Miestų keliuose pritaikomi išmanūs sprendimai
Miestuose įgyvendinami darnaus judumo planai su Europos investicijų pagalba leidžia miestams spręsti trūkstamos infrastruktūros problemas ir kurti naujas paslaugas tam, kad judėjimas miestuose būtų patogesnis ir greitesnis. Kaip teigia Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius, darnaus judumo planuose atsirado naujas požiūris į susisiekimo sistemų planavimą – pirmiausia atsižvelgiama į žmonių poreikių tenkinimą, o ne, kaip būdavo anksčiau, eismo pralaidumą ar geresnes eismo sąlygas.
Įvardydamas darnaus judumo planuose numatytas intelektines transporto sistemas ir kitas inovatyvias priemones, J. Damidavičius pastebi, kad jų poreikis skiriasi priklausomai nuo miesto tipo.
„Vidutinio dydžio miestuose ir kurortuose didelio poreikio inovacijoms nėra, juose daugiau numatyta tokių priemonių, kaip švieslenčių viešojo transporto stotelėse ir elektroninio viešojo transporto bilieto sistemų sukūrimas, taip pat įvairūs interaktyvūs stendai, kurie skaičiuoja pėsčiųjų ar dviratininkų srautus, padeda orientuotis mieste, kas ypač aktualu kurortams. Dabar įprasta žmonėms daug naudotis mobiliaisiais telefonais, jie žiūri daug į žemę, dėl to įvedamos LED juostos šaligatvio dalyje, kad žmogus, net ir nebūdamas dėmesingas, pastebėtų raudoną šviesą ir sustotų ties pėsčiųjų perėja.
Kalbant apie didesniuosius miestus, inovacijos jose šiek tiek didesnės. Pavyzdžiui, Vilniuje numatytas eismo valdymo centrų ir platformų diegimas, taip pat viešojo transporto prioritetų sankryžose užtikrinimas, kad susisiekimas gyventojams būtų sklandesnis ir patrauklesnis“, – teigia J. Damidavičius.
Nauja šviesoforų sistema sostinėje dienos piką sutrumpino 12 minučių
Taikant eismą gerinančius sprendimus sostinėje, tenka atsižvelgti į kasmet augantį didesnį transporto srautų intensyvumą, lyginant su kitais šalies miestais. Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo skyriaus vadovas Robertas Markovskis, valdant šiuos srautus, Vilniuje diegiamos inovatyvios priemonės, duodančios teigiamų rezultatų.
Anot jo, labiausiai iš šių sprendimų pasiteisino šviesoforų sistemos atnaujinimas – paskaičiuota, kad jį įvedus per įprastą darbo dieną piko trukmė sutrumpėja 12 minučių. Skaičiuojant, kad metuose yra 250 darbo dienų, per metus kiekvienam eismo dalyviui tai leidžia sutaupyti apie 50 valandų.
Vienu pagrindinių ateities tikslų R. Markovskis įvardija prioritetą viešajam transportui, taip pat bus bandoma kai kuriose sankryžose įdiegti prioritetą pėstiesiems ir dviratininkams – pastarosios priemonės išbandymas kaip tik šiuo metu yra aptariamas su diegėjais.
Ateities keliuose – daugiau elektrinių ir autonominių automobilių
Kalbėdamas apie tai, kaip keliavimas miestuose galėtų keistis tolimesnėje ateityje, Intelektinių transporto sistemų asociacijos steigėjas Dainius Diska teigia, kad ilgainiui keisime savo įpročius ir keliuose matysime visai kitokį vaizdą, nei matome šiandien.
Iki šiol sėkmingiausiais pažangių transporto sistemų įdiegimo pavyzdžiais jis vadina stacionarių greičio matavimo sistemų ir automatinio svėrimo projektus. O stebint, kad dirbtinis intelektas pritaikomas vis plačiau, galima tikėtis jo pritaikymą dažniau sutikti ir transporto srityje. Ateityje atsiras sąlygos miestuose judėti ir autonominiams automobiliams.
„Daug kas galvoja, kad autonominis automobilis visiems maišysis po kojomis, kad jiems atskirus kelius reikia organizuoti, o aš žiūrėčiau į tai kaip į normalų procesą, prie kurio laikui bėgant mes visi įprasime. Dabartinės visuomeninio transporto judėjimo juostos yra vienas iš pavyzdžių, kur autonominis automobilis galėtų judėti ir niekam netrukdytų“, – teigė D. Diska.