18 Lietuvos miestų jau patvirtino ar dar ruošia Darnaus judumo planus, kuriais bus siekiama suteikti miestiečiams daugiau alternatyvų ekologiškiau ir darniau judėti mieste. Vienas iš savivaldybių nusimatytų tikslų – didinti viešojo transporto keleivių skaičių.
Svarbu punktualumas ir transporto priemonės būklė
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apklausa rodo, kad vilniečiai renkasi viešąjį transportą, nes neturi automobilio; įsitikinę, kad kelionė viešuoju transporto yra pigesnė nei automobiliu; jiems nereikia galvoti apie automobilio stovėjimo vietas. Tarp priežasčių, kodėl sėdama į autobusą ar troleibusą, minima ir tai, kad tenkina aptarnavimo sąlygos, kelionė trunka trumpiau nei automobiliu. Be to, kelionės metu nereikia dėmesingai žiūrėti į kelią ir galima dirbti ar naršyti internete.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė skaičiuoja, kad kasdien sostinėje viešuoju transportu atliekama daugiau nei pusė milijono kelionių (514 tūkst.): du trečdaliai – autobusais. „Savaitgaliais kelionių fiksuojama mažiau – šeštadieniais maždaug 233 tūkst., o sekmadieniais – maždaug 200 tūkst. kelionių per dieną“, – statistiniais duomenimis dalijosi pašnekovė.
Atliktas tyrimas parodė, kad daugiausiai keleivių darbo dienomis važiuoja tais maršrutais, kurių trasa jungia tankiausiai apgyvendintus Vilniaus mikrorajonus su miesto centru ir maršrutais, kurių trasa driekiasi per svarbiausius persėdimo taškus (Santariškės, Fabijoniškės, miesto centras).
Pasak M. Gusarovienės, įmonė ir toliau žada gerinti viešojo transporto sistemą ir iki šių metų pabaigos planuoja atnaujinti apie pusę viešojo transporto parko, o tai, tikimasi, dar labiau paskatins gyventojus palikti namuose automobilius ir judėti autobusu ar troleibusu. Lyginant pernai rudens ir šių metų pavasario keleivių srautus skaičiuojama, kad bendras keleivių viešuoju transportu skaičius sostinėje jau išaugo 6,1 proc.
Pasiteiravus, kas labiausiai kliudo vilniečiams pradėti naudotis viešuoju transportu, M. Gusarovienė paminėjo viešojo transporto priemonių būklę ir amžių, nepakankamai efektyvų eismo organizavimą.
Pašnekovė tiki, kad viešojo transporto patrauklumas Vilniuje išaugtų padažninus eismo intervalus, pratęsiant maršrutų trasas, didinant stotelių skaičių, efektyvinant maršrutų tvarkaraščius ir užtikrinant viešojo transporto punktualumą.
Sankryžose – pirmenybė viešajam transportui
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Susisiekimo sistemų analitikas Marius Berulis paminėjo, kokios priemonės numatytos Vilniaus miesto savivaldybės Darnaus judumo plane, padėsiančios išauginti viešojo transporto keleivių skaičių sostinėje.
Pirma, jis įvardijo elektroninio bilieto atnaujinimą, integruojant į sistemą Vilniaus regiono vežėjus, kad priemiestyje gyvenantiems asmenims nereikėtų turėti kelių bilietų.
Toliau žadama plėsti viešojo transporto eismo juostų tinklą, suteikti prioritetą viešajam transportui sankryžose.
Siūloma gerinti ir priėjimą prie viešojo transporto stotelių: takų tvarkymas, priežiūra, apšvietimo įrengimas, saugumo priemonių diegimas stotelėse.
„Būtina pastebėti, kad rengiant Darnaus judumo planą, dalis priemonių jau buvo pradėtos įgyvendinti nieko nelaukiant, skiriant didelį dėmesį edukacijai, informacijos sklaidai visuomenei, pavyzdžiui, organizuojant renginių maršrutus“, – pridėjo M. Berulis.
Trečdalis keliauja viešuoju transportu, nes neturi automobilio
Daugiau keleivių matyti viešajame transporte nori ir Klaipėda. Pagal turimus miesto savivaldybės duomenis, dabar viešąjį transportą gyventojai renkasi, nes neturi rūpintis, kur palikti ir pastatyti automobilį (36 proc.), o dar apie trečdalis (35 proc.), nes automobilio išvis neturi.
„Pastaruoju metu viešojo transporto keleivių ir kelionių skaičius stabilizavosi ir pradėjo augti. 2016 m. turėjome 34 mln. kelionių, o pernai – 34,9 mln. kelionių. Šiemet taip pat matomas augimas, bet duomenys dar neparuošti“, – pastebėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistas Vitalijus Čiapas.
Kalbėdamas apie priežastis, kodėl klaipėdiečiai nesirenka kelionių viešuoju transportu, pašnekovas sakė: „Nesame čia kuo nors originalūs. Labiausiai paskatintų viešuoju transportu daugiau keliauti geresnis maršrutų ir jų sustojimų vietų pasiekiamumas“.
Kartu Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas paminėjo apklausos duomenis, kurie rodo, kad nepakankamai geru maršrutų ir sustojimų pasiekiamumu skundžiasi apie 39 proc. gyventojų, transporto dažniu – 37 proc.
Kad vis daugiau Klaipėdos gyventojų rinktųsi viešąjį transportą, pasak jo, reikėtų geresnio viešojo transporto tinklo tarp miesto ir Klaipėdos priemiesčių. Taip pat keleivių ir kelionių skaičių padėtų didinti didesnis viešojo transporto greitis ir punktualumas, komfortas, nauja viešojo transporto rūšis, pavyzdžiui, tramvajus, ir asmeninių automobilių ribojimai miesto centre.
Šiauliuose viešuoju transportu – mažiau nei trečdalis kelionių
Šiaulių mieste rytinio piko metu viešuoju transportu naudojasi mažiau nei trečdalis miesto gyventojų (27,3 proc.), bendras kelionių viešuoju transportu skaičius siekia – 29,8 proc. Tačiau dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, kasmet mažėja ir kelionių bei keleivių, keliaujančių viešuoju transportu.
Paklausti, kodėl renkasi viešąjį transportą, šiauliečiai dažniausiai atsakė, kad dėl to, jog nereikia rūpintis, kur statyti ir palikti automobilį (31,5 proc.). Taip pat kaip viena iš svarbiausių priežasčių nurodyta tai, kad asmuo neturi nuosavo automobilio (24,5 proc.). Viešasis transportas šio miesto gyventojams taip pat patrauklus, nes yra suprantamas kaip pigus susisiekimo būdas (17,1 proc.) ir kelionės trukmė nėra ilga (13,6 proc.).
Pagal savivaldybės atliktą apklausą nustatyta, kad gyventojai mieliau rinktųsi viešąjį transportą, jei būtų užtikrintas didesnis reisų dažnumas (36,3 proc. respondentų), geresnis pasiekiamumas (31,3 proc.), prieinamesnė kaina (30,1 proc.), didesnis patogumas (27,7 proc.), didesnis punktualumas (16 proc.), efektyviau pateikiama informacija (10,2 proc.).
Šiaulių miesto savivaldybė nurodo, kad viešąjį transportą bus bandoma populiarinti sukuriant informacinę sistemą, optimizuojant maršrutų tinklą, gerinant paslaugų kokybę, pasitelkiant autobusų parkų atnaujinimą. Taip pat žadama įrengti modernią autobusų stovėjimo, jų priežiūros ir gamybos bazę.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.