir Demokratai turi po maždaug vienodą skaičių pasekėjų – tai Floridos (29 Rinkikų kolegijos balsai) ir Ohajo (18 Rinkikų kolegijos balsų). Į juos ir krypsta daugiausia smalsių akių.
Šiaurės Karolina (15 balsų Rinkikų kolegijoje) – dar viena valstija, kur kandidatai konkuruoja itin aršiai. Neaiški situacija ir Naujajame Hampšyre (4 balsai), Ajovoje (6 balsai) ir Nevadoje (6) balsai.
Viena iš didžiausių šių rinkimų staigmenų – faktas, kad karštakošiška D. Trumpo rinkimų kampanija iš savotiško letargo miego pažadino dvi tradiciškai Respublikonams prijaučiančias valstijas: Arizoną (11 balsų) ir Džordžiją (16 balsų). Pastaruoju metu netgi sklando kalbų, kad H. Clinton turi realių galimybių į savo pusę patraukti Teksasą – valstiją, turinčią net 34 balsus Rinkikų kolegijoje. Valstija, Rinkikų kolegijoje turinti didžiausią skaičių balsų – Kalifornija (net 55), tačiau jos pasirinkimas aiškus ir nekeliantis jokių klausimų: ši valstija ištikima Demokratams.
DELFI siūlo susipažinti su visais buvusiais JAV prezidentais interaktyvioje laiko juostoje.
Ar galima sulaukti visuomenės palaikymo, tačiau vis tiek pralaimėti rinkimus?
Taip. Įmanomas toks scenarijus: kandidatas visoje šalyje surenka daugiausia balsų, tačiau pralaimi Rinkikų kolegijoje. Taip 2000 metais nutiko Alui Gore‘ui, kai jis buvo priverstas pripažinti George W Busho pergalę – pasaulis, švelniai tariant, liko be žado. Toks pat likimas 1824 metais ištiko Andrew Jacksoną, Samuelį Tildeną 1876 metais ir Groverį Clevelandą 1888 metais.
Kodėl JAV prezidento rinkimų sistema tokia sudėtinga?
Rinkikų kolegija suformuota kaip savotiškas kompromisas. 1787 metų pabaigoje Filadelfijoje vykusioje konstitucinėje konvencijoje delegatai niekaip negalėjo sutarti, ar prezidentą turi rinkti Kongresas, ar valstijų gubernatoriai, ar valstijų įstatymų leidėjai, ar tiesiogiai patys gyventojai. Galiausiai pasirinktas Rinkikų kolegijos variantas – kaip savotiškas kompromisas, suteikiantis valstijoms galimybę pasirinkti, kokių būdu jos išsirinks rinkikus.
Alexanderis Hamiltonas „Federalist Papers“ šiuo klausimu pareiškė taip: „Jeigu toks formatas ir ne tobulas, tai jis bent jau puikus“.
O jeigu rinkėjai rinkimų dieną neturi galimybės balsuoti?
Vis daugiau amerikiečių turi galimybę balsuoti iš anksto – jeigu tikrąją rinkimų dieną juos gąsdina minios balsavimo vietose ar tiesiog kyla sunkumų. Minesotos valstijoje, kur atiduoti pirmieji balsai, balsavimas prasidėjo rugsėjo 23 dieną – iki tikrųjų rinkimų likus 46 dienoms.
Išankstinis balsavimas be jokių ypatingų pateisinimų ir teisinių procedūrų įmanomas 37 valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Spalio 19 dieną, remiantis oficialiais duomenimis, buvo balsavę jau 2,5 mln. amerikiečių.
Anksčiau laiko balsuoti panorę rinkėjai tai gali padaryti specialiose balsavimo vietose arba paštu. Remiantis „Brennan Center“ duomenimis, 2012 metais išankstiniame balsavime atiduoda 14 proc. visų balsų.
Kaip atrodo balsavimo biuletenis?
Amerikiečiai rinks ne tik naują prezidentą. 2016 metais jie rinks ir 34 iš 100 senatorių ir 435 Atstovų rūmų narius. Ieškoma 12 gubernatorių ir 93 valstybės tarnautojų, tarp kurių valstijų generaliniai prokurorai, rašo „Ballotpedia“. Rinkimų metu bus renkami ir 80 proc. valstijų įstatymų leidžiamųjų susirinkimų narių.
Be to, amerikiečiai lapkričio 8 dieną rinks ir miestų tarybų narius, mokyklų tarybų narius ir teisėjus. Iš viso JAV renka net 510 tūkst. valstybės tarnautojų. Bent jau tokie duomenys pateikiami Jennifer Lawless knygoje „Becoming a Candidate“. Laimei, lapkričio 8 dieną jų bus renkama žymiai mažiau.
35 valstijų piliečiai lapkričio 8 dieną turės progą išreikšti savo nuomonę daugiau nei 100 klausimų – tai bus galima savotiškuose referendumuose. Jų metu bus sprendžiami tokie klausimai kaip marihuanos legalizavimas, minimalaus užmokesčio didinimas ar šaunamųjų ginklų įsigijimą reglamentuojančių įstatymų griežtinimas.
Kada prezidento rinkimų rezultatai pagaliau tampa oficialūs?
Nuo rinkimų dienos iki oficialaus rezultatų patvirtinimo dar praeina nemenkas laiko tarpas. Remiantis įstatymais, kiekvienos valstijos rinkikai renkasi pirmąjį pirmadienį po antrojo gruodžio trečiadienio. Šiais metais tai bus gruodžio 19 diena. Tada ir vyks oficialus balsų skaičiavimas, rezultatų patvirtinimas ir siuntimas JAV viceprezidentui Joe Bidenui. Sausio 6 dieną J. Bidenas, kuris vadovauja Senatui, pirmininkaus oficialiam Rinkikų kolegijos balsų skaičiavimui ir pagaliau paskelbs laimėtoją. Naujasis JAV prezidentas bus inauguruotas sausio 20 dieną.
O kas, jeigu nė vienas kandidatas negaus pergalei reikalingų 270 rinkikų balsų?
Rezultatas 269 balsai prieš 269 balsus Rinkikų kolegijoje – mažai tikėtinas, bet net ir tokiu atveju sprendimas įmanomas. Remiantis originalios rinkimų sistemos modeliu, rinkikų skaičius siekia 535, taigi lygiosios neįmanomos, tačiau 23-oji JAV Konstitucijos pataisa, priimta 1961 metais, tris Rinkikų kolegijos balsus suteikė Kolumbijos apygardai ir tokiu būdu bendras skaičius pakito – jis tapo lyginis. Teoriškai lygiosios tapo įmanomos nuo 1964 metų, tačiau nuo to laiko taip nė kartą neatsitiko.
Jeigu balsavimo rezultatai paskelbs lygiąsias, tokia situacija palankesnė Donaldui Trumpui. Kodėl? Štai jums ir atsakymas: nė vienam kandidatui neužsitikrinus daugumos rinkikų balsų, prezidento rinkimų baigtį lemia sprendimas, kurį priima Atstovų rūmai. Kiekvienos valstijos delegacija turi vieną balsą. Apsisaugoję nuo daugumos statuso praradimo parlamente (o taip greičiausiai nenutiks, jeigu kova dėl prezidento posto vyks balsas į balsą), Respublikonai bus atsakingi už balsavimo baigtį daugumoje valstijų. Kas taps viceprezidentu, nuspręs balsavimas Senate.
Jeigu Demokratai laimės Senate, o ne Atstovų rūmuose (toks scenarijus menkai tikėtinas), teoriškai įmanomas susiskaldymas – Respublikonų dominuojamiems Atstovų rūmams prezidentu pasirinkus D. Trumpą, o Demokratų valdomam Senatui Timą Kaine‘ą (H. Clinton kandidatą į viceprezidento postą).
Du pagrindiniai kandidatai prezidento rinkimuose gali ir neturėti reikiamos daugumos, jeigu trečiosios partijos varžovas – nepriklausomas konservatorius Evanas McMullinas arba libertaras Gary Johnsonas – laimėtų vienoje valstijoje (pavyzdžiui, libertarams prielankumą rodančioje Jutoje ir pasiimtų sau šešis Rinkikų kolegijos balsus). Išsipildžius tokiam scenarijui, mažiau balsų liktų tiek H. Clinton, tiek D. Trumpui. Šiuo atveju vėlgi prezidentą rinktų Atstovų rūmai.
Kas nutiktų tokiu atveju, jeigu rinkikas imtų nepaisyti partijos linijos?
Klausimas neturėtų stebinti. Rinkikas, kuris balsuoja ne už tą kandidatą, už kurį pažadėjo balsuoti partijai, netgi vadinamas specialiu terminu – „nepatikimas rinkikas“.
Kaip rašo „FairVote“, kuri pasisako už rinkimų sistemos reformą, nuo tada, kai lemiamą sprendimą priima Rinkikų kolegija, jau 82 rinkikai nepaisė partijos konvencijos sprendimo ir balsavo, kaip norėjo patys. Tarp jų – vienas rinkikas iš Minesotos, kuris 2004 metais pasižadėjo balsuoti už demokratą Johną Kerry, tačiau, panašu, padarė klaidą ir savo balsą atidavė už Johną Edwardsą.
Ar rinkimų rezultatus galima suklastoti?
Tai tikrai nėra klausimas, įprastai sulaukiantis daug dėmesio, tačiau jį prisiminti privertė ne kas kitas, o Respublikonų kandidatas D. Trumpas, kuris ne kartą viešai kalbėjo apie Demokratų planą klastoti prezidento rinkimų balsus. Panašu, kad jo žodžiai neliko neišgirsti: 30 proc. rinkėjų pareiškė nesantys tikri, ar balsai rinkimuose tikrai bus skaičiuojasi sąžiningai, atskleidė „Politico/Morning Consult“ spalio viduryje atlikta apklausa.
Rinkimų ekspertų teigimu, sąmokslas pakreipti rinkimų rezultatus norima linkme yra tiesiog neįmanomas. Iš dalies taip yra todėl, kad už rinkimų rezultatus nėra atsakinga viena konkreti institucija. Kitaip tariant, sistema tiesiog pernelyg sudėtinga, kad ją būtų galima apgauti. Valstijų valdžia tiesiogiai atsakinga už rinkėjų registraciją, rinkimų sistemos sertifikavimą, rinkimuose dirbančių tarnautojų mokymus ir rūpinasi, kad būtų paisoma rinkimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų. Tiesa, tokia informacija, panašu, nenuramino JAV visuomenės po to, kai rugpjūtį valdžios pareigūnai viešai pripažino, kad programišiai iš Rusijos nusitaikė į Arizonos rinkėjų registracijos sistemą, o taikiniu jau tapo Ilinojaus valstijos rinkėjų duomenų bazė.
JAV yra buvę atvejų, kai kilo įtarimų dėl rinkimų rezultatų patikimumo, kurie buvo susiję su prieiga prie rinkėjų duomenų.
Rugpjūtį D. Trumpas „skaudžiu pralaimėjimu“ pavadino teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas reikalavimas Šiaurės Karolinos valstijos rinkėjams rinkimų vietoje parodyti asmens dokumentą su nuotrauka. Sprendimą priėmę teisėjai argumentavo, kad tokiu būdu siekiama diskriminuoti afroamerikiečius. „Nemanau, kad žmonės balsuotų 10 kartų per dieną, tiesa?“, – pareiškė D. Trumpas.
Arizonos universiteto iniciatyvos „News 21“ sumanytojai išsiaiškino, kad laikotarpiu nuo 2000 iki 2012 metų JAV būta „itin mažai“ balsų klastojimo atvejų. Per tą laiką vos 10 žmonių balsavo už kitą asmenį, nustatyti 329 išankstinio balsavimo pažeidimų atvejai.