Kauno gatvėse laukia didžiuliai pokyčiai: netrukus juos pajus visi eismo dalyviai

Kauno miestas turi ambicingų užmojų, kaip mieste skatinti darnų judumą – artimiausiais metais sulauksime daug infrastruktūros gerinimo pokyčių, kurie turėtų užtikrinti patogesnį susisiekimą visiems eismo dalyviams. Apie tai, kaip keisis keliavimas Kaune įgyvendinus darnaus judumo planą, Delfi translicijos metu kalbėjome su Kauno miesto darnaus judumo plano rengimo komiteto pirmininku Visvaldu Varžinsku bei Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertu Jonu Damidavičiumi.

Eismą Kaune gerins išmanūs sprendimai

Kaip pastebi Kauno miesto darnaus judumo plano rengimo komiteto pirmininkas Visvaldas Varžinskas, miestai nuolat evoliucionuoja ir primena lygtį su daug kintamųjų – žmonių, kurie keliauja įvairiais būdais. Anot jo, Kauno miestui parengto darnaus judumo plano esmė – subalansuoti šią lygtį, identifikuoti jos kintamuosius ir ilgalaikėje perspektyvoje priimti tokius sprendimus, kad, besikeičiant gyventojų kiekiui ir jų keliavimo įpročiams, būtų išlaikoma tinkama ekosistema: neturėtume didelių kamščių, oro taršos ir kitų problemų.

V. Varžinsko teigimu, darnaus judumo planas – tai ilgalaikė strategija, kurią sudaro trumpalaikiai uždaviniai ir ilgalaikiai tikslai.

„Kalbant apie greitus pokyčius, tarp trumpalaikių priemonių mes identifikavom tris pagrindines grupes, kuriomis siekiame gauti finansavimą iš Europos Sąjungos darnaus judumo priemonių diegimo programos. Pirmoji – intelektinio eismo valdymo sistema, kuria siekiame įdiegti išmanią automobilių stovėjimo valdymo sistemą, žemos taršos zonos senamiestyje diegimą, išmanią transporto srautų valdymo sistemą, kad ši minimizuotų eismo intensyvumą. Antra priemonių grupė susijusi su viešojo transporto sistemos gerinimu: tai švieslentės ir prioriteto suteikimas viešajam transportui pagrindinėse sankryžose. Trečia grupė – bevariklio transporto ir pėsčiųjų judumo skatinimas“, – vardija V. Varžinskas.

Rengiant Kauno darnaus judumo planą, pastebėta, kad mieste yra 13 mikrocentrų, kuriuose telkiasi gyvenamieji namai, mokykla, darželis, prekybos centras, tačiau mikrocentre judantys gyventojai dėl nepatogios ir nesaugios infrastruktūros dažnai renkasi ilgesnį atstumą važiuoti automobiliu, užuot traukos objektus pasiekę dviračiu ar pėsčiomis. Todėl V. Varžinskas pabrėžia, kad investicijos šių mikrocentrų infrastruktūros gerinimui yra vienas iš prioritetų.

„Ilgalaikėje mūsų strategijoje yra visuomeninio transporto sistemos tobulinimas. Tai yra juostų tinklo atsiradimas, turime pasiūlymus ir skaičiavimus, kuriose Kauno vietose galėtų atsirasti greitaeigės juostos, jungiančios identifikuotus mikrocentrus. Taip pat planuojama viešojo transporto rodiklių stebėsenos sistema, padėsianti identifikuoti, koks autobusų užpildymas piko ir ne piko metu. Aišku, tęsime visuomeninio transporto autobusų ir troleibusų atnaujinimą, kurį dabar intensyviai ir darome. Dar vienas svarbus dalykas – miesto ir rajono miestų integracija, ir, aišku bemotorio transporto plėtra, tolimesnė dviračių takų infrastruktūros plėtra ir pėsčiųjų takų atnaujinimas“, – eismo gerinimo prioritetus Kaune vardija V. Varžinskas.

Europos Sąjungos miestuose numatyta kurti mažų emisijų zonas, todėl Kauno miesto centras taip pat įsipareigos tapti CO₂ neutralia zona. Kaip anksčiau Delfi teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis, šio tikslo bus siekiama apmokestinant įvažiavimą į senamiestį – tokią priemonę Kaunas pasiūlė vienas pirmųjų Baltijos šalyse. V. Varžinskas sutinka, kad tranzitinio eismo srauto per senamiestį problema turi būti sprendžiama.

„Didžiausias anglies dioksido taršos šaltinis yra transportas – norime mes to ar nenorime, turėsime priimti iššūkį. Kaunas turi problemą dėl didelio tranzitinio eismo srauto per senamiestį, kuris dėl to kenčia. Tam tikslui darnaus judumo planas siūlo eilę priemonių, kurios susijusios su intelektine transporto valdymo sistema – visos priemonės turėtų būti diegiamos integraliai ir lygiagrečiai, mažinant automobilių tranzitą per senamiestį ir centrą. Turėsime pasiūlyti alternatyvas, kaip miestiečiams pasiekti gyvenimo, darbo, švietimo, kultūros, poilsio įstaigas senamiestyje ir centre“, – sako Kauno miesto darnaus judumo plano rengimo komiteto pirmininkas.

Reikalingi ne tik infrastruktūros, bet ir žmonių įpročių pokyčiai

Kaip teigia Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius, rengiant darnaus judumo planus, didžiausias prioritetas skiriamas pažeidžiamiausiai eismo dalyvių grupei – pėstiesiems, dviratininkams, žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių. Daug dėmesio skiriama viešajam transportui, o automobilių infrastruktūra esanti pakankamai gerai išvystyta, todėl jai dėmesio skiriama mažiau nei kitiems susisiekimo būdams.

„Automobilių infrastruktūra, galime sakyti, ir taip miestuose yra neblogai išvystyta – dauguma gatvių yra tvarkingos, susisiekti visur galima, kitaip nei pėsčiųjų ir dviračių takais. Dabar pačiam dažnai tenka pastumdyt vežimėlį, ir tu pats praktiškai pamatai aukštesnius šaligatvio bortelius, kur tau sunku pačiam praeit, kur tas šaligatvis nelygus. Todėl pirmiausia savivaldybių buvo prašoma sutvarkyti šią infrastruktūrą, kad alternatyvus keliavimas irgi mieste galėtų veikti puikiai“, – teigia J. Damidavičius.

Kauno miesto darnaus judumo planas susilaukė ypatingo įvertinimo iš Europos Komisijos – rengiamuose Europos miestų darnaus judumo planų apdovanojimuose Kauno planas išrinktas tarp trijų geriausių. Į finalo trejetuką patekęs Kaunas dėl pagrindinio apdovanojimo konkuravo su Briuseliu (Belgija) ir Vroclavu (Lenkija). Europos Komisijos interneto svetainėje kauniečių planas apibūdintas kaip „gerai apgalvotas, turintis progresyvų požiūrį į darnaus judumo planavimą bei tinkamas priemones siekiant įgyvendinti tikslus“. Kaip teigia J. Damidavičius, tai – išties geras įvertinimas.

„Kaunas buvo iniciatorius pateikti paraiškas, ir sakyčiau, kad mūsų visų parengi darnaus judumo planai yra gana neblogos kokybės. Europoje išsiskiriame tuo, kad mes turime labai aiškią struktūrą, turime net kelis tikrinančiuosius subjektus, kaip miesto plano komisija, tada yra iš kelių ministerijų ir nacionalinių institucijų sudaryta bendra plano komisija. Yra keli etapai, kada tikrinamas planas ir jo kokybė, siekiama pasiekti norimą rezultatą. Sakyčiau, vien tik tas procesas visus mūsų savivaldybių parengtus planus jau daro gan gerus, lyginant su kitų Europos miestų planais. Bet Kaunas yra šaunuoliai, nes jie pateikė paraišką patys pirmieji Lietuvoje. Nors ir kitus miestus skatinome tą daryti, tačiau Kaunas susiėmė, tą padarė, ir, kaip matome, turi vieną iš trijų geriausių planų Europoje. Tai tikrai geras rezultatas ir pripažinimas pačiam miestui“, – sako darnaus judumo ekspertas.

Vis dėlto, jis pastebi, kad pokyčiams reikalingi ne tik patogios infrastruktūros darbai, bet ir gyventojų įpročių pasikeitimas – o tai yra sunkus, tačiau reikalingas procesas.

„Darnaus judumo planuose visos priemonės labiau orientuotos į infrastruktūros gerinimą ir plėtrą, tačiau labai svarbus žmonių įpročių keitimas. Tai labai sunku ir ilgai užtrunka, bet, po truputį dirbant, turint gerą infrastruktūrą ir dar papildomai tiek savivaldybėms, tiek įvairioms organizacijoms kuriant akcijas, iniciatyvas ir skatinant visuomenę pabandyti kitą keliavimo būdą, tai yra įmanoma, Manau, šiuo keliu turėtume eiti, ir čia dėti didesnes pastangas, kad pradėtume judėti darniai“, – teigia J. Damidavičius.

Daugiau – Delfi transliacijos įraše.