Masinė priklausomybė, kuri užkemša miestus: atsisakė automobilio ir su pašaipa žiūri į kitus vairuotojus

Rugsėjo 22 dieną visas pasaulis minės Tarptautinę dieną be automobilio. Stebint automobiliais užkimštus miestus, atrodo, kad esame nuo jų priklausomi. Keliame klausimą: turint tiek daug alternatyvų, ar įmanoma šiuolaikiniam žmogui gyventi patogų gyvenimą be automobilio?

Gyventi be automobilio negali tik nelankstūs ir išlepę žmonės

Tarp Varėnos ir Vilniaus – beveik 83 kilometrai kelio, kuriems įveikti važiuojant autobusu prireikia valandos. Varėnoje gyvenanti Vilma Radavičienė kasdien vyksta į darbą Vilniuje, tačiau vis tiek yra įsitikinusi, kad šiuolaikiniame pasaulyje automobilio galima atsisakyti.

„Miestas užkištas lengvaisiais automobiliais, parkavimas sudėtingas, nuolatinė problema – kur pasistatyti automobilį. Tai yra didelė problema“, – pastebi ji.

V. Radavičienė įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus, neturintis judėjimo negalios, šiandien turi sąlygas patogiai gyventi net ir neturėdamas automobilio. Sveiki žmonės gali vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, paspirtuku, viešuoju transportu.

Anot jos, be automobilio šiandien negali gyventi tik nelankstūs ir išlepinti žmonės.

„Žmogui, turinčiam judėjimo negalią, – visi būdai nepatogūs. O jaunam ir sveikam žmogui patogiausia vaikščioti kertant kelią per kiemus, parkelius. Kai tingisi, didesnį atstumą galima nuvažiuoti maršrutiniais autobusais, troleibusais. Vėluojant ir leidžiant finansams galima išsikviesti taksi“, – teigia V. Radavičienė.

Iš Varėnos į darbą Vilniuje moteris važinėja viešuoju transportu – tokiu ritmu ji gyvena nuo 2000-ųjų.

Pėsčiomis keliauja į darbą ir veda 5 vaikus į mokyklą

Tuo metu vilnietis Ernis taip pat įsitikinęs, kad gyvenimas be automobilio šiais laikais yra ne tik įmanomas, bet ir patogus.

„Kai darbas netoli, Vilniuje gyvendamas rinkčiausi elektrinį paspirtuką. Visur spėsi, jokių eksploatavimo, draudimo, degalų išlaidų. O dar geriau yra dviratis – ne tik jokių išlaidų, bet ir naudinga! Nereikia kamščiuose maltis. Nors ir vairuoju automobilį, bet šiltojo sezono metu rinkčiausi ne motorinę transporto priemonę“, – teigia jis.

Vilniuje, Kaune didesnius atstumus miesto ribose padeda įveikti viešasis transportas, stotelėse pasirodantis kas keletą minučių. O kokia situacija kituose miestuose, kuriuose viešojo transporto tinklas nėra taip išvystytas?

Pasirodo, kitų miestų gyventojai taip pat nemato būtinybės vairuoti automobilį. Marijampolietė Kristina Bendorienė jau 19 metų į darbą vaikščioja pėsčiomis. Moteris augina 5 vaikus – juos į mokyklą taip pat spėja nuvesti, o kitokio gyvenimo net nenori įsivaizduoti.

„Nemėgstu gaišti laiko spūstyse. Vaikščioju, nes rūpinuosi sveikata. Negalėčiau keliauti automobiliu ilgą laiką – esu pripratusi pėsčiomis pasiekti man reikalingus taškus. Nenorėčiau vairuoti automobilio“, – sako ji.

Sugedus automobiliui, jį paliko ir suprato, kad jo nereikia

Tuo metu Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė, anksčiau neįsivaizdavęs dienų be automobilio, pastarąją savaitę išbandė gyvenimą be jo ir pripažino: jokių nepatogumų dėl to nepajuto.

„Manau, šiuolaikiniam žmogui sunku palikti automobilį. Bet būtent tik palikti. Gyventi be jo yra išties nesunku. Sunkiausia palikti. Pats save vadinu šiuolaikiniu žmogumi ir automobilis buvo kasdieninė transporto priemonė visur.

Taip jau sutapo, kad šiandien ketvirtadienis, o aš be automobilio jau nuo pirmadienio. Palikau autoservise, pakaitinio nedavė, tai aš išsitraukiau ne elektrinį paspirtuką iš bagažinės ir spyriausi į miestą. Autobusai, pėsčiomis. Šiuolaikiniam žmogui tikrai lengva būti be automobilio, o ir infrastruktūra stipriai pasistūmėjusi padėti žmogui gyventi be jo. Patogūs autobusai, dviračių nuoma, plečiamas dviračių takų žemėlapis“, – vardina jis.

„Per šį laiką važiavau 6 transporto priemonėmis. El. paspirtuku, kojiniu paspirtuku, ėjau pėsčiomis, kas labai stipriai kilstelėjo mano nueinamų žingsnių skaičius per dieną, o tai – į sveikatą. Važiavau dviračiu, autobusu, motoroleriu. Vasaros sezonu automobilį į pavėsį gali padėti el. paspirtukas ar motoroleris. Tai yra patogiausios transporto priemonės Vilniuje. Vienareikšmiškai. Apvažiuoji visus kamščius, esi greitas ir mobilus“, – pastebi pašnekovas.

Anot jo, dviratis taip pat gali padėti įveikti nemažus atstumus, bet bėda – prakaitas. Jei tai netrukdo darbe ar yra galimybė nusiprausti, tada tikriausiai pirmą vietą jis skirtų dviračiui.

„Žiemą ar tą pilką periodą, kurio pas mus daugiausiai, nugalėti sunku. Išties yra patogu sėdėti automobilyje ir stebėti tuos vaikštančius žmones. Bet taip yra tik tol, kol pats neišlipi iš automobilio. Labai džiaugiuosi savaite, kai buvau priverstas išlipti iš automobilio ir atrasti naujų keliavimo būdų. Dabar eidamas per perėją su užuojauta žvelgiu į sėdinčius automobilių vairuotojus. Labai rekomenduoju išlipti iš automobilio ir išbandyti kažką naujo. Tik atsargiai, gali patikti“, – juokais perspėja S. Dailidė.

Turime galvoti apie ilgalaikius įpročius

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas įsitikinęs, kad šiais laikais įmanoma patogiai gyventi net ir neturint vairuotojo pažymėjimo, o palikti automobilį vienai dienai – vienas juokas.

„Šiais laikais, kai yra mobilios aplikacijos, kurios padeda rasti visus reikiamus tvarkaraščius ar išsikviesti taksi – juo labiau. Tik kad tai neapsimoka, nes nuosavu automobiliu galima nuvažiuoti į patį miesto centrą ir ten jį nemokamai palikti įmonės teritorijoje arba kaimynų kieme. Kad ir ant vejos ar šaligatvio“, – pašiepia vairuotojus jis.

Nors kai kurie žmonės gali patogiai gyventi ir be automobilių, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas nemano, kad galėtume jų visiškai atsisakyti.

„Visai automobilių atsisakyti neįmanoma. Prekes, ligonius, neįgalius žmones vis tiek reikia kažkaip nuvežti iki vietos. Atsisakius nebūtinų automobilinių kelionių, atsirastų pinigų aplinkos gerinimui, sumažėtų cheminė ir triukšmo tarša, sutaupytume pinigų ne tik kelių tiesimui bei priežiūrai, bet ir sveikatos apsaugai“, – aiškina E. Kriščiūnas.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.