KRYMAS. Sevastopolis – rusiškiausias pusiasalio miestas: ką pakeitė dveji metai

Pravėrus hostelio Sevastopolyje „Linksmasis delfinas“ duris, svečius pasitinka didelis, pieštuku rašytas ir magnetais ant svetainėje esančio šaldytuvo pritvirtintas užrašas: „КРЫМ НАШ“ („Krymas mūsų“ - liet.).

Grotelės #КРЫМНАШ mane ir mano bendrakeleivį, žurnalistą iš Rusijos Vladą Moisejevą lydi visą kelionę po aneksuotą pusiasalį. Jas matau markeriu užrašytas tualete virš unitazo, dažais išpurkštas šalia ant sienos piešto Vladimiro Putino portreto Jaltos pakrantėje, išraižytas kelto į Rusiją turėklo paviršiuje bei priklijuotas ant „kapeika“ praminto žigulio bagažinės.

Praėjus metams nuo projekto „Gilyn į Rusiją“, mes su rusų žurnalistu Vladu Moisejevu vėl leidžiamės į kelionę. Šį kartą – po Rusijos aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį. Mūsų kelionės tikslas, regis, labai paprastas – papasakoti, kaip Krymas ir jo žmonės gyvena praėjus dvejiems metams nuo aneksijos.

Per šias dešimt dienų mes ir važiavome autobusais, ir kartu su rusų turistais plaukėme į ekskursiją laivu, ir bendravome su taksistais ir pensininkais, verslininkais ir mokytojais. Mes lankėmės muziejuose, gėrėme degtinę ir glostėme liūtus, o sutiktų žmonių klausėme: „Kas gi pasikeitė per šiuos dvejus metus?“.

Gaivinama sovietinė praeitis

„Mirtis fašizmui“, - toks užrašas ant karo laikų garvežio su pabūklu pasitinka tik atvykusius į centrinę autobusų stotį. Pasakojimą apie Krymą pradedu nuo viešnagės Sevastopolyje.

Sovietmečiu patekti į šį uždarą karinį miestą buvo galima tik su leidimais, mat čia bazavosi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Karinius laivus matau ir dabar, kuomet kylant autobusu V. Lenino prospektu atsiveria gražus įlankos vaizdas.

Kalbintų krymiečių teigimu, Sevastopolis buvo ir yra pats rusiškiausias miestas pusiasalyje. Kaip pastebi vienas būsimo pasakojimo pašnekovas, Kerčės gyventojas Ivanas Aleksejevičius, po aneksijos Rusija ypatingą dėmesį Kryme skyrė sovietiniam patriotizmui, rusiškai praeičiai bei istorinių asmenų kultui.

Iš reklaminio stendo Josifas Stalinas visiems praeiviams primena, kad Antrasis Pasaulinis karas „yra mūsų pergalė“, plakatuose šlovinami „Didžiojo Tėvynės karo“ veteranai, o ironiškai šypsodamasis Vladimiras Putinas tvirtina, jog Krymas ir Rusija bus amžinai kartu.

Tai ypač juntama šiame Krymo uoste: iš reklaminio stendo Josifas Stalinas visiems praeiviams primena, kad Antrasis Pasaulinis karas „yra mūsų pergalė“, plakatuose šlovinami „Didžiojo Tėvynės karo“ veteranai, o ironiškai šypsodamasis Vladimiras Putinas tvirtina, jog Krymas ir Rusija bus amžinai kartu.

Mieste atnaujinti paminklai Sevastopolio išvaduotojams, kariniam jūrų laivynui, monumentų garbės lentos primena miestui 1944 m. suteiktą didvyrio titulą. Skveruose stūkso Raudonosios armijos karinė technika ir pabūklai, o muliažai su sovietiniais raketiniais kompleksais primena nacistinės Hitlerio Vokietijos okupaciją ir užtikrina, kad „daugiau niekada“.

Vos akimi pastebimą Ukrainos pėdsaką šiame uoste mena tik užsidariusių parduotuvių vitrinos, kuriose vis dar kabo plakatai, ukrainietiškai skelbiantys akcijines produktų kainas grivinomis.

Nebeliko ukrainietiškos atributikos

Vaikščioju Sevastopolio pakrantės alėja. Žmonės meta rublius berniukui grojančiam fleita, ant kurio aukų dėžutės didelėmis raudonomis raidėmis užrašyta tiesiog „Doneckas“.

„Kelkime patriotizmo lygį! Nusifotografuokite prie šio stendo“, - praeiviams šaukia vyras, stovintis šalia trikojo stovo su fotoaparatu. Prieš jo objektyvą – stendas su Rusijos Federacijos vėliavos spalvomis nuspalvintu Rusijos ir Krymo žemėlapiu. Užrašas tiesmukas: „Krymas - tai Rusija“.

Alėja pilna gyvenimo: žmonės susėdę ant suoliukų stebi, kaip į Juodąją jūrą leidžiasi saulė, jaunimas šoka hip-hopo stiliaus šokius, o šalia karo laikų dainą „Katiuša“ akordeonu groja moteris. Jai balsu pritaria šalia besisukantys vyresnio amžiaus šokėjai.

Pakrantėje nusidriekusios suvenyrų parduotuvėlės gana vienodos: visur siūloma įvairių marškinėlių, magnetukų, vaikiškų Antrojo pasaulinio karo Raudonosios armijos uniformų, lėkščių su Sevastopolio simboliu – vandenyje pastatytu paminklu nuskendusiems laivams, kurį suprojektavo estų architektas Amandas Adamsonas.

Penkerius metus suvenyrus pardavinėjanti Olga pastebi, kad įvykus pokyčiams Kryme, pasikeitė ir suvenyrai: „Atvaizdų su Vladimiro Putino portretu galima buvo rasti ir seniau. Tačiau dabar ukrainietiškų simbolių visai nebeliko, o jų vietas užėmė Rusijos vėliavos, įvairi sovietinė ir karinė atributika“. Moteris tikina, kad suvenyrus perka turistai, kurie beveik visi atvykę iš Rusijos.

Žvelgiu į kabančius marškinėlius: kruvinais dantimis vaizduojamas Barakas Obama, kandantis Rusijos vėliavos spalvomis nuspalvintą gaublį. Šalia šypsosi V. Putinas ir teigia, kad „Rusija – kietas riešutėlis“.

Žvelgiu į kabančius marškinėlius: kruvinais dantimis vaizduojamas Barackas Obama, kandantis Rusijos vėliavos spalvomis nuspalvintą gaublį. Šalia šypsosi V. Putinas ir teigia, kad „Rusija – kietas riešutėlis“. „Mandagūs žmonės“ – užrašas šalia uniforma be skiriamųjų ženklų vilkinčio Rusijos kario, dar vadinamo „žaliuoju žmogeliuku“. Šiam „žmogeliukui“, visai neseniai Bachčisarajuje pastatytas paminklas. Paminklo pristatymo dieną likusi Ukraina minėjo dvejų metų Krymo okupacijos metines ir Rusijos agresijos aukų atminimą.

Kur tie žmonės?

Liudmila savo nedidelę parduotuvėlę Nakhimos alėjoje turi jau beveik tris dešimtmečius. Užeinu į ją išsikeisti smulkių pinigų troleibuso bilietui.

„Puikiai žinau tą bėdą, kai kišenėje nėra smulkių pinigų, todėl visuomet iškeičiu tiems, kas prašo. Na, žinoma, jei tik turiu. O iš kur jūs atvykote?“, - į pokalbį įtraukia pati pardavėja.

„Ooo, pas mane apsipirkti seniau užeidavo nemažai jūsų kraštiečių. Pamenu ir lenkus, estus. Dabar tik rusai – ir tų nedaug. Aš klausiu, kur tie žmonės? Kur tie žadėti rusų turistai? Ar man eiti į gatvę ir juos kviesti, ar tempti už parankės į parduotuvę?“, - sumažėjusiu pirkėjų srautu piktinasi Liudmila.

Nedidelėje parduotuvėje galima rasti įvairių maisto prekių: Rusijoje taip mėgstamų rūkytų sūrių ir dešrelių, šaldytuvą su alumi, limonadų, truputį vaisių ir daržovių. „Visos prekės dabar vežamos iš Rusijos, Krasnodaro srities. Ukrainietiškų prekių nebegauname. Kai kurias prekes galima įvežti į Krymą, tačiau vilkikams tenka laukti labai ilgose eilėse“, - pasakojo parduotuvėlės savininkė, kuri patikino, kad kainos išliko daugmaž tokios pat.

Liudmila save vadina „ukrainka“: „Gimiau Ukrainoje, ten gyvena ir mano giminės. Po Krymo aneksijos mes mažai bendraujame, mat, jie pyksta, kad aš pasilikau čia. O kur man dėtis? Negaliu taip paprastai mesti savo pragyvenimo šaltinio ir išvykti“.

Moteris, paprašyta palyginti ukrainietišką ir rusišką Krymą, tikina, kad dar prieš porą metų sulaukdavo daug daugiau pirkėjų: „Dabar žmonių tikrai mažiau. Seniau buvo kita problema – jų būdavo labai daug, todėl pasitaikydavo vagysčių. Būdavo ir reketo atvejų, kuomet konkurentai bandydavo susidoroti ar apsunkinti darbą. Nors korupcija klestėjo ir Ukrainos laikais, tačiau dabar ji tapo didesnė“.

Liudmila atsisveikindama paprašo jos nefotografuoti ir neviešinti pavardės. Pardavėja man įduoda lapelį su savo kontaktais: „Perduok savo draugams, tegu atvažiuoja į Sevastopolį, galės apsistoti mano nuomojamame bute ant jūros kranto“.