Savivaldybė skaičiuoja, kad piko metu senamiestyje net 40 proc. eismo sudaro tranzitinis srautas. Miesto širdies gatves didelė dalis vairuotojų kerta ne todėl, kad jie ten turi reikalų, bet pravažiuoja nesustodami, kad sutrumpintų savo kelią. Tokiu būdu senamiestyje susidaro spūstys, išauga automobilių išmetamųjų dujų kiekiai, o ir pėstiesiems bei keliaujantiems ekologišku transportu judėti senamiestyje tampa mažiau saugu.
Negalės kirsti senamiesčio
Būtent pagerinti šiai situacijai sostinės centre ir nuspręsta imtis veiksmų, padėsiančių sumažinti taršių transporto priemonių eismą įvedant kilpinį judėjimą.
„Pagrindinis pasikeitimas, tas, kad vairuotojai, kurie yra įpratę senamiestį kirsti trumpindami kelią, bandydami aplenkti spūstis, nuo liepos 1 d. įvedus naują eismo organizavimą tokios galimybės nebeturės, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos patarėjas Raivydas Rakauskas. – Kadangi įvedami eismo pakeitimai tam tikrose vietose keičia eismą į vienpusį, nustato tam tikrus draudžiamus ženklus, nustatomos ir fizinio ribojimo priemonės“.
Savivaldybės atstovas aiškino, kad senamiesčio kilpinio eismo organizavimo planas apima visą senamiestį ir eismo reguliavimas keisis didžiojoje dalyje gatvių. Šiems pakeitimams Vilniaus miesto valdžia ruošiasi jau nuo 2018 m., kai buvo patvirtintas miesto darnaus judumo planas.
Pakeitimai įvyks jau šią liepą, anksčiau nei planuota, nes paskelbus karantiną mieste sumažėjo eismo srautai ir tai tapo puikia galimybe pagreitinti pokyčių pradžią.
„Įvažiuoti į senamiestį galimybė nėra atimama niekam. Tiesiog tiems, kurie įvažiuodavo tam, kad senamiestį kirstų, nebus prasmės to daryti, kadangi eismo organizavimas juos išves į tą pačią pusę, kurie jie pradėjo savo kelionę“, – aiškino R. Rakauskas.
Savivaldybė viliasi, kad kelio ženklų nepaisančių ir piktnaudžiaujančių vairuotojų nebus. Visgi eismo tvarką palaikyti padės policija, o kitais metais žadama įmontuoti ir eismo srautus senamiestyje stebinčias kameras ir pakeliamus užtvarus, kurie nepaliks ir teorinės galimybės gudrauti.
„Iš tiesų senamiesčio eismo ribojimo klausimas yra labai senas ir jau prieš keliasdešimt metų buvo bandyta tai daryti. Parengtas darnaus judumo planas iš naujo atgaivino šitą idėją ir suprantame, kad automobilių kiekis senamiestyje nėra pageidaujamas dėl to, kad tai didina ir taršos, ir triukšmo rodiklius, taip pat mažina eismo dalyvių saugumo pojūtį“, – tęsė savivaldybės atstovas, kartu pridėdamas, kad daroma žala gyvenimo kokybei ir istoriniams pastatams.
Nors minėti pasikeitimai Vilniuje taps realybe nuo liepos pradžios, visiškai uždrausti automobilių patekimą į sostinės senamiestį kol kas neplanuojama. Vis dėlto sostinės darnaus judumo planas suteikia galimybę miesto širdyje apriboti taršių transporto priemonių judėjimą.
Vertina kaip gerą sprendimą
Sostinės Vilniaus gatvėje didžioji dalis kalbintų praeivių taip pat sutinka, kad tokio sprendimo Vilniui reikėjo ir automobilių eismas centre turėtų būti mažesnis.
„Dabar pats gyvenu senamiestyje ir dar artimiausius metus planuoju gyvent, tai dėl to, bet ir šiaip ne tik, manau, kad ir tiems žmonėms, kurie iš toliau atvažiuoja, geresnis jausmas“, – teigė Motiejus . – Nėra kad labai trukdo, bet visada atrodo, kad ramiau – tai į gerą tik“.
„Pritariu visomis keturiomis. Man atrodo, palaipsniui einama link to, kad iš viso būtų uždraustas automobilių eismas, tai labai gerai“, – kalbėjo gatvėje sutiktas Vytautas. Pasak jo, tai suteiktų daugiau laisvės pėstiesiems, o ir seniems pastatams būtų į naudą.
Pati automobiliu vairuojanti Julija sako, kad senamiesčiu mėgsta vaikščioti pėsčia, o uždraudus tranzitinį eismą ji ir toliau statys transporto priemonę už senamiesčio ribų ir miesto širdimi džiaugsis vaikščiodama pėsčiomis. Taip, pasak jos, visiems ir geriau, ir saugiau.
„Man, kad nebus mašinų, geriau, nes aš su mašina beveik nevažinėju, bet tiems, kurie važinėja ir neprivažiuos kažkur, tikriausiai būtų nepatogu“, – nuomone dalijosi Kastytis.
Gali tapti pavyzdžiu kitiems miestams
Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius pritaria sostinės savivaldybės sprendimui ir tiki, kad tai gali būti pavyzdžiu kitiems šalies miestams.
„Vertinu tikrai teigiamai, nes tai tikrai yra geras sprendimas pradėti reguliuoti eismą jautrioje vietoje, tokioje kaip senamiestis, kur dienos metu būna labai daug žmonių, kurie tiek ir ateina laisvalaikio praleisti, tiek ir reikalų įvairių tvarkyti“, – kalbėjo jis.
Pasak specialisto, Europos šalys, o kartu ir Lietuva, sutarusios eiti ekologiškesniu keliu, miestuose riboti automobilių judėjimą, padaryti juos švaresnius. Transporto srautų ribojimų sprendimai priimami ir dėl spūsčių problemos. Vis dėlto vien uždrausti eismo nepakanka.
„Sprendimai turėtų būti komplesiniai. Jei mes norime kažką uždrausti, mes tuo pačiu turime ir kažką pasiūlyti – alternatyvas. Jei mes išvis uždrausime važiuoti senamiestyje, tai turėtume sukurti maršrutus, kaip jį apvažiuoti arba sukurti kitas alternatyvas pėstiesiems, dviratininkams ar gerinti viešojo eismo pasiūlą“, – teigė J. Damidavičius.
Vilnius – ne vienintelis Europos miestas, norintis apsaugoti savo senamiestį nuo didelių automobilių srautų. Kaip vieną iš gražiausių pavyzdžių Susisiekimo ministerijos atstovas paminėjo Liublianą, kur visa senamiesčio dalis yra uždaryta nuo automobilių ir erdvė skirta pėstiesiems ir dviratininkams.
Aplinkai draugiškus eismo organizavimo būdus Lietuvos miestuose savivaldybės yra numačiusios darnaus judumo planuose. Šiuo metu tokius planus yra parengusios 20 savivaldybių, jiems parengti panaudota 1,1 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų.